Netrukus po to jis feisbuke pasidalijo gražiu įrašu apie Lietuvą, sulaukusiu daugybės peržiūrų ir net 14 tūkstančių patiktukų. Ten Matvejus rašė:
„1. Lietuviai yra geresni, nei galvoja apie save. Ypač jaunimas. Nė vienoje šalyje nesu susidūręs su tuo, kad žmonės taip sunkiai dirba, stengiasi, sugalvoja. Jaunoji karta nori dirbti, nebijo darbo ir atsakingai į jį žiūri. Lietuva turi vieną geriausių „customer service“ (klientų aptarnavimą – red.past.) pasaulyje. Tiek turistams, tiek vietiniams – su šypsenomis, skirtingomis kalbomis, jie draugiški ir atviri.
2. Lietuva yra galimybių šalis. Lietuviai myli ir didžiuojasi savo šalimi, valstybe, dauguma yra labai patriotiški, ir tam tikrai yra priežasčių: jums pavyko čia sukurti sąžiningą valstybę.
Skatinami geri darbai, smerkiami blogi darbai. Visuomenėje tvyro teisingumo dvasia. Tuo pačiu metu nėra biurokratijos, nėra atskirta valstybė nuo žmogaus – ypač visos pandemijos metu matome, kad tie patys žmonės, su kuriais bendraujame kasdieniame gyvenime, kontroliuoja ir priima sprendimus. Jie priima sprendimus, daro klaidas, priima nepopuliarius ar populiarius sprendimus, tačiau nė vienas iš jų akivaizdžiai neveikia savo interesais, viršydamas daugumos gyventojų interesus. Uždirbti milijoną (ar kitą sumą) šiandieninėje Lietuvoje yra lengviau nei vogti.
3. Lietuviški gaminiai šalyje yra kokybės simbolis. Viskas pavyko.
4. Lietuvių kalbos galima išmokti. Niekas nesistebi, kad šalyje yra daug gyventojų, kalbančių rusiškai, angliškai ir lietuviškai. Man tai vis dar WOW. Jeigu norite sužinoti, kaip atrodo A1 kalbos mokėjimo lygis gyvenime – galite suprasti iš šio teksto arba bendraudami su manimi gyvai.
5. Dvi lietuviškos tradicijos, kurių niekada nesuprasiu nei aš, nei kitas žmogus, gimęs kitoje šalyje: a.) kaip galima suvalgyti 2 cepelinus; b.) kodėl reikia važiuoti į Palangą kiekvieną vasarą, jei už šiuos pinigus galite skristi į Barseloną ar Graikiją.
6. Kalbėti apie šalies dydį iš tikrųjų nėra svarbu. Europos rinka yra atvira visoms idėjoms. Tailande parduotuvėse parduodama lietuviška kepta duona. Vilnius nėra panašus į mažą miestą, kuriame kažko trūksta, greičiau atrodo kaip supermoderni Europos sostinė. Net Prancūzijoje Vilnius būtų trečias pagal dydį miestas. Visos mieste įgyvendintos idėjos yra šviežios, iššaukiančios ir nuoširdžios.
7. Lietuva mane pakeitė, ir šie pokyčiai yra geri ir rimti. Ach, nuo šiandien turiu leidimą nuolat gyventi. Iki pasimatymo „Jamaikos“ bare, jei karantinas baigsis vieną dieną.“
Matvejus sakė po šio savo įrašo sulaukęs daug komplimentų už pozityvumą. Tiesa, pasitaikė ir piktų žodžių, netgi buvo iškelta versija, kad jo feisbuko anketa netikra, o taip parašyti sugalvojo kažkas iš Lietuvos vyriausybės (o gal Vytautas Landsbergis ar Andrius Tapinas) tam, kad lietuvius paguostų ir nukreiptų jų dėmesį nuo šalyje vykstančių negerų dalykų.
„Ta sąmokslo teorija mane prajuokino – pasirodo, žmonės gali visur kur įžvelgti konspiraciją“, – gana taisyklinga lietuvių kalba portalui Lrytas.lt sakė Matvejus.
Norėjo europietiško verslo
Pasidomėjome, kada ir kaip M.Linovas atsidūrė Lietuvoje. Jis gimęs Sankt-Peterburge, kur jo protėviai, turintys rusiško ir žydiško kraujo, gyveno daugiau nei 100 metų.
Matvejus gimtajame mieste baigė reklamos studijas universiteto Filosofijos fakultete. 10 metų buvo profesionalus pokerio žaidėjas.
„5 metus lošti pokerį man patiko, o paskui tai tapo monotonija, juolab, kad loši iš namų, sėdėdamas prie kompiuterio. Pradėjau galvoti apie tai, kad noriu pradėti savo verslą. Tačiau Rusijoje to daryti nenorėjau, nes ten daug kyšininkavimo, korupcijos. Norėjau verslą daryti laisvai ir sąžiningai, o ir apskritai man patinka gyvenimas europietiškose šalyse.
Taip nutiko, kad pasirinkau Vilnių. Lankiausi čia seniau, man šis miestas patinka ir savo kultūriniais renginiais, ir tuo, kad čia nuo seno gyvena ne tik lietuvių, bet ir rusų, lenkų, kitų tautybių žmonės, ir visiems čia užtenka vietos“, – pasakojo Matvejus.
Taigi prieš šešerius metus jis atvyko į Vilnių ir santaupas, uždirbtas iš pokerio, investavo į savo pirmąjį verslą – įkūrė pabėgimo kambarį „Wrong Room“.
Tuomet Vilniuje pabėgimo kambarių nebuvo, ir Maskvoje jų tebuvo vienas, bet vyrukas buvo skaitęs apie tai, kad tokia pramoga populiari Japonijoje, o ir jam pačiam visokie galvosūkiai patiko. Idėja pasiteisino. Beje, maždaug po metų Lietuvoje pabėgimo kambarių įsteigta daug daugiau.
Išsiplėtė į Lenkiją ir į Bulgariją
Ar pašnekovui nebuvo baisu, kad verslą svetimoje šalyje pradėti bus sunku ir net nebus į ką kreiptis patarimo? „Ne, viskas sekėsi neblogai. Konsultavausi su vienu teisininku, tada per jį atsirado buhalterės, taip pat radau tinkamas patalpas. Kai jau reikėjo ieškoti darbuotojų, žmogus, kuris užsiėmė patalpų remontu, pasakė, kad pažįsta jaunuolių, kurie ieško darbo – taip viskas ir susidėliojo“, – pasakojo Matvejus.
Beje, į Lietuvą jis atvyko su drauge, bet verslo reikalus daugiausia tvarkė vienas. Su ta mergina jo keliai po poros metų išsiskyrė. „Tačiau taip nutiko tikrai ne todėl, kad jai Lietuvoje nepatiko – ji čia priprato, susirado draugų. Tiesiog mūsų tarpusavio santykiai pašlijo“, – patikino pašnekovas.
Jo įkurtas pabėgimo kambarys veikia ir dabar, tačiau jis parduotas kitiems savininkams, mat Matvejus po poros metų sugalvojo imtis kitokio, rimtesnio, verslo – įkūrė Iliuzijų muziejų.
Tokia mintis kilo, kadangi pabėgimo kambaryje didelio žmones nustebindavo triukas su veidrodžiu.
„Atrodydavo, kad ten paprastas stiklas, tačiau uždegus lemputę pasimatydavo užrašyti žodžiai. Visai paprastas dalykas, tačiau žmonėms jis patiko, tad kilo minčių, gal galėtų atsirasti vieta, kur panašių objektų būtų daug? Taip 2016 m. įkūrėme Iliuzijų muziejų Vokiečių gatvėje“, – pasakojo Matvejus.
Kadangi ir šis sumanymas buvo vykęs, po poros metų įkūrė antrą Iliuzijų muziejų Lenkijoje, po metų trečią – Bulgarijoje. Eksponatus pirmiausia pristato Vilniuje, o tuos, kurie pasirodo ypač vykę, įrengia ir kitose šalyse.
Tikisi, kad viskas susitvarkys
Suprantama, dėl pandemijos situacija tapo įtempta. Dabar Matvejus daugiausia laiko leidžia vienas namuose, turi mažai darbo ir mažai pinigų, Vilniaus muziejaus darbuotojai (jų yra penkiolika) nuo lapkričio prastovose, o ir praėjusią vasarą trūko lankytojų iš užsienio.
Bulgarijos ir Lenkijos muziejai prieš porą trejetą savaičių po pertraukos pradėjo dirbti, bet gali nutikti ir taip, kad lenkiškajam muziejui teks vėl užsidaryti, jeigu Krokuvos regione išaugs susirgimų skaičius.
Tačiau Matvejus stengiasi neprarasti optimizmo: „Taip, dabar nelengvas metas, bet jis nelengvas visiems, visame pasaulyje, taigi nieko nepadarysi. Būtų net negražu skųstis, kai sunku visiems – restoranų, viešbučių darbuotojams ir daugeliui kitų. Kai kurie verslai netgi bankrutavo, o mes tikimės, kad nuo pavasario pradėsime atsigauti, ir, kai bus paskiepyta daugiau žmonių, viskas bus panašiai kaip seniau.“
