Apie savo skyrybas Mindaugas paskelbė praėjusių metų liepą. Tuomet jis su Wolfgangu buvo pragyvenęs septynerius metus. Dabar besiskiriantys vyrai įsivėlę į ginčus, kurių galo dar nematyti.
– Kaip šiuo metu klostosi jūsų skyrybų reikalai? – paklausiau Mindaugo.
– Kadangi nesiseka draugiškai susitarti dėl skyrybų sąlygų, tenka varstyti teismų duris. Man yra paskirtas metinis išlaikymas, kuris yra nustatomas pagal mano vyro uždarbį, bet kadangi jis vengia parodyti, kiek uždirba, tai trukdo padaryti galutinius ir tikslius išlaikymo apskaičiavimus. Dėl to ir nusprendžiau kreiptis į teismą.
Mūsų skyrybų procesas turėjo baigtis šių metų liepą. Vokietijoje yra laikotarpis, kuris vadinamas „Trennungsjahre“ – vienerius metus abu sutuoktiniai vis dar yra susituokę, bet gyvena atskirai, kad dar galėtų apsigalvoti. Bet, manau, mūsų atveju ir liepą dar viskas nesibaigs, nes situacija gana įtempta.
– Ar galite paaiškinti, kodėl jums priklauso tas buvusio vyro išlaikymas? Juk, tarkim, jei Lietuvoje vyksta skyrybos, išlaikymas priklauso nebent vaikams, bet ne vienam iš sutuoktinių?
– Vokietijoje, jei santuokoje pragyveni 7 metus ar daugiau, turi teisę prašyti buvusio sutuoktinio kompensacijos. Ši išmoka neišvengiama, ją nustatyti gali pats, o kiek realiai bus sumokėta, tariasi ir sprendžia mūsų abiejų advokatai.
Nežinau, kokie niuansai skiriantis Lietuvoje, bet, manau, kad galimybės kažką prisiteisti būtų, jei buvusio sutuoktinio finansinė padėtis būtų gana tvirta ir būtų po vedybų įgyto turto, kuris juk laikomas bendru turtu.
– Ar galite patikslinti, kokie konkrečiau dabar jūsų reikalavimai vyrui dėl kompensacijos (ar išlaikymo)?
– Kompensacija ir išlaikymas Vokietijoje yra du skirtingi mokėjimo procesai. Kompensacijos sumą nustatau aš, o vyras sprendžia, ar jos dydis jį tenkina. Jei ne – sprendimą priima teismas.
Ir dar yra išlaikymas – teismas sprendžia, kokia mėnesinė išmoka man priklauso, atsižvelgiant į mano vyro finansinę padėtį. Nustatyta, kad aš dvejus metus gausiu po 2500 Eur per mėnesį.
Dėl kompensacijos pirmiausia bandžiau tartis iš žmogiškosios pusės, bet kadangi gyvenimo kelias yra klotas ne vien rožių žiedlapiais (pasitaiko ir spyglių), teko imtis griežtesnių priemonių, kurios užtvirtintų mano finansinę gerovę. Šiuo metu pateiktas ieškinys teismui prieš mano vyrą.
Buvo nustatytas kompensacijos dydis – 30 000 Eur. Šios sumos teismas jau nesumažins, o padidinti gali. Galbūt atsižvelgs į tai, kad 6 mėnesius gyvendamas atskirai aš mokėjau 1240 Eur už buto nuomą iš išlaikymui skiriamų pinigų – pasak advokatės, taip neturėjo būti.
– Ar dabar su buvusiu vyru bendraujate, ar visai nepalaikote ryšių?
– Šiuo metu su savo vyru bendrauju tik dalykiniais reikalais, kurie susiję su skyrybų byla. Asmeniškai bendrauti nesinori, buvau jo pernelyg įskaudintas. Nors jis pareiškė norą bendrauti su manimi ir po skyrybu bei siūlė savo pagalbą, bet aš prašau tik to, ko nusipelniau ir kas teisiškai priklauso man.
– Ar apskritai nesigailite, kad buvote vedęs?
– Į šį klausimą atsakyti nelengva. Kažkur girdėjau tokią citatą: „Santuoka nėra ritualas ar gyvenimo pabaiga. Tai ilgas, sudėtingas, intymus šokis kartu. Šokio darna priklauso nuo to, ar moki išlaikyti pusiausvyrą ir kokį partnerį pasirinkai.“
Taigi gaila ne dėl to, kad susituokiau, bet gailiuosi dėl to, kokį partnerį pasirinkau. Tik dabar supratau, kad jis nebuvo vertas manęs ir mano paaukotos jaunystės. Dabar tikrai nesijaučiu vienišas, nors ir gyvenu vienas, tik su dviem augintiniais šeškais. Nukreipiu dėmesį į kitus dalykus, užiimu pačiais įvairiausiais reikalais, kurie nuslopina vienatvę ir leidžia viskam pasimiršti.
– Ar ir toliau dirbate viešbutyje, kaip seniau, o gal dėl pandemijos to darbo neliko?
– Neseniai gulėjau ligoninėje, man buvo atlikta inkstų operacija (pašalinti akmenis), dar laukia kojos operacija – gydymas užtruks kelis mėnesius. Po to galėsiu grįžti į normalaus gyvenimo ritmą ir bus galima pagalvoti apie darbą.
Neslėpsiu, aš jau 6 mėnesius gyvenu vienas iš savo vyro išmokų, kurias nesigirdama galiu palyginti su Lietuvos Seimo narių alga.
Nesu vyro išlaikytinis, tiesiog pasiimu iš jo tai, kas priklauso. Manau, kad aš elgiuosi sąžiningai – aš to nusipelniau už jam skirtus gyvenimo metus ir ištikimybę.
