Angelo bučiniu ir Lietuvoje, ir Anglijoje vadinamas įgimtas kraujagyslių darinys (lot. Nevus simplex) ant naujagimio galvytės (jei tokio tipo dėmė yra kitose kūno vietose, ji vadinama „gandro žnybiu“).
„Mūsų mergytė gimė maža, 2,8 kg, dėl to bučinio žymė atrodo didelė“, – juokavo Kristina.
Anglijoje moteris gyvena jau daugiau nei dešimtmetį – išvyko per 2009 m. krizę, buvo nusiteikusi, kad užsidirbs kažkiek pinigų pragyvenimui ir grįš į Lietuvą, bet taip ir negrįžo. Pirmus metus emigracijoje buvo nelengva, o vėliau priprato. Dabar intensyvus Londono gyvenimo ritmas jai patinka.
Pastaruosius metus ji dirbo komandos vadove viename kultūros centre, kur ir sutiko savo gyvenimo draugą. „Ilgą laiką bendraudavome gražiai, bet tik kaip kolegos, o vieną dieną viskas pasikeitė – man net pačiai keista, kad gali vieną dieną į tą patį žmogų pažvelgti visai kitomis akimis“, – sakė pašnekovė.
Jų dukrytė gimė po cezario pjūvio operacijos, mat mamos pilvelyje sėdėjo ir nenorėjo apsiversti žemyn galva, kaip priklauso.
O ar dukrelės veidą paženklinusi dėmė po gimdymo mamą labai išgąsdino? „Daugelis manęs to klausia, bet aš smarkiai neišsigandau. Pati turiu tokio tipo dėmelę ant kojos ir seniau domėjausi, kas tai per dalykas, taigi žinojau, kad kartais taip nutinka. Kiek labiau ta žymė išgąsdino tėtį, ypač, kai jis sužinojo, kad savaime ji niekur nedings“, – sakė pašnekovė.
Medikai nė nepateikia aiškaus atsakymo, kodėl kai kurie vaikučiai gimsta šitaip paženklinti, o štai Kristina turi savo versija: „Dukrytė mano pilve sėdėjo, ir aš jaučiau, kad ji galvyte smarkiai įsirėmusi man į šonkaulius. Toje galvytės pusėje, kuria rėmėsi, ir atsirado ta dėmė, matyt, dėl spaudimo kraujagyslėms.“
Vaikelis netrukus pateko į intensyvios terapijos skyrių, mat po gimimo jam prireikė papildomo deguonies, o dėl to vėliau sutirštėjo kraujas ir jame nukrito cukraus kiekis. Taigi pirmosiomis Mios gyvenimo dienomis tėvai turėjo didesnių rūpesčių nei ta dėmelė ant veido. O kai ją parsivežė namo, buvo su tuo apsipratę.
Tačiau iš kai kurių aplinkinių mama Kristina sulaukė nemalonių reakcijų: „Jie klausinėjo, kada tą dėmę naikinsime, ir man susidarė įspūdis, kad jie mano, kad tokio vaiko nė nereikėtų rodyti viešumoje, kol jis nebus „tvarkingas“. Ypač tokį požiūrį jutau iš lietuvių, kurie vis dar mažiau tolerantiški kažkuo išskirtiniams žmonėms nei britai.“
Iš tiesų toks odos darinys gali būti panaikintas lazeriu, Anglijoje ši procedūra vaikams atliekama nuo 3 metų. Lietuvoje ji atliekama ir anksčiau, tad Kristina sulaukė klausimų, ar nesiruošia to atlikti gimtinėje. Bet ji nenori niekur skubėti.
Tokia žymė yra tik estetinis darinys, sveikatos ji niekaip neveikia, tad mama nemato pagrindo gąsdinti mažo vaiko. Dėl viso pikto mergytei buvo atliktas magnetinės tomografijos tyrimas – tikrinta, ar nėra dėmės „antspaudo“ smegenyse, tačiau paaiškėjo, kad ji tik odos paviršiuje.
„Sakoma, kad talazeriu atliekama procedūra nesudėtinga, bet man vis tiek neramu. Teoriškai ir po jos galima komplikacija – randas. Be to, kadangi ta žymė užeina ant Mios akies voko, operacijos metu reikėtų narkozės, o aš visai nenoriu, kad mažam vaikui ją taikytų. Žodžiu, kai jai sueis treji metukai, žymę turbūt visgi naikinsime, bet skubėti niekur neskubėsime – mums dukrytė labai miela ir dabar, jau ir neįsivaizduoju jos be tos žymės“, – sakė mama.
Praeivių žvilgsnius mergaitė į save kartais atkreipia, bet nė neaišku, ar dėl „angelo bučinio“, ar dėl to, kad ji linkusi visiems gražiai šypsotis. Tiesa, kartais ji sulaukia klausimo, ar vaikas veiduko nenusidegino. Labiausiai mamai patiko vienos azijietės pastebėjimas, kad jos gimtinėje tokia žymė ant veido reiškia, kad žmogus bus laimingas.
Mamos kurti žaislai ir pasaka
Kad įkvėptų kitoms mamoms drąsos ir pasitikėjimo savimi, jeigu vaikas turi „kitoniškumų“, Kristina pradėjo rašyti tinklaraštį „Mama & Mia“ , kuriame pasakoja apie savo ir dukrytės gyvenimą, taip pat deda savos gamybos žaisliukų nuotraukas.
Mamai išradingumo netrūksta, tokie darbai jai patinka, o ir norisi vaikui suteikti vis naujų įspūdžių, juolab, kad dabar ir Anglijoje karantinas ir daugiausia laiko tenka leisti namuose, taigi Mia turi daug mamos pagamintų lavinimo priemonių. Tiesa, būna ir taip, kad mama su kažkokio žaislo gamyba krapštosi ilgai, o dukrelė viens du jį apžiūri – ir padeda į šalį.
Vieni jos mėgstamiausių žaisliukų visiškai paprasti – tai plastikiniai buteliukai, į kurių vieną įberta makaronų, kitą – pupelių, trečią – spalvotų rutuliukų, ketvirtą – minkštų vielučių. Kol buvo visai maža, mergaitė juos stebėdavo, vėliau pamėgo juos griauti, o dabar – nešiojasi ir barškina.
Tinklaraštyje Kristina paskelbė ir gražią pasaką apie angelo bučinį, kurią sukūrė ir skyrė savo dukrelei. Pasaką sudėjo į knygelę, kurią mergaitė galės ateityje ją skaityti. Su meile parašytos istorijos esmė – danguje gyvenę mergaitės seneliai negalėjo jos atlydėti į žemę, todėl paprašė angelo jai padėti į žemę, o patys atsisveikindami ją pabučiavo taip smarkiai, kad net liko žymė.
