Lietuvoje D. Estebanas pažino draugus ir susikūrė namus, o šią efektingą žiemą pirmą kartą gyvenime žengė užšąlusiu ežeru. Buvo siaubingai šalta, bet Diego, nusimetęs pirštines, griežė elektriniu smuiku italų kompozitoriaus Ludovico Einaudi kūrinio „Experience“ savitą versiją.
Pats L. Einaudi yra sukūręs įspūdingą performansą tarp tirpstančių ledo lyčių: norėdamas atkreipti pasaulio dėmesį į globalinį atšilimą, jis atliko kompoziciją „Elegy for the Arctic“, plūduriuodamas ant platformos Arkties vandenyne.
Kasdien internete L. Einaudi kūriniai sulaukia milijono perklausų. Muzikantai su meile atlieka jo parašytos kompozicijos „Experience“ koverius. D. Estebanas šį kūrinį pirmą kartą išgirdo Londone, „Bond Quartet“ koncerte.
„Buvau pakerėtas. Pajutau, kad tai yra mano mėgstamiausia daina. Per pirmąjį karantiną pats sukūriau, atlikau ir įrašiau namų sąlygomis savąją „Experience“ versiją. Kadangi groju elektriniu smuiku – viskas gana paprasta. Įrašams naudojau savo kompiuterį, prisijungęs smuiką. Vėliau kolaboravome su prodiuseriu Vitalijumi R. Saxtone. Likau labai patenkintas skambesiu, – pasakoja D. Estebanas. – Su video kūrėju Matu Vaišnoru sugalvojome nufilmuoti klipą ant ledo. Niekada anksčiau nesu ėjęs užšalusiu ežeru. Buvo taip šalta, kad negalėjau sulenkti pirštų, nejaučiau stygų. Labai sunku groti tokioje temperatūroje tris valandas. Bet vis tiek smagu. Matas į šį klipą sudėjo visą energiją. Tai buvo nuostabi patirtis. Norėčiau šį darbą nusiųsti italų kompozitoriui, tik nežinau, ar jam patiktų, visgi manoji „Experience“ versija skiriasi nuo originalo.“
Tatuiruotas vaikinas giliomis akimis nėra klasikinės muzikos atlikėjas, elektrinis smuikas jo rankose labiau sukuria roko žvaigždės įvaizdį. „Man patinka klasikinė muzika, bet pats nesu šio žanro atstovas. Jei groju – dažniau renkuosi dubstep’ą. Mėgstu grodamas judėti“, – sako D. Estebanas.
Jei ne Lietuva ir čia sutikti žmonės, galbūt smuikas jo rankose skambėtų tyliau, ne taip užtikrintai, kaip šiandien.
„Aš visada bijojau kažką daryti, nes nesijaučiau pakankamai geras. Bet savo kelyje sutikau artistus, kurie nori bendradarbiauti, jiems patinka, ką darau. Tai padrąsina. Suvokiu, kad neprivalau būti smuikininku virtuozu, kad galėčiau pasidalinti muzika ir ja mėgautis, – kalba D. Estebanas. – Įtakos turėjo ir mano šviesaus atminimo tėvo žodžiai.
Kai prieš mirtį su juo kalbėjausi paskutinį kartą, tėvas pašė: „Tik nesiliauk groti“. Tą ir darau – groju toliau. Nežinau, kur mane tai nuves, bet šioje šalyje yra labai daug galimybių. Džiaugiuosi susipažinęs su atlikėja Agne Sabulyte. Šiuo metu vykdau naują bendrą projektą su muzikos prodiuseriu ir atlikėju Justinu Stanislovaičiu. Kultūriniu požiūriu, ir ypač muzikos srityje, Lietuva – labai turtinga šalis. Čia tiek daug jaunų, aistringų, talentingų muzikantų. Man pasisekė juos pažinti ir dirbti drauge.“
Prieš kelis metus Diego manė radęs savo vietą Honkonge. Bet likimas taip perdėliojo kortas, kad jis atsidūrė Lietuvoje ir, anot kolumbiečio, tai buvo pats geriausias sprendimas.
„Dėkoju likimui, kad šiandien galiu būti čia, kad galiu kurti muziką, augti. Jaučiu, kad kažkas didelio laukia manęs. Smalsu pažinti, kas tai. Šiuo metu stengiuosi išsigryninti, kas aš pats esu ir koks galiu būti kaip muzikantas. Labai svarbu, kad nesu vienas šiame reikale. Aš esu čia, nes žmonės palaikė mane. Noriu ir toliau dalintis idėjomis su kitais, bendradarbiauti. Vasarą noriu surengti koncertą, kuriame gročiau drauge su kolegomis. Skambėtų tie kūriniai, kuriuos mėgstu, kurie artimi mano kultūrai ir mano šaknims. Jau neblogai suprantu lietuvių kalbą. Trečią savaitę jos mokausi intensyviai, kad galėčiau visapusiškai integruotis. Aš myliu šitą šalį, aš toks laimingas čia!“ – tvirtina D. Estebanas.
