Pušalote gyvenanti Lina Šidagienė (52 m.) su vyru Rimantu ir sūnumi liko kaip stovi: vasario 15 dieną sudegė jų namai, kuriuose gyveno jau tris dešimtis metų.

„Vis dar sunku apie tai kalbėti ir neįsivaizduoju, kas bus toliau. Kai pradedu galvoti apie ateitį, apima visiška neviltis. Gyvenu tik šia diena“, – sakė Lina.

Pirmadienį jos vyras buvo darbe, o ji nuėjo į tolėliau esantį ūkinį pastatą pašerti savo dviejų žirgų. Grįždama pamatė, kad namas liepsnoja, langai jau buvo išdužę. Spėjama, kad gaisras prasidėjo nuo šaldiklio, nors kodėl taip nutiko – nežinia.

Namie buvo likęs sūnus. Jam 25 m., bet jis turi negalią. Kai tėvai namie jį trumpam palieka vieną, turi užrakinti duris.

„Puoliau prie namo, šaukdama sūnų, mėginau atrakinti duris, bet rankos neklausė, durys nesirakino. Netrukus prisistatė ir vietiniai ugniagesiai – juos iškvietė kaimynai – ir išspyrė duris. Sūnus buvo prišliaužęs prie durų ir praradęs sąmonę, apsinuodijęs smalkėmis“, – sakė moteris.

Dabar jis jau išleistas iš ligoninės, nors vis dar jaučiasi prastai. Taip pat jis labai išsigandęs dėl to, ką teko išgyventi, net nelieka vienas kambaryje, jam sunku užmigti.

Sudegė namie buvę gyvūnai – du šunys ir katinas, taip pat sudegė visiškai visi daiktai.

„Suprantu, kad džiugu tai, kad žmonės nenukentėjo, bet visgi jaučiuosi labai prastai, kad neliko visai jokio turto. Liko tik telefonas, bet jokių dokumentų, o be jų sunku ir reikalus tvarkyti. Štai nuėjau į mobilaus operatoriaus atstovybę, norėdama užsisakyti telefonui interneto, kad nesijausčiau visai atskirta nuo pasaulio, bet be dokumentų nė to negalėjau padaryti“, – sakė Lina.

Dabar šeima apsistojusi kaimynystėje – šeimininkai leido jiems apsistoti kelioms dienoms name, kuriame šiuo metu niekas negyvena. „Tačiau kur reiks eiti iš ten, kai mūsų to paprašys, visiškai neįsivaizduoju. Kai apie tai pagalvoju, darosi baisu“, – sakė Lina.

Galiausiai ji pasiryžo feisbuke paskelbti pagalbos prašymą, nors tą daryti ir buvo nesmagu bei gėda.

Pušaloto seniūnė Paulyna Stravinskienė sakė: „Mes šių žmonių nepalikome nelaimėje, dabar jie jau viskuo aprūpinti. Socialinei darbuotojai tarpininkaujant, jau per valandą buvo sutarta, kad jie galės apsistoti kaimyniniame name. Jis savininkams mirus stovėjo tuščias, jų vaikai leido ten apgyvendinti nukentėjusią šeimą. Manau, jie ten galės pagyventi tiek, kiek reikės.

Ir visi mūsų žmonės draugiški, geranoriški, tuojau pradėjo siūlyti pagalbą kas maistu, kas patalyne ar kitais reikmenimis. Padėjome jiems ir užsisakyti naujus dokumentus, užpildyti prašymą dėl vienkartinės pašalpos.

Bendruomenės žmonės pradėjo ir rinkti finansinę paramą – gal šeima ir pati kažkiek santaupų turi, ir, pridėjus surinktą paramą, pakaks lėšų namui įsigyti. Pušalote parduodamų namų yra. Prieš porą metų jau turėjome gaisrą, tuomet žmonės taip pat labai prisidėjo, rinko pinigus ir nukentėjusi šeima galėjo įsigyti kitą namą.“

Norintieji padėti Linos šeimai sužinos, kaip tą padaryti, čia.