Simonas gerai prisimena pirmąją karantino dieną, kai suprato, kad visi renginiai nutraukti ir užsakymų jis artimiausiu metu neturės.
„Išsigandau, kad nebeturėsiu darbo. Atsirado daug laisvo laiko, o sėdėti be darbo nenorėjau“, – prisiminė S.Kvintas.
Garsaus skulptoriaus Romualdo Kvinto (1953–2018) ir kostiumų dailininkės, kolekcinių lėlių kūrėjos Eglės Kvintienės sūnus jau pirmąją karantino dieną sugalvojo kurti knygą su trimatėmis iliustracijomis, iškylančiomis atvertus puslapius.
Trimatės iliustracijos nėra naujiena, bet S.Kvinto konstrukcija buvo kitokia – jis jas sujungė su užduotimis. Dirbdamas kasdien nuo ryto iki vakaro grafikos dizaineris knygą su trimatėmis iliustracijomis sukūrė per du mėnesius.
Per karantiną S.Kvintas negalėjo savo maketų išsispausdinti, todėl kruopščiai matavo bandydamas įsivaizduoti, kaip atrodys pabaigtas kūrinys. Darbą pabaigęs sukūrė bandomąjį egzempliorių norėdamas įsitikinti, ar viskas veikia. Ir viskas veikė!
Popierinės konstrukcijos buvo labai sudėtingos, jas reikėjo klijuoti rankomis, todėl išleisti tokią knygą buvo brangu. Knygos maketas patiko visiems, kurie jį pamatė, – ir vaikams, ir suaugusiesiems – maždaug nuo 2 iki 90 metų.
Ji labai patiko ir Simono seneliui poetui A.Baltakiui. Anūkas siūlė seneliui parašyti tekstą jo knygai, bet dėl bendros knygos susitarti nepavyko.
„Kažkaip iki galo nesutarėme. Pasiūliau, senelis pažadėjo pagalvoti, o kai prasidėjo karantinas, pradėjau dirbti vienas“, – prisimena S.Kvintas.
Teko gerokai pavaikščioti su knygos maketu ir paieškoti, kas ją galėtų išleisti.
S.Kvinto knygą „Sveikas, Vilniau“ išleido „Hubris“, prisistatanti kaip nepriklausoma intelektualinė akademinių ir neakademinių knygų leidėja.
Knygos veiksmas vyksta įvairiose Vilniaus vietose. Viename lape sutalpinta nuo 100 iki 300 personažų. Skaitytojui juos reikia surasti. Kodėl tiek daug?
„Jie mažiukai, daug telpa, ir visas veiksmas vyksta Vilniuje. Sugalvojau, sujungiau ir išėjo“, – paslaptingai aiškino dailininkas. Dar pridūrė, kad tai – užduočių knyga.
Knygos pavadinimą S.Kvintas sugalvojo miegodamas, suprask – susapnavo.
„Dabar karantinas, taip būriuotis, kaip mano knygoje, negalima, tad nutariau pavadinti knygą „Sveikas, Vilniau“. Pavaizdavau laikus, kai būdavo galima būti kartu, apsikabinti“, – juokėsi Simonas.
Jis neslepia, kad ilgisi anų laikų, jam nusibodo sėdėti namuose, jis viliasi, kad po karantino žmonės greitai atsigaus ir bendraus taip, kaip tai darė anksčiau.
Darbą su pirmąja savo knyga S.Kvintas visada prisimins itin džiugiai: „Buvo nuostabu. Nesitraukiau nuo kompiuterio, sėdėjau ir piešiau, o žmona mane palaikė ir prisiėmė buities rūpesčius“, – pasakojo grafikos dizaineris.
Vaikštant po leidyklas su pirmosios knygos maketu atsirado ir kitas užsakymas: „Tyto alba“ pasiūlė sukurti knygą pagal Violetos Palčinskaitės eilėraščius.
Rudenį vėl sugriežtinus karantiną S.Kvintas pradėjo dirbti prie antrosios knygos ir netrukus ją baigs.
„Per karantiną buvo netekčių, dėl to, aišku, gaila, bet man karantinas išlaisvino galvą – padovanojo man naują profesiją. Ir labai sėkmingai. Juk iliustruoju V.Palčinskaitę! Atsirado pasitikėjimas savimi“, – patikino S.Kvintas.
Kai dirbo dizaineriu, labai dažnai turėdavo daryti taip, kaip užsakovas liepdavo. Tai gali ir nepatikti, bet turi dirbti.
„O dabar aš turiu daugiau laisvo laiko ir galiu drąsiai daryti tai, kas man patinka.
Pats atsakau už savo darbą. Anksčiau dirbdavau tik kažkiek valandų per dieną ir bėgdavau namo, o sugrįžus nebelikdavo ūpo dar ką nors daryti. Žinojau, kad jei žmogus ko nors nori, jis pasiekia savo tikslą, bet vis atidėliojau. Dabar turiu mėgstamą darbą, kuris atpalaiduoja, o ne kelia įtampą“, – džiaugėsi Simonas.
Jam patinka iliustruoti knygas, nors tam reikia daug kantrybės ir užima daug laiko, bet Simonas tikino nepavargstąs.
Ką S.Kvintas patartų karantino uždarytiems žmonėms?
„Per karantiną galima kankintis ir pykti, bet galima panaudoti šį laiką tam, kam anksčiau jo nebūdavo. Arba tiesiog gerai pailsėti“, – kalbėjo knygų iliustratoriumi tapęs grafikos dizaineris.
