Kauno rajone esančiame Ramučių kaime, viename Centrinės gatvės name, vyksta tikras karas. Čia gyvenanti senolė Vanda Latvienė pasiskundė, kad anūkas Mindaugas Urbutis veja ją iš namų. Moteris tvirtino, kad tai anūkas daro imdamasis įvairių terorizavimo būdų.
Tuo metu M.Urbutis, kuris namą paveldėjo po savo motinos, V.Latvienės dukros, mirties, tikino, kad močiutei siūlė persikelti į kitą būstą, tačiau ji ne tik atsisakė kraustytis, bet ir apkaltino jį nebūtais dalykais.
Dabar turtas, M.Urbučio teigimu, jam jau nepriklauso ir naujasis jo valdytojas turės spręsti, kaip senolę iškeldinti.
Kauno rajono savivaldybės socialiniai darbuotojai patvirtino, kad atvejų, kai senoliai netenka pastogės, yra ne vienas. Bet jei turi artimųjų, kurie jais privalėtų rūpintis, valstybės globa nesuteikiama.
Namo dalį užrašė dukrai
Centrinės gatvės 40-uoju numeriu pažymėtas dviejų aukštų namas Ramučiuose buvo pastatytas sovietmečiu. Pirmą jo aukštą 1986 metais įsigijo V.Latvienė.
Moteris pasakojo, kad jau turėjo namą Kaune, Aukštuosiuose Šančiuose. Kadangi sovietmečiu dviejų gyvenamųjų valdų nebuvo galima turėti, oficialia namo dalies Ramučiuose savininke buvo užregistruota viena jos dukterų – Irena Urbutienė.
„Irena ir kita duktė Ramutė Vasiliauskienė gyveno Kaune, o aš – Kauno rajone, Ramučiuose. Kai Irena susilaukė sūnaus Mindaugo, jis užaugo ir panoro gyventi savarankiškai, mano dukra persikraustė pas mane į Ramučius“, – pasakojo moteris.
V.Latvienė tikino, kad remontuodama namą išleido nemažai pinigų. O duktė Irena netikėtai susirgo vėžiu ir praėjusią žiemą mirė.
„Jos sūnus, mano anūkas Mindaugas, tąsyk žadėjo, kad ir toliau galėsiu gyventi šiame name iki pat mirties“, – guodėsi V.Latvienė.
Tyrimas buvo nutrauktas
Praėjus keliems mėnesiams po dukros laidotuvių situacija, pasak V.Latvienės, pasikeitė.
„Anūkas pareiškė, kad jo motina prieš mirtį parašė testamentą, kuriuo namo dalį Ramučiuose paliko jam.
Mindaugas pradėjo dažnai lankytis ir vertė mane išsikraustyti. Buvo ir drabužius į kiemą išmetęs. Galų gale pernai, rugpjūčio 13 dieną, griebė mane už drabužių ir taip pastūmė, kad atsitrenkusi į sieną susitrenkiau galvą“, – pasakojo V.Latvienė.
Senolė tikino, kad nuvykus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių medikai nustatė, kad jai galva tikrai buvo sutrenkta.
Padedama advokatės V.Latvienė 2020 metų rugpjūčio 14 dieną kreipėsi į Kauno rajono policiją. Senjorė pareigūnams tvirtino, kad išvakarėse M.Urbutis ją pastūmė ir ji susitrenkė galvą. Taip pat sakė, kad anūkas Mindaugas esą reikalavo 10 tūkstančių eurų už tai, kad ji ir toliau galėtų gyventi name Ramučiuose.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, bet pernai lapkričio 10 dieną Kauno apylinkės prokuratūros šeštasis skyrius jį nutraukė, nes įrodymų, kad M.Urbutis kaltas, nerado.
Lapkričio pabaigoje V.Latvienė su advokate kreipėsi į Kauno apylinkės prokuratūrą, kad tyrimas būtų atnaujintas, bet ji prašymo netenkino. V.Latvienei buvo nurodyta, kad jei ji sprendimu nepatenkinta, santykius su M.Urbučiu turėtų aiškintis civiline tvarka.
Gyvena ankštame kambaryje
Kai V.Latvienei savo tiesos įrodyti nepavyko, gyvenimas name esą tapo dar sudėtingesnis.
„Anūkas užrakino kambarius. Dabar patekusi į namą pro vienas lauko duris galiu įeiti tik į mažą kambarį ir į rūsį. Kambaryje sukrauti mano daiktai, drabužiai. Neturiu kur jų susidėti, todėl kabo šalia lovos, vietos kambaryje visai nėra“, – rodė moteris.
Panorėjusi išsivirti maisto V.Latvienė laiptais nusileidžia į rūsį. Rūsys taip pat primena sandėlį, nes pridėta įvairių daiktų, drabužių. Ten moteris ir prausiasi, ir ant elektrinės viryklės verda maistą.
„Kiekvieną kartą bijau, kad anūkas atvažiuos ir vėl ką nors sugalvos. Jei man nupirktų kokį butelį, išsikraustyčiau“, – aimanavo moteris.
Į senelių namus nenori
Senolė pasakojo, kad praėjusią savaitę ją aplankė Kauno rajono savivaldybės atstovai. Jie panešė, jog M.Urbutis kreipėsi į savivaldybę prašydamas, kad močiutei būtų suteikta vieta globos namuose.
V.Latvienė jiems atsakiusi, kad kol pati gali savimi pasirūpinti, į globos namus nesikraustys, nes nenori taikytis prie kitų žmonių ir namų tvarkos.
„Pati nueinu į parduotuvę, pati pasigaminu valgyti, apsiprausiu, viską pajėgiu, tad kam man į tuos senelių namus?“ – klausė moteris.
Turtą jau įkeitė bankui
M.Urbutis tvirtino, kad tai, ką pasakojo močiutė, yra melas.
„Mano mama I.Urbutienė mirė pernai vasario mėnesį. Močiutė ir kita jos dukra R.Vasiliauskienė, kuri nuolat konfliktuodavo su mano motina, tikėjosi, kad paveldės turtą Ramučiuose, apie testamentą nežinojo. Kai sužinojo, prasidėjo šmeižtas“, – pasakojo vyras.
M.Urbutis teigė, kad jo verslas bankrutavo, todėl paveldėtas namas Ramučiuose buvo įkeistas bankui.
„Žinojau, kad šis turtas turės būti parduotas, todėl močiutei pranešiau, kad jai teks išsikraustyti. Pasiūliau apsigyventi Kaune, Aukštuosiuose Šančiuose, kur greta tetos turėjau savo butą, bet ji to nenorėjo“, – aiškino M.Urbutis.
Rūpinsis kitas anūkas
V.Latvienės anūkas tikino, kad močiutės niekada nestumdė, tą dieną – 2020 metų rugpjūčio 13-ąją, kiek atsimena, jos namuose net nesilankė.
Kitą kartą jis norėjęs atlaisvinti vieną patalpą, todėl ten buvusius daiktus sudėjęs į maišus, išnešęs į rakinamą kiemą ir tvarkingai sukrovęs. Dėl to močiutė esą jam ir iškvietė policiją.
Taip pat M.Urbutis tikino jokių pinigų iš senolės nereikalavęs.
„Ji nuolat bandė išprovokuoti konfliktus, kad tik mane apjuodintų.
Po to, kai buvau apskelbtas reketininku ir smurtautoju, mano kantrybė baigėsi.
Ar koks sveiko proto žmogus po tokių nepagrįstų kaltinimų atleistų ir toliau norėtų rūpintis žmonėmis, kurie jį šmeižia?“ – klausė vyras.
Šiuo metu namas jau priklauso kitiems savininkams.
„Jie turės rūpintis, kad močiutė išsikraustytų. Aš Kauno rajono savivaldybės prašiau močiutei suteikti globą, bet buvau pasiųstas. Konstitucijoje rašoma, kad savo tėvais privalo pasirūpinti jų vaikai. Tad kodėl močiutės dukra R.Vasiliauskienė ja nenori rūpintis, blogiuku apšaukiamas aš?“ – piktinosi M.Urbutis.
R.Vasiliauskienės sūnus Vilius neslėpė, kad jo motina ir teta I.Urbutienė, kol gyveno po vienu stogu, tikrai kartais pasipykdavo, bet taip esą nutinka visose šeimose.
„Dabar mano mama gyvena užsienyje. Galvosiu, kaip močiute pasirūpinti“, – patikino vyras.
Be namų likusia senole turi pasirūpinti artimieji
Margarita Venslovienė, Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja:
„M.Urbutis buvo pateikęs prašymą, kad jo močiutei V.Latvienei Kauno rajono savivaldybė suteiktų ilgalaikę globą. Mūsų darbuotojai su šia moterimi bendravo. Ji sugeba pasirūpinti savimi, o ilgalaikė socialinė globa skiriama tiems, kurie to negali padaryti. Be to, moteris keltis į globos namus nenori.
Vieno ilgalaikėje globoje esančio asmens išlaikymas mums visiems – mokesčių mokėtojams – kainuoja 900–1200 eurų per mėnesį. Todėl asmens prašymas, kad jo artimą žmogų išlaikytų valstybė, yra net įžūlus. Šis prašymas buvo atmestas.
Taip pat Kauno rajone veikia ir savarankiško gyvenimo namai. Juose gyvena tie žmonės, kurie savimi pasirūpinti gali, bet neturi pastogės. Tokio asmens išlaikymas per mėnesį mokesčių mokėtojams kainuoja beveik 240 eurų.
Bet šiuo metu visi, kam reikia tokios pastogės ir išlaikymo, į savarankiško gyvenimo namus patekti negali, eilėje laukia 6 Kauno rajono gyventojai.
Situacijų, dėl ko asmenys netenka savo namų, būna labai įvairių. Dažniausiai dėl to kalti jie patys, nes užstato savo turtą arba patiki pažadais, kad bus prižiūrimi iki mirties.“
