Radijo stotyse U.Barauskaitė dirba per dvidešimt metų, apie dešimtmetį malonų jos balsą girdime per „M-1 Plius“.
Ugnė karjerą pradėjo „Lietuje“, o susilaukusi pirmagimės grįžo į „M-1“ ryto laidą. Trumpai padirbėjusi informacinėje tarnyboje ji galiausiai įsikūrė „M-1 Plius“.
Šioje stotyje rašytoja ilgokai vedė „Vakaro istorijas“, bet jau kelerius metus ją girdime nuo septintos iki dešimtos valandos ryto darbo dienomis vedant laidą „Gyvenimas prasideda su Tomu ir Ugne“.
Tad radijo laidos vedėja keliasi gerokai anksčiau nei nemaža dalis klausytojų.
– Kokie ritualai rytą padeda anksti atsikelti ir pradėti darbą? – paklausiau U.Barauskaitės.
– Nėra jokių ritualų, kai žadintuvas čirškia penktą ryto. Kaip sakoma, atsikeli ir varai.
Lengvas sportas, dušas, kavutė, makiažas – ir viskas.
– Nesate pavėlavusi į radijo studiją?
– Tai visų radijo žmonių košmaras – mes sapnuojame, kad vėluojame, darbo dieną esame ne tame mieste, nerandame reikalingų tekstų ar dainų. Ir visi nors kartą esame pavėlavę.
– Vesdami ryto laidą jūs su kolega Tomu Ramašausku nestokojate geros nuotaikos, juoko. Tai įgimtas bruožas ar ištreniruotas?
– Niekas nebūna amžinai linksmas. Būti geros nuotaikos – profesijos dalis. Ne tik eteryje, bet ir apskritai darbe. Atidarei kontoros duris, ir viskas. Nesakau, kad mes šventi – ir pasibarame, ir apšnekame kitus, ir juokiamės iki ašarų.
Bet darbinis laukas ir naminės nuotaikos – ne tas pat, tuos dalykus reikia skirti. Niekas neturi teisės kasdien kamuoti kolegų savo kaprizais. Tai – darbo kultūros dalis.
– Gal į duetą sulipote dėl to, kad esate teigiamai nusiteikę ir linksmi? Ar tiesiog sutampa jūsų biolaukai?
– Kartais sutampa, o kartais ne. Būna, kad kolega, su kuriuo puikiausiai sutari gyvenime, yra niekam tikęs partneris eteryje, arba priešingai – puikus, gyvybingas duetas, bet gyvenime tik pasakai „labas“ ir „sudie“.
Tiesa, su Tomu sutariame be ypatingų pastangų.
– Ar į radijo studiją paskambina jūsų draugės, abi dukros? Nebuvo iškrėtusios tokio pokšto?
Ar dažniausiai skambina nepažįstami, bet nuolatiniai klausytojai?
– Draugės arba dukros?! Niekada nebuvo tokio atvejo. Labai nustebčiau, jeigu taip nutiktų.
Bet būna, kad draugai parašo, ką nors išgirsta, kas jiems aktualu, ir pakomentuoja.
Pavyzdžiui, rašo: „Ir man vakar taip buvo!“ Arba eteryje pasakai, pavyzdžiui: „Neįsivaizduoju, kaip dabar medikai ištveria!“ ir jau po kelių minučių gauni paklodę su ataskaita iš medikų gyvenimo.
Būna įdomu, kai pasakoji apie kokią nors politikų idėją, siūlomą įstatymo pataisą, ir paskambina tas politikas. Kartą kalbant apie dvimiestį paskambino Artūras Zuokas.
Iš pradžių tikrai manėme, kad pokštas, bet ne – tas pats neklaužada!
Bet labai erzina, kai koks nors pažįstamas suveda galus, kad tu esi tas balsas iš radijo, ir tada prasideda terorizmas – viską seka, viską girdi, viską būtinai pakomentuoja. Iškart užsiraukiu, ir durelės užsidaro.
Mielai išsiplepu su pardavėjomis, taip sakant, užmezgu asmeninį kontaktą, bet jeigu klausia, ką dirbu, numykiu, kad prie kompiuterio, ir tiek. O klausia nuolat, nes smalsu, kodėl aš vidury dienos laisva! Iš balso nepažįsta, nes darbinė dikcija – visai kas kita.
– Jūsų turbūt neglumina, jei paskambinęs klausytojas nepataiko atsakyti į klausimą, o prizą už drąsą vis dėlto reikėtų skirti.
– Jei nepasiruošęs ar nežino, kur paskambino, tada padėkoji, ir viso gero. Būna, kad žmonės supainioja radijo stočių telefono numerius arba skambina ne tuo laiku.
Internetinė transliacija gali vėluoti, todėl klausytojai kartais nepataiko į realų laiką.
Kartą esu sutikusi Naujuosius metus eteryje.
Klausytojai skambino nuo penktos vakaro iki pirmos nakties. Ir kas valandą vis linksmesni. Visa šventimo išklotinė – kaip ant delno!
– Prieš dešimt metų viename interviu minėjote: „Esu labai prisirišusi prie savo buto. Kai manęs klausia apie asmeninį gyvenimą, juokauju, kad su butu mane sieja nesibaigiantis romanas, vardu remontas.“ Neseniai radijo laidoje vėl prisipažinote, kad remontuojate vonios kambarį. Nesibaigiantis remontas ar antrąkart gražinate būstą? Kuri dalis jums jaukiausia?
– Na, būtų labai apmaudu, jeigu per keliolika metų dar nebūčiau baigusi pirmojo remonto!
Aišku, kad antrasis. Labiausiai mėgstu savo miegamąjį, ten ideali tvarka. Kitur aplinką savaip patvarko šunys.
– Ką pirmiausia darote, kai rytą baigiate vesti laidą?
– Dabar kitų darbų nėra, tad iš karto keliauju namo. Anksčiau važiuodavau į televiziją garsinti serialų, bet dėl karantino ši veikla nutrūko.
Grįžusi einu su šunimis į mišką. Paskui tvarkau namus, sportuoju, žiūriu filmus, skaitau knygas, būna, ir pasnaudžiu – ypač dabar, kai visa veikla apsiriboja namais.
– Išleidote tris knygas. Gal vėl rašote ir planuojate išleisti knygą?
– Kol kas per anksti apie tai kalbėti. Bet visą laiką ką nors rašinėju. Pavienius sakinius ar puslapius.
– Turbūt neturite galimybės dirbti iš namų?
– Radijo laidų vedėjai dirba kaip anksčiau, bet ypatingu atveju galėtume vesti laidas iš namų, mūsų technikos skyrius tuo pasirūpino. Tikėkimės, kad to neprireiks.
