Rotušės aikštėje, Kauno arkivyskupijos kurijos teritorijoje, veikia svečių namai „Villa Kaunensis“. Juose kelioms paroms ar ilgesniam laikui apsistoja žmonės, kurie serga onkologinėmis ligomis ir į Kauną atvyksta gydytis ar išsitirti.
Viloje jau gyvenę žmonės pasakojo, jog iš pradžių negalėjo patikėti, kad tokios reikalingos paslaugos nieko nekainuoja.
Šių svečių namų steigėjai dirbti planavo tik iki šių metų pabaigos, bet prieš kelias savaites sužinojo, kad projekto finansavimas pratęstas ir apsistoti „Villa Kaunensis“ žmonės galės dar dvejus metus.
Nežinojo, kur apsigyventi
Šiaulių rajone gyvenanti Dalia Doveikaitė apie tai, kad susirgo sunkia krūties vėžio forma, sužinojo prieš 10 mėnesių. Šiauliuose tinkamo specialisto tuo metu nebuvo, konsultuoti pacientų į to miesto ligoninę atvykdavo gydytoja iš Kauno klinikų. Ji šiaulietę ir pakvietė gydytis Kaune.
„Iš gydytojos girdėjau, kad Kaune veikia namai, kuriuose onkologiniai ligoniai gali apsistoti, bet šį faktą pamiršau. Kai atvykau į Kauną ir turėjau gultis į Kauno klinikas, jau buvo prasidėjusi koronaviruso pandemija. Medikai pasakė, kad vietų ligoninėje nebėra, man skirtą spindulinę terapiją teks atidėti 2 mėnesiams. Bet laukti nebuvo galima“, – pasakojo D.Doveikaitė.
Moteris suko galvą, kur apsigyventi, kad pradėtų gydytis. Kaune gyvena pažįstamų žmonių, bet apkrauti savo rūpesčiais jų D.Doveikaitė nenorėjo. Tada gydytoja ir priminė apie svečių namus onkologiniams ligoniams.
„Tai buvo tarsi didžiulė likimo dovana. Svečių namuose apsigyvenau balandžio 6-ąją ir ten praleidau 22 dienas“, – pasakojo moteris.
Rūpinosi net ir rektorius
D.Doveikaitė šypsojosi, kad Kaune jautėsi net geriau nei savo namuose. Svečių namuose yra virtuvė, kur galima pasigaminti valgių, skalbykla drabužiams išsiskalbti. Pusryčiai – nemokami. Žmonės kambariuose gyvena po vieną. Jei ne pandemija, moteris būtų galėjusi vaikštinėti kur nori, bet saugojosi, todėl ir Velykas sutiko Kaune viena, į svečius artimųjų nekvietė.
„Artimuosius atstojo svečių namų darbuotojai, psichologas Eimantas Lukoševičius, kuris su mumis bendravo nežiūrėdamas į laikrodį. Kas nėra susidūręs su psichologais, neįsivaizduoja, koks jie yra ramstis sergant. Taip pat labai rūpinosi ir Kauno kunigų seminarijos rektorius kunigas Ramūnas Norkus. Jis ne tik teikė dvasinę paramą, paguodą, bet ir sprendė buitines problemas, padėjo pajungti kompiuterį, vis domėdavosi, ar turime maisto“, – pasakojo D.Doveikaitė.
Moteris sakė, kad po 16 chemoterapijos procedūrų grįžo į savo namus.
„Sirgdama vėžiu į namus grįžti ne viena, o su ta liga ir mintimis apie ją. Bet ir namuose du kartus per savaitę toliau bendrauju su svečių namų psichologu.
Praėjus 3 mėnesiams iš medikų išgirdau paguodžiančių žinių apie sveikatos būklę. Manau, jog ir gyvenimas „Villa Kaunensis“, kuri yra nuostabi vieta sveikti, ir visų ten dirbančių žmonių pagalba, dėmesys prisidėjo prie to, kad jau savo namuose laukiu Kalėdų“, – džiaugsmu dalijosi D.Doveikaitė.
Gyveno jau tris kartus
Uteniškė Galina Zazajeva apie tai, kad serga krūties vėžiu, sužinojo prieš 4 metus. Moteris sakė, kad ne kartą teko lankytis ir gydytis Kauno klinikose, ilgiausiai jose praleido 45 paras.
„Nors Kauno klinikų medikai ir kitas personalas nuostabūs, man labai padėjo, rūpinosi, gulėti ligoninės palatoje vis tiek ilgainiui nusibosta, slegia slogios mintys. Jas vaikydavau išeidama į miestą, ėmiau kur kas geriau pažinti Kauną, lankiau muziejus, parodas“, – pasakojo moteris.
Liga tai kiek atsitraukdavo, tai vėl sugrįždavo.
Praėjusią vasarą moteris vėl jautėsi blogai, planavo vėl vykti į Kauną, kad jai būtų atlikti tyrimai.
„Vieną vakarą paskambino sesuo. Ji papasakojo, kad internete perskaitė apie namus, kur onkologiniai ligoniai gali apsistoti nemokamai. Kitą rytą paskambinau į tuos namus ir sutariau, kad juose gyvensiu kelias paras, kol lankysiuosi pas medikus.
Nuo to laiko šiuose namuose po kelias paras gyvenau jau tris kartus“, – pasakojo G.Zazajeva.
Neliūdėti padeda ir šunys
Moteris sakė, kad viloje jautėsi lyg jaukiuose namuose.
„Be visos kitos pagalbos, ypatingi yra ketvirtadieniai. Tada į vilą atvyksta kaniterapijos specialistai su šunimis. Šie meilūs gyvūnai suteikia daug puikių emocijų. Visa tai padeda pamiršti niūrias mintis“, – pasakojo uteniškė.
G.Zazajeva prisiminė, kad po procedūrų, kai jausdavosi blogai, eidavo pasivaikščioti į greta esančią Nemuno ir Neries santaką, užsukdavo į senamiesčio bažnyčias. Gamta ir nuostabi architektūra taip pat suteikdavo nusiraminimo.
„Kai dabar tenka lankytis Kauno klinikose, kitiems onkologinėmis ligomis sergantiems žmonės pasakoju apie svečių namus ir paslaugas, kurios yra nemokamos ir labai reikalingos. Daugelis apie tai nėra girdėję“, – sakė G.Zazajeva.
Paslaugos bus teikiamos ir toliau
Iveta Šikšniuvienė
Kauno Šv.Jurgio konvento onkologinių ligonių ir jų artimųjų bendruomenės įkūrėja ir vadovė
„Dirbu Kaniterapinės pagalbos centre, drauge su dresuotais šunimis lankomės ir pas onkologinius ligonius. Pernai bičiulė psichologė sužinojo, kad Sveikatos apsaugos ministerija siūlo finansuoti projektą, kurio dėka galima įsteigti svečių namus onkologiniams ligoniams. Griebėmės to projekto, nes puikai žinojome, kad tokia pagalba sergantiems žmonės labai reikalinga. Dažnai būna, kad iš kitų miestų į Kauną gydytis atvykusiems žmonėms procedūra tetrunka kelias minutes, bet jų reikia ne vieną dieną. Kur tuo metu apsistoti, turi ne visi. Daug kas ieško būstą išsinuomoti, bet tai brangu.
Išsinuomojome svečių namus Kauno arkivyskupijos kurijoje ir juos atidarėme 2019 metų gegužę. Tada ministerija planavo, kad projektą finansuos 20 mėnesių.
Iki šiol namuose jau gyveno 60 žmonių iš įvairių Lietuvos savivaldybių. Namuose yra 5 kambariai. Juose, jei gyventojai savarankiškai susitvarkyti nepajėgia, gali apsistoti ir sergančiųjų artimieji, taip pat su sergančiais vaikais atvykusi motina arba tėvas.
Prasidėjus pandemijai ir pirmajam karantinui namuose gyveno keli žmonės, tie, kuriems leido gydytojai. Paslaugos, pavyzdžiui, kaniterapijos užsiėmimai, vyko nuotoliniu būdu internetu.
Dabar norintiems apsistoti svečių namuose atlikti COVID-19 testo taip pat nereikia. Tiesiog žmonės, kaip ir pavasarį, išlaiko saugius atstumus, nes pastate ir jo kieme erdvės užtenka, laikosi kitų saugumo reikalavimų, saugosi patys.
Šiuo metu viloje gyvena trys moterys.
Vis dėlto ne visi žmonės tiki, kad gali ką nors gauti nemokamai, įtaria, kad ko nors iš jų prašysime.
Mes nerimavome, kad projektas netrukus bus baigtas finansuoti. Neseniai sužinojome, kad veiklą galėsime tęsti dar dvejus metus – iki 2022-ųjų gruodžio pabaigos.“
