Dukrą Militą (14 m.) ir sūnų Adijų (5 m.) auginanti marijampolietė Emerita šiemet vasarą antrąkart sukūrė šeimą. Už verslininko Roko Pankos (34 m.) ištekėjusi grožio studijos ir drabužių butiko savininkė jaučiasi laiminga, nors po skyrybų su buvusiu vyru neketino ieškoti meilės.
Dviejų vaikų mama planavo bent dvejus metus pailsėti nuo šeiminių santykių ir daugiau laiko skirti sau, atžaloms. Kai Emerita po penkiolikos kartu praleistų metų išsiskyrė su pirmuoju sutuoktiniu, nebenorėjo skubėti kam nors įsipareigoti.
Nors simpatiškai marijampolietei po skyrybų ne vienas gerbėjas rodė dėmesį, ji jo nepriimdavo. Bet Rokas sugebėjo rasti tiesų kelią į Emeritos širdį – pasiūlė mylimajai padėti versle, tad jie vis dažniau būdavo kartu nuo ryto iki vakaro. Taip pora tapo neišskiriama. Ir Emerita įsitikino nauja šeimos laime, nors netikėjo, kad santykiai iš viso gali būti tokie sklandūs.
Kaip Pelenės istorija
Šios moters gyvenimas primena Pelenės istoriją, nes vaikystėje ji augo tik su mama ir jaunesniu broliu. Šeima glaudėsi vieno kambario bute. Kad išlaikytų vaikus, mama dirbo nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, ir net kelis darbus.
Kadangi Emeritos mama neturėjo aukštojo išsilavinimo, dirbo nekvalifikuotą darbą, už kurį gaudavo minimalų atlygį. Ji valė patalpas, prekybos centre prie prekystalio aptarnaudavo pirkėjus.
Tačiau mama neturėjo jokių rūpesčių dėl dukros mokymosi ir užimtumo.
Emerita labai gerai mokėsi, lankė įvairius būrelius: dramos, sportinių šokių, istorijos. Todėl vieną dieną sumanė varžytis Barbės konkurse, nes ši lėlė buvo vienas mėgstamiausių jos žaislų.
Namuose mergaitė turėjo nemažai Barbių, tik mama jas nustojo Emeritai pirkti, kai gimė brolis Aironas.
„Kai dalyvavau „Lietuvos Barbės“ konkurse, brolio dar neturėjau. Tuomet sudūrėme galą su galu, o gimus broliui visai sunku pasidarė“, – prisiminė E.Pankė.
Aironas pasaulį išvydo, kai Emeritai buvo 11 metų. O tokio amžiaus mergaitėms vis mažiau rūpi lėlės. Ji labai neišgyveno, kad lėlių namuose nedaugės.
Didžiuojasi vaikystės triumfu
E.Pankė iki šiol išsaugojo laikraščio iškarpas, kuriose buvo aprašytas jos vaikystės triumfas, – Emerita buvo išrinkta Suvalkijos Barbe, po to dalyvavo Lietuvos mergaičių konkurse „Barbė ’98“ Vilniuje ir laimėjo antrąją vietą.
Nors toks konkursas buvo surengtas vienintelį kartą, verslininkė jį vis prisimena ir svajoja, kad toks renginys galėtų būtų atgaivintas. Juk lėlė Barbė – vis dar populiariausias žaislas, nors 2019 metų pavasarį šventė 60 metų sukaktį, t.y. prieš tiek laiko išvydo pasaulį Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Prisiminusi vaikystės titulą Emerita pajunta daugiau pasitikėjimo net ir dabar. Gali būti, kad kadaise tapusi konkurso „Lietuvos Barbė” antros vietos laimėtoja verslininkė dėl to jaučiasi graži.
Ne veltui moteris, baigusi viešojo administravimo ir politikos studijas Vytauto Didžiojo universitete, sukūrė grožio verslą – veda mokymus, kuria ilgalaikį makiažą.
„Dalyvavimo šiame konkurse sąlyga nebuvo vien grožis, svarbiausia – veikla. Reikėjo kiekvienai dalyvei pasirūpinti dailia suknele – ją siūti su mama ar nuomotis. Nesvarbu, ar mergaitė laimėjo kokią nors vietą, ar nelaimėjo, svarbu, kad galėjo pasijusti princese.
Ne tik puošėmės gražiomis suknelėmis, bet ir rodėme talentus. Aš nuo vaikystės dalyvavau skaitovų konkursuose, laimėdavau pirmąsias vietas, todėl Barbės konkurse deklamavau eiles ir dainavau dainą iš vaikų popchoro „O lia lia“ repertuaro“, – prisiminusi konkurso akimirkas nusijuokė E.Pankė.
Kol mama dirbdavo, iš mokyklos grįžusi Emerita skubėdavo į būrelius, po to lėkdavo iš vaikų darželio parsivesti brolio.
„Grįždavome namo su broliu ir laukdavome mamos. Jeigu būdavo geras oras, eidavome jos pasitikti“, – pasakojo verslininkė, kurios mama ir brolis dabar gyvena Airijoje.
Emeritos gyvenime nebuvo tėvo, t.y. jis neaugino dukros, jie daug metų nebendrauja. Tačiau ji palaiko ryšius su tėvo seserimi ir močiute iš jo pusės.
Vardas suteikė dvasingumo
Pabendravus su Emerita neįmanoma jos greitai pamiršti, nes daili moteris ne tik darbšti, protinga, bet ir geros širdies. Ne veltui mama jai davė retą Emeritos vardą.
Juk emerito vardas suteikiamas dvasininkui, kuris dėl amžiaus atleidžiamas nuo kasdienių pareigų ėjimo.
„Gal man tas vardas ir suteikė daugiau dvasingumo, atjautos, nes aš prijaučiu vargingai gyvenantiems ir sunkiai besiverčiantiems žmonėms – stengiuosi rengti nemažai paramos akcijų, padėti. Esu padariusi daug gerų darbų, pagelbėjusi žmonėms, kuriems sunku“, – neslėpė E.Pankė.
Emeritai tokį vardą padėjo išrinkti jos teta. Ji iš Kauno savo besilaukiančiai seseriai parvežė netrumpą vardų sąrašą.
„O broliui vardą išrinkau aš“, – pasidžiaugė Emerita, jam norėjusi išskirtinio ir skambaus vardo. Jau vaikystėje ji žinojo, kad Airono vardas broliui suteiks stiprybės, nes angliškas žodis „iron“ lietuviškai reiškia „geležis“.
„Tais sunkiais šeimai laikais norėjau, kad brolis užaugtų stiprus, nepalaužiamas kaip geležis vyras“, – pasakojo Emerita, pati anksti tapusi mama.
Pastojo dvyliktoje klasėje
Mokydamasi dvyliktoje klasėje ji tapo nėščia, tačiau tuo metu tai nebuvo sensacija, nes mokykloje laukėsi net trys moksleivės. Apie Emeritos nėštumą mokykloje iš pradžių žinojo tik auklėtoja, o kai gegužę pasimatė jos pilvukas, klasės draugai ėmė apie tai kuždėtis.
Būsima mama jautė, kad už akių moksleiviai ją apkalba, bet niekas nuo jos nenusisuko, nepasmerkė.
„Su būsimu vyru draugavau nuo šešiolikos metų. Visi matė, kad santykiai rimti, nors buvome labai jauni.
Aišku, visiems buvo keista, kad laukiausi, nes turėjau didelių planų – svajojau studijuoti teisę Vilniaus universitete. Viskas pasikeitė – turėjau rinktis neakivaizdines studijas, nes laukė motinystė. Spėjau pabaigti dvyliktą klasę, ir rugsėjį gimė dukra“, – pasakojo prieš dvejus metus su dukters ir sūnaus tėvu išsiskyrusi verslininkė.
Emerita su penkeriais metais vyresniu sutuoktiniu rūpinosi vaikais, stengėsi, kad jiems nieko netrūktų. Bet šeimą jauni sukūrę ir sunkumų užgrūdinti sutuoktiniai nesugebėjo atsilaikyti.
Matyt, ko nors pritrūko. Moteris nenorėjo atskleisti, ko. Tačiau jos akys vėl švyti iš laimės, nes ji gerai sutaria su Roku, o vaikai jį net pavadina tėčiu, nors niekas to daryti nei prašė, nei laukė.
Tiesiog darnūs santykiai susiklostė savaime. Gal iš tiesų meilė kuria stebuklus?
