Sekė Juozo Statkevičiaus pėdomis
Viskas prasidėjo, kai Klaudijus įstojo į tuometinį Kauno Stepo Žuko Dailės technikumą (dabar A. Vienožinskio kolegija), pasekęs Juozo Statkevičiaus pavyzdžiu, kadangi būtent čia mokėsi garsiausias šių laikų Lietuvos dizaineris.
„Tuo metu dar nebuvo labai ryškių Lietuvos meno kūrėjų dizaino srityse, o ir dizainerio specialybė sparčiai vystėsi kaip nauja meno forma, apjungianti visas meno sritis: piešimą, tapybą bei fotografiją, kuri taipogi buvo dėstoma“, – pasakojo Klaudijus.
„Tuomet nusipirkau visą reikiamą įranga nuotraukoms daryti. Tai buvo labai organiškas procesas, nes fotografuodavau ant juostelių. Skaitmeninių fotoaparatų dar nebuvo, kaip ir galimybių kompiuterinėms manipuliacijoms. Natūraliai viską turėjau kurti įvaizdžio, apipavidalinimo pagalba“, – aiškino jis.
Įkvėpimas iš bibliotekos meno skyriaus
Pasak Klaudijaus, įkvėpimo tuomet tekdavo ieškoti bibliotekų meno skyriuose.
„Ten persipiešdavau žymių fotografų, modelių pozas. Naudodavau tiesiog paprastą pieštuką ir bandydavau atkartoti vaizdą nuotraukose. Mane visada žavėjo žmogaus plastika, maniera, o labiausiai įvairūs teatrališki makiažai, kurie atrodė kaip visiškas kosmosas, keičiant žmogaus personažą į kažką nepasiekiamo, tobulo. Subtiliai perteiktas žmogaus veidas, rankų judesiai ir šiomis dienomis man atrodo kaip kažkas nežemiško, dvasiško“, – pasakojo menininkas.
Fotografija visada viliojo savo polėkiu
Baigęs studijas Klaudijus dirbo dizaineriu keliose reklamos agentūrose, vėliau kūrė internetinių puslapių dizainą.
„Pradžioje man jos rodėsi daugiau gyvenimiškos veiklos sritys, tačiau fotografija mane visada viliojo savo polėkiu, nors neįsivaizdavau kaip tai pritaikyti kasdienybėje“, – pripažino jis.
Ne tik fotografas, bet ir vizažistas
Visos paslaptys apie vizažą Klaudijui buvo atskleistos tuomet, kai dar dirbdamas dizaineriu „Kristiana“ salone, jis paprašė leidimo padirbėti su profesionalia kosmetika.
„Norėjau išmokti profesionaliai daryti makiažą, kuriuo domėjausi kone nuo vaikystės. Tada susipažinau su tuometinio žurnalo „Ieva“ redaktore Eva Tombak, kuri pakvietė fotografuoti žurnalo mados fotosesijoms. Vėliau sekė darbas su televizijos serialų aktoriais, kuriant įvaizdines nuotraukas.
Dar vėliau, įsidarbinau „Lietuvos ryte“ fotografu, kur labai natūraliai viskas apsijungė. Atsivėrus platesnėms galimybėms, pats galėdavau stilizuoti bei grimuoti savo fotosesijoms. Fotografavau žurnalo „Stilius“ viršeliams bei kitiems leidiniams“, – apie patirtis pasakojo Klaudijus.
Platesnių vandenų poreikis
Na, ir kaip pats pripažino, būtent tada, kai teko dirbti su begale populiarios scenos atlikėjų, aktorių, visuomenės veikėjų, Vilnius tapo užsisukusiu ratu.
„Natūraliai pribrendo noras išmėginti save platesniuose vandenyse. Tuomet ir išvykau į Londoną, kur turėjau gyvenančių draugų menininkų. Su jais ir pradėjome kurti studiją“, – atviravo vyras.
Norint išsiskirti reikia kurti savitai
Atvykęs į, kaip pats sako, megapolį, Klaudijus suprato, kad kuriančių žmonių yra be galo daug ir, norint išsiskirti, reikia rasti kažką ypatingai savito.
„Čia reikalingi visapusiški įgūdžiai, norint įsitvirtinti kaip menininkui. Supratau, jog prisitaikant prie įvairių darbų bei užsakymų, gali labai lengvai save pamesti, todėl ėmiausi daryti tai, ką mėgstu labiausiai.
Nusipirkau plačiajuostį fotoaparatą ir pradėjau vėl fotografuoti juostele. Tai būdas, kuris natūraliai išsiskiria kitoniškumu ir nostalgija. Man pačiam tai buvo lyg savęs atradimas iš naujo ir ilgainiui neliko nepastebėtas fotografijos industrijoje“, – džiaugėsi jis.
Didelis žinių bagažas
Londone jam teko dirbti su įvairiais mados dizaineriais. Pasak Klaudijaus, didelis pliusas buvo tai, jog jis galėjo ne tik fotografuoti, bet ir daryti makiažą, o dizainerio specialybė labai pravertė kuriant scenografijas fotosesijoms.
„Mano nuomone, visada paranku turėti platų spektrą įgūdžių ir panaudoti kūryboje, ypač tokiame dideliame mieste, kaip Londonas“, – tvirtino jis.
Didelės galimybės
Klaudijus, būtent Londone, atrado ir naują hobį – profesionaliai filmuoti ir montuoti.
„Londone renginių nestigo, todėl veiklos pakako apsčiai. Nėra puikesnio būdo, norint nuodugniai pažinti miestą, nei dirbant fotografu-operatoriumi. Per 10 prabėgusių metų aplankiau tiek įvairiausių lokacijų, dvarų bei privačių klubų, pamačiau tiek įžymybių, jog jokiu kitu būdu nebūtų pavykę to padaryti.
Amplitudė tokia plati, jog per pietus gali filmuoti ar fotografuoti garsiausią operos tenorą Andrea Bocelli, o vakare fotografuoti underground`o klube. Ir, jeigu dar pavyksta išlaikyti savitą stilių, manau tikslas pasiektas“, – apie iššūkius karjeroje pasakojo Klaudijus.
