Alius ir pats yra iš tų žmonių, kurių namuose nuolat dega žvakės. Tačiau, būdamas gamtos bičiulis, jis pamažu iš savo aplinkos išstūmė parafininą ir pats ėmėsi jas kurti tokias, kurios nekenkia nei žmogui, nei gamtai – iš sojų vaško.
Kvapai ir darbai
„Man patinka natūralūs, geri kvapai – tai mano silpnybė. Ne šiaip sau mūsų namų kieme Tauragėje nuo pavasario iki rudens žydi gėlės. O ir aš pats, ko gero, turiu daugiau kvepalų buteliukų nei mano žmona Asta, – pratarė A.Verumbickas. – Pastebėjau ir tai, kad pagal žmonių naudojamus kvepalus galiu numanyti net jų charakterį“.
A.Verumbicko pomėgis, atrodytų, visiškai skiriasi nuo pagrindinio darbo. Jis yra „Maximos“ regiono vadovas, kurio valdose yra 15 šio tinklo parduotuvių Raseiniuose, Šilalėje, Šilutėje, kituose miestuose. Taigi jis zuja nuo vienos prie kitos, aiškindamasis, kokių joms kyla sunkumų ir padeda juos įveikti.
O kas vakarą po darbų grįžęs namo jis netrunka atsidaryti juose įrengtos studijos duris ir ten darbuojasi iki vidurnakčio. Pastaruoju metu vis daugiau laiko tam tenka skirti ir savaitgaliais – prieš Kalėdas yra intensyviausias žvakių liejimo laikas.
Toks jau yra šis žmogus. Jis turi ir tokių savybių, kokių reikia geram vadovui, o kartu ir stiprią kūrėjo nuojautą.
„Sau esu ypač reiklus – ką bedaryčiau, ką bedirbčiau, ką bekurčiau, stengiuosi išsiskirti. Ar lieju žvakes, ir kuriu namų kvapus, ar dirbu prekybos tinkle – viską darau taip, kad tai būtų priimtina man pačiam ir neprasilenktų su mano vertybėmis.
O ir kurdamas noriu, kad mane rinktųsi klientai, o ne aš taikyčiausi prie jų grožio suvokimo“, – kalbėjo Alius.
Atsigręžė į saviškius
Per Adventą žvakių liepsnelės ima mirgėti kone visuose namuose. Kartu tai yra laikas, kai išrankūs žmonės nepuola strimgalviais, bet apgalvotai ieško išskirtinių Kalėdų dovanų.
A.Verumbickas tai gerai mato, nes į jo elektroninę parduotuvę užsakymai jau krinta vienas po kito.
„Gaminu ne daiktus, o kuriu emocijas ir prisiminimus“, – štai taip jis šiuo metu sveikinasi su elektroninės parduotuvės lankytojais.
„Kokia bebūtų skaudi pandemija ir koks bebūtų sunkus karantino laikas, tai davė tam tikros naudos. Viena, vis daugiau prekių perkama internetu. Antra, žmonėse pabudo noras remti Lietuvos kūrėjus ir mažuosius verslus“, – sakė Alius.
Jis pats kai kuriems jų ištiesė pagalbos ranką – priėmė jų gaminius į savo el. parduotuvę madebyhand.lt.
Tad šiuo metu greta jo paties prekės ženklo „Made by hand candle“ žvakių, namų bei automobilių kvapų parduotuvėje atsirado kitų gamintojų rankų darbo muilo, aksesuarų, žvakidžių, atviručių, stiklainių su karamele, į senovinius avilius bičių sunešto medaus, šokolado, keramikinių indelių, ženkliukų.
„Šiemet, atnaujindamas el. parduotuvę, galvojau, kad reikia suburti daugiau Lietuvos kūrėjų tam, kad mano žvakes perkantys klientai galėtų dar ką nors įsigyti.
Tokiu būdu padedu smulkiesiems verslininkams, nes pats esu patyręs, kaip sunku pavieniui prasimušti.
Pats nuėjau tą kelią. O dabar jau net galiu rinktis, kam tiekti savo gaminius, o kam – ne. Pats taip pat galiu ištarti „ne“ tokiems gaminiams, kurie man nepatinka“, – kalbėjo A.Verumbickas.
Nuo kroviko iki vadovo
Pasakyti „ne“ kičui jam nėra sunku, juk Alius – ne tik kūrėjas, bet ir solidžios patirties turintis prekybininkas.
„Aš užaugau „Maximoje“, – pratarė A.Verumbickas, ir šie jo žodžiai turi tiesioginės prasmės. – Užaugau kaip specialistas, nes joje dirbu penkiolika metų. Žiežmariuose baigęs vidurinę mokyklą, neakivaizdiniu būdu pradėjau studijuoti verslo teisę bei įsidarbinau savo miestelio „Maximos“ parduotuvėje krovėju“.
Būtent nuo prekių krovėjo darbo prasidėjo Aliaus karjera lietuviškame prekybos tinkle.
Taip jau viskas susiklostė, kad per tuos penkiolika A.Verumbickas tinklo parduotuvėse palytėjo visas, kokios tik begali būti, pareigybes.
Padirbėjęs krovėju jis sėdo į kasininko-pardavėjo vietą, vėliau ėmėsi pamainos viršininko darbo.
Dar metai kiti, ir jis baigė ne tik verslo teisės bakalauro, bet ir įmonių valdymo magistrantūros studijas.
„Buvo laikas, kai bendrovės „Maxima“ biure dėsčiau tam tikrą programą, dirbau auditoriumi. Po to vėl teko direktoriauti parduotuvėse Kaišiadoriuose, Prienuose, Kaune, Tauragėje. Ir štai jau keleri metai, kaip esu regiono vadovas“, – Alius tarsi paknopstomis perbėgo savo karjeros laiptais.
Ir pridūrė: „Norint „Maximoje“ padaryti karjerą, reikia dirbti ir rodyti iniciatyvą. Tokie žmonės yra pastebimi ir greitai sulaukia pasiūlymų.
Pats taip pat jų esu gavęs gausybę. „Maxima“ yra tokia įmonė, kuri mane užaugino ir nepaliauja to dariusi“.
Pasak Aliaus, darbas „Maxima“ tinkle jam suteikė neįkainojamos patirties.
„Visiems savo draugams sakau ir sakysiu – nereikia bijoti didžiųjų prekybos tinklų ir įsitverti išankstinės nuomonės, kad ten „sunku ir blogai“. Jeigu žmogus darbštus, jam viskas yra pasiekiama“, – patikino A.Verumbickas.
Poilsį skiria kelionėms
Alius su žmona, gydytoja Asta yra keliautojai. Susiplanuodami kelionių maršrutus jiedu išmaišė Italiją, Ispaniją, daugybę kitų šalių. O prieš pat pavasario karantiną dar suskubo „sulakstyti“ į Dubajų Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Kasdienėmis kelionėmis yra virtęs A.Verumbicko darbas.
Savo pavaldume esančias 15 parduotuvių iki karantino jis lankydavo kone kasdien. O ir pastaruoju metu turėjo rūpintis Šakiuose esančios parduotuvės atnaujinimu ir paruošti ją atidarymui.
„Man yra pavaldžios 15-a parduotuvių – stebiu ir finansinius, ir kitus jų rodiklius. Vizituodamas parduotuves visada apžiūriu prekybos sales, pasikalbu su darbuotojais, su vadovais.
Taigi mano darbo vieta kone kasdien yra kitoje vietoje. Tai didelis privalumas – „skoniuosi“ šiomis kelionėmis stebėdamas nuolat besikeičiančią mūsų šalies gamtą“, – kalbėjo Alius.
Gamybos užkulisiai
Tad kaip Alius – nenustygstantis vietoje žmogus, rado kantrybės kruopščiam darbui ir pradėjo lieti žvakes?
„Mudviejų su Asta namuose visada degdavo ir tebedega žvakės. Vis dėlto atėjo laikas, kai mane apniko mintis, kad parafinas nėra gerai – kad reikia natūralių gaminių. Juo labiau kad į daugumą parafininių žvakių dedama sintetinių kvapų, nuo kurių dažnam pradeda skaudėti galvą.
Pradėjau ieškoti informacijos, kaip jos gaminamos iš sojų vaško, ir ėmiausi pats tai daryti. Tačiau buvo daugybė eksperimentų, klaidų, nepavykusių gaminių. Klupinėjau, bet toliau mokiausi. Ir man pavyko. Bet tam, kad žmogus, pamatęs prekės ženklą žinotų, kas ją pagamino, prireikė trejų metų“, – pasakojo Alius.
Kvapus savo gaminiams jis suteikia naudodamas įvairių rūšių aukštos kokybės eterinį aliejų.
Tad kokie yra mėgiamiausi pirkėjų?
Anot pašnekovo, pats populiariausias – tabako ir medžio kvapas, taip pat – spanguolių. Tokio kvapo žvakės bei namų aromatai pernai žiemą buvo patys perkamiausi, šiuo metu – taip pat. Ant bangos ir imbierinio meduolio, cinamono kvapai – juk artėja Kalėdos.
Naujausias jo sumanymas – pakabinamos nudžiuvusių medžio šakų „riekelės“, prisodrintos įvairių rūšių eterinio aliejaus.
Stiklo indelius žvakėms kūrėjas taip pat renkasi tokius, kurie artimi skandinaviškam stiliui – baltus, juodus, rudus. Tokie dera bet kokiame interjere, o rudas stiklas šiemet apskritai yra ypač populiarus. Taigi nėra atsitiktinumas nė tai, kad daugiausia sojos vaško žvakių Alius studijoje išlieja į rudo stiklo indelius.
