Vilnietė G.B.Starkutė vasarą užbaigė Jungtinės Karalystės atvirajame moterų mėgėjų golfo čempionate užėmusi penktąją vietą ir pasiekusi geriausią karjeros rezultatą.
Šios Jungtinės Karalystės pirmenybės neoficialiai yra vadinamos golfo mėgėjų pasaulio čempionatu. Tai yra seniausios ir prestižiškiausios moterų mėgėjų golfo varžybos.
Tad lietuvė pakilios nuotaikos rugsėjo pradžioje paliko gimtąjį Vilnių ir išvyko studijuoti į Jungtines Valstijas.
Arizonos universiteto antrakursė G.B.Starkutė derina studijas su sportu – studentė priklauso aukštosios mokyklos golfo komandai.
Amerikietiškame universitete Gilė lanko bendrųjų dalykų paskaitas – ekonomikos, matematikos, istorijos, astronomijos, biologijos. Lietuvė nori pabandyti suprasti, ar jai šie mokslai patinka.
Baigusi antrą kursą Gilė turės tiksliau pasirinkti, kokį išsilavinimą įgyti.
„Manau, liksiu prie verslo vadybos arba verslo ekonomikos“, – tikino daugkartinė Lietuvos ir įvairių kitų Europos šalių čempionė.
Gali būti, jog G.B.Starkutė verslininkės kelią rinksis dėl to, kad jos tėvai Rasa ir Arūnas Starkai nemažai metų puoselėja privatų verslą. Jie – Vyno klubo bei someljė mokyklos įkūrėjai.
Tačiau ir į golfo aikštyną dukterį atvedė tėvas. Žaisti golfą Gilė pradėjo tuo pat metu kaip ir lankyti mokyklą. Tuomet jai buvo šešeri.
Nors tada buvo gajus mitas, jog golfas – pagyvenusių žmonių sportas, kuris populiarus Jungtinėse Amerikos Valstijose, Gilė tikino, kad kaip tik tuomet Lietuvoje kūrėsi pirmieji golfo klubai, aikštynai.
„Kadangi mano tėtis buvo įvairių sporto šakų entuziastas, viską mėgo išbandyti, išmėgino ir golfą. Tada į golfo klubą atsivedė mane. Buvo nemažai vaikų, tokių kaip aš. Lankėme stovyklas, treniruotes. Mums tai buvo linksmas laisvalaikio praleidimo būdas“, – prisiminė Gilė.
Sportininkės tėvas A.Starkus iki šiol žaidžia golfą savo malonumui, o dukra varžosi prestižinėse golfo mėgėjų varžybose. Gilė pasvarsto, kad baigusi universitetą norėtų varžytis su profesionalais golfo žaidėjais, bet ar tai išsipildys, parodys laikas.
„Nuo profesionalų mėgėjai skiriasi tik tuo, kad pastarieji negali gauti pinigų, turėti rėmėjų. Tačiau tai nekeičia jų žaidimo lygio, kartais labai stiprūs mėgėjai yra tokie pat geri kaip profesionalai. Norint tapti profesionalu, turi kvalifikuotis profesionalų varžybose“, – tvirtino G.B.Starkutė.
Panašu, kad Gilė suka į tą pusę – golfas nuo vaikystės tapo jos gyvenimo būdu, tad ji norėtų ateityje iš šio sporto pragyventi. Juolab nemažas kelias nueitas, nemažai nuveikta nuo mažens.
„Kuo intensyvesni mokslai, tuo paprasčiau buvo suderinti pamokas ir treniruotes. Po treniruočių ruošdavau namų darbus. Nors neturėjau laiko žiūrėti serialų, tikrai mėgavausi tuo, ką veikiu. Sportas buvo poilsis nuo nemažo mokslų krūvio“, – prisiminė Vilniaus licėjaus tarptautinio bakalaureato klasę praėjusiais metais baigusi G.B.Starkutė.
Kol lietuvė studijuoja ir žaidžia universiteto komandoje, ji turi išlaikyti sąlygą būti golfo mėgėja. O baigus Arizonos universitetą bus galima mąstyti apie profesionalo karjerą ir pragyvenimą iš golfo žaidimo.
Troškimas ateityje tapti profesionalaus golfo žaidėja sustiprėjo šios vasaros pabaigoje, kai lietuvė Jungtinės Karalystės atvirajame moterų mėgėjų golfo čempionate pasiekė ketvirfinalį.
Nors rugpjūčio 28-osios vakarą Gilė ir pralaimėjo ketvirtfinalio kovą praėjusių metų varžybų nugalėtojai Emily Price, penktoji vieta tapo didžiausiu lietuvės karjeros laimėjimu.
„Šis laimėjimas didžiausias mano gyvenime. Žaidimo lygiu artėju prie profesionalų.
Jungtinės Karalystės čempionatas – vienas didžiausių Europoje. Į jį susirenkama iš visų Europos šalių – nuo Italijos iki Norvegijos“, – džiaugsmo pergale neslėpė 19-metė.
Šis dukters laimėjimas ir jos tėvus pakėlė ant sparnų – R.Starkuvienė pradėjo mokytis žaisti golfą.
„Mama man padarė staigmeną“, – džiaugėsi Gilė. Motinos palaikymas ne tik sujaudino, bet ir privertė didžiuotis jos poelgiu.
Dabar kone visa šeima užsikrėtusi golfo virusu, tik Gilės sesuo Milda (30 m.) atrado savo pašaukimą kulinarijoje – maisto dizaino srityje.
„Ji pasirinko kitą veiklą – ne į sportą. Bet gerai sutariame. Nereikia, kad visi šeimoje darytų tą patį, nes būtų ne taip įdomu“, – nusijuokė Gilė.
Kadangi žaisti golfą nėra amžiaus limito, Gilė pastarajame čempionate pastebėjo, kad tarp dalyvių buvo ir trylikametė, ir šešiasdešimtmetė žaidėja.
„Tokios varžybos parodo, kad golfas nėra pagyvenusių žmonių sportas. Tam reikia fizinio, psichologinio pasirengimo. Be to, reikia įdėti labai daug darbo“, – atsiduso Gilė. Ji paneigė mitą, kad golfas – lengvas žaidimas.
Tai nėra paprastas žaidimas, kurį perpranti vos atėjęs. „Daug kam atrodo, kad muši kamuoliuką ir jis staiga skrieja du šimtus metrų“, – nusijuokė Gilė, visą vasarą žaidusi golfą netoli namų.
Užmiestyje, kur įsikūrę Starkai, vos pusvalandis kelio automobiliu iki bet kurio iš trijų Vilniaus apylinkėse esančių golfo laukų. Tad ten gyvenant nežaisti golfo, atrodytų, būtų nuodėmė.
Vasarą Gilę dažniausiai buvo galima sutikti Europos centro golfo klube – čia ji kasdien treniravosi po tris keturias valandas.
Tad šį klubą vilnietė vadina antraisiais savo namais.
Prieš porą metų G.B.Starkutė susirado patyrusį golfo trenerį Ari Savolaineną iš Suomijos. Jis kartą per mėnesį porai dienų atvykdavo į Lietuvą treniruoti lietuvės, o kitu metu Gilė dirbo pati ir prižiūrima trenerio per telefoną, tai yra filmuodavo žaidimą.
Golfo žaidėja siųsdavo kamuoliuko įmušimo vaizdo medžiagą, kad treneris galėtų analizuoti klaidas.
O studijuodama universitete Gilė turi kitų trenerių, nes aukštoji mokykla siekia, kad studentai suderintų mokslą ir sportą. Todėl lietuvę į Jungtines Amerikos Valstijas ir nuvedė tikslas toliau gilintis į golfo paslaptis, siekti sporto karjeros besimokant. Jei nebūtų žaidusi golfo, greičiausiai būtų studijavusi Europoje.
„Galbūt net Lietuvoje būčiau likusi, bet dabar priklausau komandai. Mokslas ir sportas užima tiek pat valandų per savaitę, Arizonos universitete suderinti abu dalykai“, – sakė G.B.Starkutė, rugsėjo 2-ąją išvykusi už Atlanto.
Lietuvė į Ameriką iškeliavo nepaisant koronaviruso pandemijos, nors mokymas universitete bus nuotolinis.
Pasilikti ilgiau Lietuvoje ji neplanavo, nes dėl laiko skirtumo būtų sunku čia mokytis nuotoliniu būdu – reikėtų trečią valandą nakties keltis ir internetu prisijungti prie paskaitų.
Jei išsiderintų darbo ir poilsio režimas, nukentėtų mokslai ir sportas. Tad Gilė nedelsdama grįžo į amerikietišką gyvenimą.
„Virusas labai stipriai sujaukė gyvenimą, juk praėję mokslo metai turėjo baigtis birželį, o staiga baigėsi kovą.
Turėjau grįžti namo, nes mus išvarė iš universiteto dėl koronaviruso.
Mokslai persikėlė į internetą. Be to, labai daug golfo varžybų neįvyko. Vasarą buvo sunku ieškoti turnyrų ir rinktis šalis, kad kur nors nuvykus nereikėtų izoliuotis“, – prisiminė studentė.
Dabar Arizonoje studentė gyvens nebe bendrabutyje, o bute, kurį išsinuomojo su kitomis bendramokslėmis.
„Pirmi bandymai ištarti mano vardą visąlaik būna labai nesėkmingi. Bet šiuo metu visi, kurie mane pažįsta, žino, kaip jį tarti. Daug kas bando tarti angliškai, bet nesėkmingai – reikia truputėlį kita kalba mąstyti“, – sunkumų dėl jos vardo tarimo kitataučiams neslėpė Gilė.
Lietuvė netgi savo vardą draugams buvo išvertusi į anglų kalbą, tačiau norėjo, kad ją vadintų lietuviškai. Ji nesutiktų pasikeisti savo vardo, kad kitiems būtų lengviau jį tarti.
Studentė įsitikino, kad įmanoma išmokti ištarti jos vardą taisyklingai, – tai padarė treneriai, draugai.
„Turėjau būti Bitė, galbūt ir Gabrielė Bitė, kaip rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Bet mama pasakojo, kad kai aš gimiau, man uždėjo beretę ir priminiau giliuką, nukritusį nuo ąžuolo. Todėl Gilės vardas tiko.
Kadangi mes gyvename gamtoje, o golfo aikštynai – taip pat gamtoje, lietuviškas vardas man labai pritiko“, – vardo istoriją papasakojo G.B.Starkutė.
Golfo žaidėja nėra sutikusi kitos merginos ar moters, turinčios vieną ar abu vardus kaip jos. Artimieji ir draugai ją vadina Gile, nes Gilė Bitė – labai oficialu.
Europos čempionate koją kišo ir oro sąlygos
Įspūdingi smūgiai ir šuolis į Europos elitą bei skaudžios klaidos svarbiose situacijose – taip Slovėnijos sostinės Liublianos „Cubo“ golfo lauke pirmomis spalio dienomis vykęs Europos moterų čempionatas susiklostė lietuvei G.B.Starkutei. Ji tarp 90 pajėgiausių Senojo žemyno sportininkių užėmė 35-ąją vietą.
Dvi paskutines dienas sportininkėms teko kovoti ne tik su įtampa, bet ir su permainingomis oro sąlygomis. Rytais golfo lauke vyravo rūkas, o dieną žaidėjas užklupdavo stiprus lietus ir vėjas.
Europos čempione tapo vokietė Paula Schulz-Hanssen. Ji papildomoje serijoje nugalėjo sidabro medalį pelniusią prancūzę Chloe Salort. Bronza atiteko kitai prancūzei Agathe Laisne.
