Šiuo metu šeima glaudžiasi Gintarės tėvų namuose, esančiuose visai netoli nuo sudegusių namų. Lapkričio 13 d. popietę suaugusieji buvo išvykę, namie buvo likę du vyresnieji vaikai – penkiolikmetė ir vienuolikmetis (dar yra šešiametis, lankantis priešmokyklinę grupę). Mergaitė pro langą pamatė besiveržiančius dūmus, abu su broliu išbėgo į lauką ir iškvietė pagalbą, bet ugnis labai sparčiai plito. Manoma, kad gaisras įsiplieskė nuo dujinio katilo.
Iš vyro rankomis ilgai statyto namo teliko pamatai. Kadangi namo statybos dar nebuvo visiškai užbaigtos, jis nebuvo apdraustas.
Antradienį, praėjus keturioms dienoms po gaisro, Gintarė pasakojo: „Žinoma, nelaimė labai skaudi, tačiau mes jau atgavome viltį, kad namus atstatysime. Viltį atgauti mums padėjo geri žmonės, kurie labai greitai susitelkė ir suteikė pagalbą, aprūpino visais būtiniausiais daiktais. Gerų žmonių dėka jau turime ir rūbų, ir avalynės, taip pat mums paaukojo pinigėlių. Visai nepažįstami žmonės iš Gargždų per kurjerį atsiuntė vežimėlį kūdikiui, mokykla parūpino naujus vadovėlius, sulaukėme ir daugelio kitų pažįstamų bei nepažįstamų žmonių ir įmonių rūpesčio bei pagalbos, už ką esame jiems visiems labai dėkingi.“
Vienas iš daugelio šeimai padėjusių geradėjų – Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Juozas Valčiukas. Jis portalą Lrytas.lt patikino, kad ši šeima – graži ir darni, tokia, kuriai tikrai norisi padėti bėdoje.
Štai kaip J.Valčiukas savo vizitą pas nukentėjusiųjų šeimą sekmadienį vaizdžiai aprašė savo feisbuko paskyroje: „Sudegusių namų lentgaliai, sudegusios supynės, kurias už grandinių judino berniukai, bičių aviliai ir iš laukų atbėgantis buvusių namų katinas, atsiliepęs į vaikų kvietimą. Ir tėčio Mariaus, kuris savo rankomis statė pamažu namą, akys, be vietos ir pilnos nusiminimo. Tai vaizdas, kuris pirma įstrigo, susitikus su šeima prie sudegusių namų likučių.
Nuostabi, tvarkinga trijų vaikų šeima, be to, mamai kaip tik „ant dienų“ turi gimti ketvirta atžala. Ačiū Dievui, niekas iš šeimos narių nenukentėjo. Tačiau sudegė viskas, kas užgyventa. Marius sako „likau kaip stovintis, va kaip matote“.
Gintarė portalui Lrytas.lt prasitarė, kad jos tėvų namuose vietos nedaug (du vyresnieji vaikai dabar mokosi nuotoliniu būdu), kita vertus, kai aplink netrūksta šurmulio ir yra rūpestingų artimųjų, nelieka laiko graudintis dėl ištikusios nelaimės. Jos vyras pokalbio metu jau darbavosi prie apdegusio namo liekanų. „Ko gero, tai jam padeda nuraminti nervus“, – sakė Gintarė.
Dabar daugiau jokių daiktų šeimai nereikia (nė neturėtų kur jų susidėti), pinigų taip pat neberenka – mėgins daryti sąmatą ir skaičiuoti, kaip ir kokiomis lėšomis atstatyti namus. Labiausiai jiems norisi padėkoti visiems žmonėms už tai, kad operatyviai susitelkė ir nepaliko jų nelaimėje vienų.
Tiesa, dar praverstų pagalba statybinėmis medžiagomis – galintieji padėti gali susisiekti su Gintare el.paštu gintaremarciuk@gmail.com
