Mindaugas prisipažino skyrybas su antrąja žmona žinoma dailininke Migle Kosinskaite (55 m.) išgyvenęs itin skaudžiai. Bet dabar jo gyvenime jau atsirado kita moteris, su kuria net kalbasi apie šeimos kūrimą ir vaikus, naujus planus dvare.
M.Šventoraitis daug metų svajojo turėti dvarą. Maždaug 30 kilometrų nuo Kauno esantį Babtyno dvarą jis įsigijo kiek daugiau nei prieš 20 metų. XVI amžių menančiame dvare būta visko – ir kūrybingų atstatymo darbų, ir džiaugsmingų įkurtuvių, ir vestuvių, ir skyrybų.
Pastaruoju metu Mindaugo gyvenimą šviesesnių spalvų vis labiau pripildo jogos mokytoja Lina Lila, todėl dvarininkui nebesinori dairytis atgal.
„Ji mane jaučia per atstumą. Jei ir vėl staiga užplūsta senų išgyvenimų prisiminimai, tuoj pat gaunu Linos Lilos žinutę. Atrodytų, kad ji skaito mano mintis“, – stebėjosi M.Šventoraitis.
– Ar su mylimąja Lina Lila jus suvedė joga?
– Taip. Ji rugsėjo mėnesį atvažiavo į dvarą vesti jogos stovyklos ir pasiliko. Mes iš karto vienas kitą atpažinome – atrodytų, kad mūsų sielos pažįstamos jau tūkstančius metų.
Nuo pirmų pokalbių viskas buvo aišku, suprantama, niekas nekliuvo. Labai retai taip nutinka.
– Jūsų dvare gyvenimas verda. Neabejotinai ir čia, ir kitur esate sutikęs daugybę žmonių, bet ar tokį ryšį, koks užsimezgė su Lina Lila, pajutote pirmą kartą?
– Gal ir ne pirmą kartą. Panašiai pradėjome bendrauti su jau buvusia antrąja žmona Migle. Kai ji prieš 20 metų dvare rengė pirmąją kultūrinę stovyklą, irgi ilgai kalbėjomės lyg būtume seni pažįstami. Iš karto radome bendrą kalbą – viskas buvo ir lengva, ir paprasta.
Su pirmąja žmona skyrėmės lengviau, o skyrybas su Migle išgyvenau labai skaudžiai. Ilgai neradau sau vietos. Susitikinėjau ne su viena moterimi, bet vos po kelių pasimatymų suprasdavau, kad mums ne pakeliui.
– Jei manėte, kad Miglė – jūsų moteris, kodėl vis dėlto išsiskyrėte?
– Per 16 bendro gyvenimo metų buvo ir gražių laikotarpių, ir krizių. Net kai prieš trejus metus Miglė nusprendė pagyventi atskirai, maniau, kad įveiksime ir šią krizę. Dar kartu keliavome po Ameriką, Prancūziją. Dar sykiu šventėme gyvenimą.
Tačiau paaiškėjo, kad tada apie metus ji jau bendravo su dabartiniu savo draugu, o po kurio laiko išėjo su juo gyventi. Gal jam ir reikėjo pagalbos, gal buvo ištikę kokie nors gyvenimo išbandymai, bet tai nereiškė, kad reikia palikti mane. Tuomet jau sukilo ir mano ambicijos.
Nors su Migle dar bandėme aiškintis, daug kalbėjomės, pajutau, kad prasideda negrįžtami mūsų santykių procesai.
– Bet juk dėl skyrybų niekada nebūna kaltas kuris nors vienas iš sutuoktinių.
– Buvau patikimas ir ištikimas vyras. Tačiau per 16 metų santykių krizių ar įtampos išvengti neįmanoma.
Žiūrėdamas iš laiko perspektyvos suprantu – jei su Migle būtume sugebėję įveikti ir prieš 4 metus ištikusią krizę, būtume iki šiol kartu gyvenę.
– Nors jau kuris laikas gyvenate be žmonos, dvare jaučiama moters ranka. Kas jums padeda puoselėti tokius didelius namus?
– Prie to, kaip dabar atrodo dvaras, daug prisidėjo Miglė, bet daugiausia nuopelnų yra Evelinos Liaugaudaitės, kuri dvejus metus čia dirbo dizainere.
Kai dvare buvo kuriamas interjeras – tokie namai, kuriuose būtų gera gyventi, labai prie to prisidėti negalėjau, nes dar turėjau verslą Kaune. Kartais dirbdavau ir po 14 valandų per parą.
Su Evelina iki šiol tariuosi. Tarp mūsų liko puikūs santykiai, ypač gerai sutariu su pirmąja žmona ir jos vyru. Jis – sveikuolis, todėl randame daug bendrų temų apie sveiką gyvenimo būdą.
Pirmoji mano žmona yra mūsų dviejų sūnų motina, todėl iki šiol sykiu rūpinamės jais, nors vienam jau trisdešimt treji metai, o kitam – trisdešimt.
Neretai visi sykiu ir Kalėdas švenčiame. Tik pastaruosius trejus metus per Kalėdas būdavau vienas, nes visų tų moterų, su kuriomis po skyrybų bandžiau bendrauti, kartu prie kalėdinio stalo juk nesusodinsi.
– Po antrųjų skyrybų jūsų gyvenime buvo tiek daug moterų. Ar jūs išrankus, ar nepastovus?
– Atvirkščiai – aš labai pastovus. Tačiau pradėjęs bendrauti su viena ar kita moterimi suprasdavau, kad tai – ne mano žmogus. Kita vertus, nesu toks stiprus kaip dabartinė mano draugė Lina Lila. Ji mane jaučia per atstumą – nors dabar yra toli nuo manęs, susirašinėjame kasdien.
Vieną dieną gavau jos žinutę su klausimu, kas man darosi? Dėl ko išgyvenu? Sakė pajutusi, kad vėl išgyvenu dėl skyrybų su Migle, ir tuoj pat patarė, kaip atsikratyti tokios slogios nuotaikos.
– Nepajutote, kad galbūt kai kurioms moterims labiau rūpėjote ne jūs, bet jūsų dvaras ir turtai?
– Su panašiomis problemomis iš tikrųjų susidūriau. Kai suprasdavau, kad moterims labiau reikia dvaro ir mano turtinės padėties, bet ne manęs, kai kuriuose interneto pažinčių portaluose užsiregistruodavau ne savo vardu ir įdėdavau tokią nuotrauką, kad nebūčiau lengvai atpažįstamas. Neišsiduodavau, kas esu, net kai kurioms merginoms, su kuriomis po kelių mėnesių išsiskyrėme.
Dvaras man trukdė užmegzti nuoširdžius, ilgalaikius santykius su moterimis. Bet Lina Lila – visai kitokia. Jai svarbiau, koks aš, kuo gyvenu, dėl ko išgyvenu.
– Kas iki susitikimo su Lina Lila padėjo užsigydyti skyrybų žaizdas?
– Šiek tiek joga, bet neslėpsiu – buvau įkritęs ir į alkoholio liūną. Per dieną kartais išgerdavau ir du butelius vyno. Atrodė, kad jau pasiekiau dugną, net pagalvodavau, kad gal geriau būtų alkoholyje nuskęsti ir mirti.
Po metų, pasiekus dugną, gyvenimas ėmė šviesėti – alkoholis neberūpėjo, ėmiau kilti į viršų.
Jau dvejus metus iš viso nevartoju alkoholio.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
