Rugsėjo 17-ąją, ketvirtadienį, po dvejų metų draugystės susituokę Gabija ir Ignas tikėjosi gražių orų, nes prieš dieną dar švietė saulė, buvo šilta.
Išvakarėse sinoptikai registravo šilčiausią rugsėjo dieną per praėjusius beveik pusšimtį metų!
O vestuvių dieną Palangoje pora patyrė kone visas gamtos išdaigas – lietų, stiproką vėją, vėsą ir tik šiek tiek saulės šyptelėjimo. Vestuvių rytą prapliupo liūtis, pasirodė vaivorykštė, tebuvo 13 laipsnių šilumos, rodėsi, kad šėlsta visos stichijos. Tačiau tokiu oru pora džiaugėsi, nes pavyko puiki fotosesija – gamtos šėlsmas suteikė įvairovės.
Jogos studijos „Om“ Vilniuje įkūrėja ir teisininkas baltojo aukso žiedus sumainė šeimai kurti tinkamiausią dieną. Šią datą parinko astrologė, su kuria Gabija kartais pasitaria priimdama svarbius sprendimus.
Su astrologe derinta ir sužadėtuvių data. Tad Ignas mylimajai pasipiršo kovo 17-ąją. Pora susižadėjo kelionėje – vyras būsimai žmonai žiedą ant rankos užmovė Balio saloje, vandens krioklių fone.
„Kadangi sužadėtuvės ir tuoktuvės – svarbūs gyvenimo įvykiai, todėl pasirinkti, manau, reikia teigiamą dieną“, – neabejojo G.Petronytė-Motiejūnė, ištekėjusi lygiai praėjus pusei metų nuo sužadėtuvių.
Nors vestuvės ketvirtadienį neįprasta, rugsėjo 17-oji astrologiškai palanki diena šeimai kurti.
„Dažnai pasižiūriu į Mėnulio kalendorių, jei laukia svarbesnis žingsnis. Vieni sako, kad žmogaus organizmą sudaro 70 procentų vandens, kiti, kad 75 procentai. O Mėnulis veikia viso pasaulio vandenis – juk potvyniai, atoslūgiai priklauso nuo Mėnulio“, – kodėl verta pasikliauti Mėnulio dienomis, pasakojo jogos mokytoja.
Gabija kartais pastebi, kad vos išėjus į lauką, atrodo, viskas krinta iš rankų, nesiseka darbai, o pažiūrėjus į Mėnulio kalendorių paaiškėja, kad ta diena daugeliui žmonių gali būti ne pati geriausia.
Būna dienų, kurios skirtos didesnei šventei – vestuvėms, krikštynoms.
Būtent tas palankiausias datas geriausia ir rinktis, kad netektų be reikalo nervintis.
„Net jei planuoju darbo susitikimą ir jei tam nėra tinkama diena, bet yra galimybė jį nukelti, tuo metu atlieku darbus namuose. Matau, jog taip suplanavus viskas klostosi sklandžiau“, – iš patirties pasakojo su vedų astrologija per jogos praktikas susipažinusi G.Petronytė-Motiejūnė.
Nors jos sutuoktinis – teisininkas, logikos ir proto žmogus, astrologijos neatmeta, nes mato, jog lengviau gyventi, kai vadovaujiesi gamtos ritmu, gyveni kartu su gamta.
„Labai džiaugiuosi, kad vyras pasitarė dėl sužadėtuvių datos“, – šypsodamasi ištarė Gabija.
Poros vestuvės buvo netradicinės – Gabija ir Ignas susituokė pagal pagoniškus papročius. Tai arti gamtos bei artima lietuvių prigimčiai. Iki krikščionybės lietuviai garbino gamtą, aukojo gamtos dievams – Žemynai, Perkūnui, Gabijai. Visos šios dievybės susijusios su gamtos stichijomis. O nuotakos vardas Gabija siejamas su ugnies deive.
Moteris pasirinko tokį jogos kelią, kuriuo braunamasi per gamtos stichijas. Visas jas žmogus turi savo kūne.
„Mano gyvenime religija neužima išskirtinės vietos. Religija skirta tam, kad būtų lengviau suvaldyti žmones, įvestos tam tikros taisyklės. Aš priimu turbūt visas pasaulio religijas – galiu nueiti į cerkvę ir į bažnyčią uždegti žvakės, galiu užsukti į budistų šventyklą ar prie pagoniško aukuro. Pagal mano jausmus, energiją man visur pritinka apsilankyti“, – patikino jogos mokytoja.
Gabija ir Ignas pagal pagoniškas apeigas susituokė, kaip ir pridera, gamtoje – ant Birutės kalno. Nuotaka patikino, jog šis kalnas – energiškai stipri vieta. Anksčiau čia taip pat buvusi apeigų vieta.
Jaunavedžiai buvo tuokiami prie aukuro – ceremonijos metu degė ugnis. Svečiai laikė ištiestas juostas, skirtas pagoniškoms dievybėms, o porai teko jas pereiti, kad būtų palaiminti. Po to buvo sustiprinti žiedai – suverti ant virvelės vestuvių simboliai palaiminti virš ugnies.
Vėliau sutuoktinių rankos buvo surištos 2,5 metro ilgio juosta. Ji buvo nuausta pagal senas lietuviškas tradicijas, o raštas nesikartojo.
Anksčiau tokias juostas dovanodavo ką tik gimusiam vaikui, nes jos simbolizuodavo gyvenimo juostą. Kaip juostoje nesikartoja raštas, taip gyvenime nesikartoja įvykiai.
„Pirma ši juosta buvo perleista per svečių rankas, kad ją laikydami pasakytų linkėjimą, gerą žodį. Tai – tam tikras sustiprinimas“, – tvirtino pašnekovė.
Jaunavedžiai vienas kitam ištarė priesaiką, kurią kiekvienas paruošė pats ir iš širdies pasakė. Tai dar viena priežastis, kodėl pora nesirinko bažnytinės santuokos ir tradicinės priesaikos.
Juk bažnyčioje amžinos meilės žodžiai skamba pro neigiamą prizmę – „kai ligos suims“ ir panašiai. Tai tarsi užprogramuojama nesėkmei, laikui bėgant panašiai ir nutinka.
„Jei sąmoningai atsirenki žodžius, žiūri pro teigiamą prizmę, gali stipriai pagerinti savo gyvenimo kokybę“, – apie pagoniškos meilės priesaikos esmę užsiminė G.Petronytė-Motiejūnė.
Pagoniškas apeigas, kurias vedė „Romuvos“ bendruomenės vyriausioji krivė Inija Trinkūnienė, vainikavo grūdų barstymas ant jaunavedžių, ėjusių tris ratus aplink aukurą surištomis rankomis. Taip buvo linkima šeimai gausos, skalsos, gero gyvenimo.
Nors vestuvės buvo paremtos pagoniškomis tradicijomis, sutuoktinių apranga buvo šiuolaikiška.
Nuotaka vilkėjo ilgą balto šilko suknelę, vietoj šydo galvą puošė skrybėle, avėjo baltus sportinius batelius, ant kurių švytėjo pirmos jaunavedžių vardų raidės.
Jaunikis buvo pasipuošęs klasikiniu melsvu kostiumu. Taip apsirengę sutuoktiniai jautėsi nevaržomai, laisvai. Gabija sportinius batelius avėjo dėl patogumo, net ir vestuvių dieną neįsivaizdavo savęs su aukštakulniais, dėl kurių vargtų kojos.
Siautulingas vakarėlis buvo surengtas legendinėje kurorto viloje „Auska“ – šventė vyko baseino erdvėje. Tad ir jaunavedžiai nepraleido progos įsiamžinti plūduriuojantys vandenyje.
Juk vanduo – gamtos stichija, o tai dera su pagonybe.
