Vyras žuvo dar spalio 3 d., naktį iš penktadienio į šeštadienį, tik artimiesiems teko savaitę laukti, kol jo kūnas bus pargabentas į Lietuvą.
Lietuvio žūtį plačiai nušvietė ir Danijos žiniasklaida. Skelbiama, kad jis žuvo, renovuojant Oddesundo tiltą, o įvykio aplinkybės dar tebesiaiškinamos.
Dieną renovuojamu tiltu judėdavo ir transportas, ir pėstieji, o naktį jiems kelias būdavo uždaromas, tačiau traukiniai važiuoti galėjo. Lietuvis dažė tiltą, būdamas specialiame keltuve, ir neaiškiomis aplinkybėmis į keltuvo krepšį trenkėsi pravažiuojantis traukinys. Darbuotojas iš krepšio iškrito ir žuvo vietoje.
Už darbuotojų saugumą atsakingos Danijos tarnybos dar aiškinasi, ar nebuvo pažeisti darbo saugos reikalavimai. Jei jie bus nustatyti, darbdavio laukia baudos. Tilto renovavimo darbai kol kas sustabdyti.
Artimieji sukrėsti
Žuvusiojo sesuo Rasa pasakojo: „Mus šis įvykis pribloškė, vis dar esame ištikti šoko. Neatrodė, kad jo darbas toks pavojinas, ir vis dar nežinome, kas tiksliai nutiko. Tik įtariame, kad taip nebūtų atsitikę, jei būtų laikomasi visų saugumo reikalavimų.
Tie keltuvai buvo valdomi iš kabinos, juose buvo tik po vieną žmogų (kiek žinau, Lietuvoje tokiose mašinose po vieną dirbti neleidžiama).
Darbuotojai žinojo, kada pagal tvarkaraštį turi pravažiuoti traukiniai ir kada galima dirbti, tad neaišku, gal keltuvas tapo blogai valdomas, gal jam pasidarė negera, gal dar kažkas nutiko.“
Sesuo pabrėžė, kad Artūras buvo patyręs darbuotojas, Danijoje dirbo nuo 2009 m., turėjo reikiamus sertifikatus. Prieš tai dar darbavosi Suomijoje. Pastarąjį kartą į Daniją išvyko rugpjūtį ir turėjo grįžti namo Kalėdoms.
„Brolis labai mylėjo savo sūnų. Sunkiai dirbo ir stengėsi, kad jo šeimai, žmonai ir sūnui, būtų geriau. Jis pasiėmė paskolą, gražiai įsirengė namus, atrodė, kad viskas bus gerai, ir staiga nieko nebeliko. Žmogus mirė, o paskola tebėra, ir niekas jos neatidės“, – graudinosi pašnekovė.
Artūras buvo vienintelis Lietuvoje likusios šeimos maitintojas. Jo žmona šiuo metu nedirba, o sūnui septyniolika, jis mokosi.
Šeima stengiasi bendrauti su Danijos atsakingomis institucijomis, profsąjungų atstove, tvarkytis reikiamus dokumentus, išsiaiškinti, kas nutiko, bei sužinoti, gal jiems priklauso kažkokios išmokos.
Darbdavys pareiškė užuojautą ir padengė kūno pargabenimo į Lietuvą išlaidas, o buvę bendradarbiai rinko aukas. Darbdavys žadėjo padengti ir laidojimo išlaidas, tačiau kai jam velionio artimieji persiuntė laidojimo biuro pateiktą sąskaitą, to daryti nepanoro. Buvo pareikšta, kad laidojimo išlaidos labai didelės, Danijoje žmogų galima palaidoti už 500 Eur.
