Dvi dukras auginančio kėdainiškio neviltis: „Iš manęs nori atimti vaikus“

2020 m. spalio 12 d. 21:06
Algirdas (27 m., pavardė redakcijai žinoma) tikina, kad po skyrybų su gyvenimo drauge pats yra nusiteikęs auginti dvi savo dukreles, 3 ir 4 metukų. Jų mama tam neprieštarauja.
Daugiau nuotraukų (4)
Jau dabar tėtis pats mergaitėmis rūpinasi, pasak jo, tikrai jų neskriaudžia, viskuo aprūpina ir pagamina valgyti (yra įgijęs virėjo specialybę). Tik štai rimta bėda: vaiko teisių apsaugos specialistai nori mergaites iš jo atimti.
– Kokiu visgi pagrindu norima jūsų vaikus atimti? – prašau paaiškinti Algirdo.
– Su dukrų motina truputį sukonfliktavau, ir ji praėjusį antradienį iškvietė policiją. Tie atvažiavo, namie viskas švaru, vaikai prižiūrėti, papūčiau – blaivas.
Kitą dieną atvažiavo vaiko teisių atstovės ir pareiškė, kad bus posėdis ir svarstys, kaip vaikus iš manęs atimti. Pradėjo grasinti, 4 m. dukrytė pradėjo verkti – paėmiau ant rankų. O jos dar kiša man popierius kažkokius pasirašyti, gal kad vaikus atima, bet aš nieko nepasirašiau. Prašiau, kad paliktų patalpas.
– Kaip konkrečiau viskas vyko, kai pas jus atvažiavo Vaiko teisių apsaugos specialistės?
– Jos gavo iš policijos pranešimą, kad tie buvo pas mane atvykę, taigi atėjo kamantinėt vaikų. Pradėjo jų klausinėti, vienos kambary užsidarę. Vaikai verkia, o jų vis tiek klausinėja. Tai nuėjau, paklausiau, kokią jos turi teisę vaikus kamantinėti. Pasakė, kad aš neadekvatus, rėkiu, ir iš manęs vaikus atima.
Ir visa tai – tik dėl to, kad paklausiau, kokią teisę turi vaikus apklaust, ir kažkokio ten lapo nepasirašiau.
– Tai vaikus ir norėjo išsivežti?
– Ne, bet sakė, kad jei šakosiuos, kvies policiją ir išsiveš. Tada aš patylėjau ir jos išėjo, tik paliko lapus, kad spalio 13 d. atvykčiau į posėdį dėl vaikų atėmimo.
Nors kiek kartų policiją vaikų mama kviesdavo, nieko jie nerasdavo, švaru, tvarkinga, maisto pilnas šaldytuvas. Jokių pažeidimų. O pas vaikų mamą pilna pažeidimų, dėl to teismas man ir leido auginti dukras. Praeitais metais prieš šventes dukrytės net buvo paimtos iš mamos laikinai globai, bet kai aš grįžau, vaikus per teismą pasiėmiau sau.
– O iš kur jūs sugrįžot?
– Aš atlikau 11 mėn. bausmę. Kai grįžau, kreipiaus į teismą, kad leistų auginti vaikus. Ir mama sutiko, kad mergaites auginčiau aš. Dar ji turi 7 m. sūnų, bet jis ne mano, jo tėvas miręs, aš jį nuo metukų laiko auginau.
Išsinuomojau butą, atvyko Vaiko teisių specialistai, įvertino, kad sąlygos tinkamos ir dukras augint leido. O dabar jie vėl nežinia ko kabinėjasi ir bando jas atimti.
– O išsiskyrėte su mergaičių mama dar prieš įkalinimo įstaigą?
– Na, kai pradėjau atlikinėti bausmę, žinojau, kad ji skriaudžia vaikus, muša, neturi valgyti – aš iš įkalinimo įstaigos skambindavau į Vaikų teises, rašydavau skundus, ir specialistai rado pažeidimų, kad ji vaikus palikdavo, neprižiūrėdavo ir pan. Tada juos paėmė laikinai globai, o dabar jos pas mane.
– Bet tubūt jums sunku vienam pasirūpinti dviem mažomis mergaitėmis?
– Man nesunku, tą dukrą, kuriai 4 metai, aš kurį laiką ir vienas auginau, kai buvo visai maža – žmona buvo ją palikusi. Taigi moku vaikais rūpintis, ir pamaitinu, ir aprengiu, viskas tvarkoj.
Pradėjau dukrytes leisti į darželį, bet dabar jos bijo ten likt, bijo, kad bus ten paliktos ar jas iš ten kažkas paims.
– Bet gal kartais nesusilaikote ir vaikus baudžiate, kai vienam sunku su jomis susitvarkyti?
– Ne, tokių dalykų niekad gyvenime nebuvo, ir skundų nebuvo užfiksuota.
Sakau, viskas vien dėl to, kad jų motina iškvietė policiją, nors jokio pagrindo nebuvo.
– Ar galite pasakyti, dėl ko jūs buvote atsidūręs įkalinimo įstaigoje?
– Buvo mano gimtadienis, prisigėrėm ir susimušiau su savo broliu. Išeina, kad gavau bausmę už konfliktą šeimoje.
Bet dabar esu nusiteikęs ramiai gyvent ir mergaitėmis gražiai rūpintis. Mama net ir jų drabužių neatidavė, viskuo pasirūpinau pats.
– O finansiškai jums išeina vaikais pasirūpinti?
– Na, esu užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, turėjau darbo stažo, taigi šiuo metu gaunu per mėnesį 700-800 Eur.
– Tad tvirtinate, kad Vaikų teisių specialistai jūsų nepalieka ramybėje vien dėl to, kad pasipiktinote, jog vaikus apklausinėja kitame kambaryje?
– Taip, ir gal dar dėl to, kad kreipiausi dėl socialinio būsto. Ėjau į savivaldybę, kur dukrom buvo skirtas socialinis būstas. Jame dabar po skyrybų gyvena jų mama su savo vaiku.
Pareikalavau, kad leistų man su jomis ten gyventi, bet neleido, ir kitko nieko nepasiūlė, nors žinau, kad turėtų vietoj vieno didesnio buto skirti du mažesnius. Pasakė iš naujo rinktis popierius, kad man socialinis būstas priklauso. Susirinkau popierius, viską pristačiau, parašiau prašymą, o man pasakė, kad iš naujo reikia stovėt 2-3 metus eilėje jo laukti. O norisi socialinio būsto greičiau, tada išlaidos bus daug mažesnės ir gyvent lengviau.
Kreipiaus ir teisinės pagalbos, ir pas merą ėjau, bet niekas nieko nedaro jau 4 mėnesius.
O toks mano elgesys tarnyboms nepatiko, ir dabar turiu problemų.
Seniau jau buvo panaši situacija dėl vaikų, tada į Seimą kreipiausi, viskas nurimo, o dabar ir vėl prie manęs kabinėjas. O aš nieko blogo nedarau, aš tik ieškau teisybės.
Policija kviesta 11 kartų
Į keletą klausimų paprašėme atsakyti atsakingų Vaiko teisių apsaugos specialistų. Pateikiame Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Neringos Martišienės atsakymus.
– Kaip jūsų akimis žiūrint atrodo situacija Algirdo šeimoje?
– Šeimoje Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajone (toliau – VTAS) specialistai pirmą kartą apsilankė 2018 m. liepos 5 d. dėl šeimoje kilusio konflikto.
Dėl kylančių konfliktų į šeimą dažnai kviečiami policijos pareigūnai, kurie savo ruožtu apie tai informuoja VTAS, nes šeimoje yra mažamečių vaikų. Nuo 2018-07-05 iki 2020-10-08 Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai į pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų šeimoje reagavo 11 kartų.
– Ar spalio 13 d. tikrai bus sprendžiamas Algirdo vaikų paėmimo klausimas?
– Š. m. spalio 13 d. tėvas pakviestas atvykti į VTAS susipažinti su vaikų situacijos vertinimais. Šeimai vykdoma atvejo vadyba, teikiamos reikalingos paslaugos. Tai anaiptol nereiškia, kad vaikai bus paimti.
– Ar vaiko teisių apsaugos darbuotojos turi teisę, tikrindamos situaciją šeimoje, išsivesti vaiką į kitą kambarį ir jo paklausinėti apie tą situaciją?
– Vaiko teisių specialistai turi teisę pasikalbėti su vaiku apie situaciją be tėvų dalyvavimo.
– Jei šeima gyveno socialiniame būste, išsiskyrė ir vaikus pasidalino, ar tiesa, kad savivaldybė turi vietoj to vieno būsto skirti du mažesnius, kad vaikai neprarastų gyvenamosios vietos?
– Socialinis būstas skirtas vaikų motinai, su kuria Kėdainių rajono savivaldybė ir yra sudariusi nuomos sutartį.
Būstas skirtas moteriai su trim vaikais
Kėdainių savivaldybės atstovų paklausėme, ar Algirdas negali pretenduoti į socialinį būstą, kuris skirtas ir dviem jo dukrelėms. Štai savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Jūratės Blinstrubaitės atsakymas:
„2018 m. kovo 23 d. buvo gautas Kėdainių rajono savivaldybėje, pil. G. prašymas įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Prašyme nurodyta pareiškėja ir 3 vaikai. Teisė į socialinio būsto nuomą  pareiškėjai buvo nustatyta 2018 m. kovo 30 d.   Būstas buvo išnuomotas 4 asmenų šeimai: mamai ir 3 vaikams. Moteris pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad gyvena su 3 vaikais, pridėdama tai įrodančius dokumentus. Nei prašyme įrašyti į asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, nei prašyme išnuomoti socialinį būstą nėra pateikiama jokių patvirtinančių dokumentų, kad pil. A. gyvena su šeima, yra santuokoje ar  veda bendrą ūkį. Todėl teisė į asmenų ir šeimų turinčių teisę į socialinio būsto nuomą jam nebuvo nustatoma.
 2020 m. spalio 6 d. A. kreipiasi į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją dėl socialinio būsto nuomos, teigdamas, kad jam priklauso gyventi nurodytame būste, kuriame registruoti du jo vaikai. Kaip įrodymą, pagrindžiantį savo prašymą, pateikia 2016 m. Kėdainių rajono apylinkės teismo įsiteisėjusią nutartį, kurioje vienos dukters gyvenamoji vieta yra nustatoma su pil. A.
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistai pastebėjo, kad jam nėra nustatyta teisė į paramą būstui išsinuomoti, todėl siūlo teikti tokį prašymą arba teikti prašymą dėl priregistravimo prie socialinio būsto ir į socialinio būsto nuomos sutarties įtraukimo. Sutikus socialinio būsto nuomininkei, būtų keičiama nuomos sutartis. A. tokį prašymą pateikė 2020 m. spalio 6 d. Socialinės paramos skyrius susisiekė su būsto nuomininke, aptarė susidariusią situaciją, moteris pageidautų išsinuomoti mažesnį socialinį būstą. Vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, ji gali  (tačiau – neprivalo) teikti tokį prašymą.  Apie tai būsto nuomininkė buvo informuota, sutartas kitas susitikimo laikas. Šioje situacijoje nereiktų pamiršti, kad yra ir kita pusė: mama ir dar vienas mažametis, kurie taip pat turi teises ir teisėtus lūkesčius.
A. 2020 m. spalio 7 d. pateikia prašymą dėl paramos būstui išsinuomoti, kuriame prideda 2020 m. gegužės 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams pateiktą Taikos sutartį, kurioje dviejų vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, bei kitus dokumentus. Šiuo metu jo prašymas yra nagrinėjamas. Pirmą kartą susidūrusi su tokia situacija, Socialinės paramos skyriaus specialistė susisiekė su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto vyriausiuoju specialistu dėl konsultacijos sprendžiamu klausimu, bei pateikė užklausą elektroniniu paštu. Laukiame atsakymo.
Mūsų turimais duomenimis, pil. A. nuomojasi būstą iš fizinio asmens. Todėl asmenys, laukiantys išsinuomoti būstą, neprarandant eiliškumo būsto nuomai, gali kreiptis dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos., t. y., kol asmuo ar šeima laukia išsinuomoti būstą, gali pasinaudoti šia parama. Reikia, kad nuomos sutartis būtų registruota VĮ Registrų centre ne mažiu kaip 1 metams. Apie tai norėjome pareiškėją informuoti žodžiu, tačiau, nepavyko. Šią informaciją pateiksime raštu. Siūlėme kitas alternatyvas, kreiptis dėl bendrabučio kambario nuomos, tačiau atsisakė, motyvuodamas, kad tokia parama nėra tinkama ir tikslinga, nes neatitinka jo ir jo vaikų poreikių.
Kaip ir minėjau, Socialinės paramos skyriaus specialistai pirmą kartą susiduria su tokia situacija, todėl kreipėmės į Socialinės apsaugos ir darbo miniterija dėl konsultacijos. Visą laiką pavykdavo geranoriškai išspręsti panašius klausimus, priimant geriausią abiems šalims, o ypač vaikams, sprendimą."

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.