Saulėje nusvilę kalnai apsupę Kireniją, jie tarsi iš kito šimtmečio, su apgriuvusiomis, paslaptingo grožio pilimis, nuo kurių atsiveria vaizdas į šiaurinę okupuotąją Kipro salos pakrantę.
V.Milbutas juos mato pro savo vilos langus. O nusileidęs dvidešimt laiptukų pro duris profesionalus pokerio žaidėjas iš Lietuvos gali plaukioti jūroje, kur vanduo beveik 30 laipsnių šilumos, o žiemą jo temperatūra nenukrinta žemiau 16 laipsnių.
Buvo minčių palikti tokią aplinką ir grįžti į Lietuvą prasidėjus koronaviruso pandemijai, nes darbai „Merit Crystal Cove“ kazino kovą visiškai sustojo. Gyvas pokeris nėra saugiausias žaidimas siaučiant virusui – žmonės rymo aplink nedidelį stalą, kvėpuoja vienas į kitą ir liečia tas pačias kortas bei žetonus.
Pernai „Merit“ pokerio turnyruose buvo išlošta 26 milijonai JAV dolerių (per 22 mln. eurų), bet pavasarį kazino spengė tyla. Tačiau V.Milbutas nusprendė likti karantine Šiaurės Kipre nepaisydamas to, kad tiesioginiai darbai sustojo, ir imtis paties iškritikuoto interneto pokerio.
Greitai tapo aišku, kad daugybei žmonių pasaulyje netenkant darbų profesionalių pokerio žaidėjų internete laukia aukso kasyklos.
„Kelias savaites pažaidžiau internete, pamačiau, kad vis dar galiu, pradėjau galvoti, koks buvau kvailas, – nusijuokė žaidėjas. – Dabar stengiuosi žaisti 25 dienas per mėnesį. Dažniausiai naktimis. Labiausiai patinka ilgos turnyrų sesijos – viena jų truko net dvidešimt valandų su penkių minučių pertraukėlėmis kas valandą.
Lietuvoje man tai daryti būtų daug sunkiau – nori nenori gimtinėje visada atsiras papildomų trukdžių, o gyvendamas su antrąja puse išvis negalėčiau sau leisti tiek dirbti per naktis. Šiame gyvenimo etape šiam savarankiškam darbui skiriu pirmenybę.“
Niekada nesužinosi, kur internete V.Milbutas žaidžia, ar jis laimi (ar pralošia) kelis šimtus, o gal keletą tūkstančių per naktį. Jis visai nenori kasdienės reklamos.
„Turint omenyje, kad profesionaliai internete nežaidžiau daug metų, sekasi gerai. Tiesa, anksti daryti rimtas išvadas – reikia bent metų sistemingo darbo, kad turėtume pakankamai duomenų tiksliai rezultatų analizei“, – viskas, ką apie savo laimėjimus internetiniame pokeryje nori pasakoti žaidėjas, dabar dažniausiai žaidžiantis po Kipro vėliava, dažnai skirtingais slapyvardžiais, nors gyvo pokerio pasaulyje slepiasi po Mėnuliu Tvirbuto pseudonimu.
Jis stato, skaičiuoja, tikrina, blefuoja, laukia, permuša, laimi ir pralaimi jau daugiau nei dešimt metų. Nuo tada, kai studijuodamas taikomąją matematiką Kauno technologijos universitete įsikirto į lošimų teoriją, pamažu pradėjo žaisti pokerį internetu, vėliau metė visus kitus darbus ir tapo vienu pajėgiausių Lietuvos pokerio žaidėjų.
V.Milbutas keliaudavo po turnyrus Europoje, jam patiko bendrauti su varžovais, ta turnyro atmosfera, kai adrenalinas tirpdo kūną, o sekėsi taip, kad papildomo darbo nereikėjo. Bet jam norėjosi imtis dar ko nors.
Vieną kartą Sočio kazino partija slinko lėtai. V.Milbutui darėsi nuobodu: jis sugalvojo išsitraukti telefoną ir pradėjo žaidimą filmuoti, transliuoti gyvai socialiniuose tinkluose ir komentuoti viską, kas vyksta.
Lietuvis visada buvo kalbus ir linksmas, o ne tipiškas už juodų akinių pasislėpęs šalto veido pokerio žinovas.
Jo transliaciją internetu pamatė kažkas iš „Merit“ kazino, ir netrukus jis kišenėje turėjo pasiūlymą atvažiuoti į Šiaurės Kiprą ir nuolat užsiimti gyvu pokerio mačų filmavimu ir komentavimu.
„Jei reikėtų paaiškinti mamai, ką aš darau, sakyčiau: esu pokerio žurnalistas. Jei bendraamžiui – vaizdo tinklaraštininkas. Bet šiaip pasivadinčiau pokerio kambario evangelistu. Žmogus, kuris yra tarpinė grandis tarp organizacijos bei žaidėjų, konsultuoja, pataria ir daro tai, kas susiję su vaizdo bei informacijos sklaida“, – aiškino V.Milbutas, be to, rašantis tekstus į pokerio kambario leidinį.
Pokerio televizijos transliacijos nieko nebestebina, bet lietuvis išrado dar kitokį būdą, kaip parodyti turnyrus gyvai. Čia nematyti kortų, kartais jis net žmonių veidų nefilmuoja – Rytų Viduržemio jūros regione niuansų būna įvairių: pavyzdžiui, libaniečiai negali būti pastebėti žaidžiantys su kuo nors iš Izraelio, čia netrūksta atvykusių iš Irano, Sirijos ir kitų regiono šalių.
„Aš turiu daug laisvės valdyti situaciją, – pasakojo V.Milbutas. – Esu filmavęs finalinį stalą, kur žaidėjai buvo išsidaliję milijoną JAV dolerių (beveik 850 tūkst. eurų). Filmuoju telefonu, kalbu kartais aštuonias valandas, bet, nepaisant to, kad esu arti stalo, į mane mažai kas kreipia dėmesį: net jei akies krašteliu ir pamatau kortą, slaptumas garantuojamas, o situaciją lengvina ir tai, jog daugumą dalyvių pažįstu ir jie mane žino kaip pokerio žaidėją.
Kai tarėmės su turkais dėl darbo, iš karto pasakiau, jog galiu dirbti komunikacijos srityje, bet privalau toliau žaisti ir pats, kad išlaikyčiau artimą kontaktą su kitais, kad nežiūrėtų į mane kaip į dar vieną kazino darbuotoją. Tokiu būdu interviu nuoširdesni ir pastabos bei pasiūlymai tikslesni.
Ši mintis pasiteisino, ir laikui bėgant atsiranda naujos veiklos bei atsakomybės.“
Juodkalnijoje vasario mėnesį „Merit Royal Splendid“ kazino vykęs pokerio turnyras buvo paskutinis kartas, kai V.Milbutas turėjo progos užsiimti tiesiogine savo veikla.
Po to jis aplankė Lietuvą, kur visi jau aptarinėjo paslaptingąjį koronavirusą, pasiekusį Pietų Europą. V.Milbutas parskrido namo į Kireniją, o po kelių dienų išgirdo, kad tuoj sala užsidarys, kad nebevyks jokie skrydžiai, todėl į Lietuvą grįžti reikia dabar arba nežinia kada.
„Man buvo leista toliau nemokamai gyventi viloje prie jūros, nors visi turnyrai buvo atšaukti. Darbuotojams tiekiamas maistas iš restorano į namus. Džiaugiuosi, kad likau saloje, nes čia tobula vieta karantinui.
Gyvename inkubatoriaus sąlygomis“, – pasakojo pokerio žaidėjas iš Lietuvos. Kai reikėjo susitarti dėl interviu, jis iš karto pasakė, kad jam geriau vakare, nes rytą reikia miegoti po naktinio darbo internetiniuose pokerio kambariuose. Gyvenimas juose verda taip, kaip niekada anksčiau.
Tie, kurie žaisdavo tik savo malonumui su draugais, karantinuodamiesi namuose nusprendė išbandyti jėgas interneto turnyruose. Kadangi žaidėjai nepatyrę, profesionalams laimėti tapo gerokai paprasčiau. O padidėjus dalyvių skaičiui išaugo ir laimėjimų sumos.
Pavyzdžiui, pasaulio pokerio serijos svetainėje WSOP.com viename turnyrų, kuris pakeitė gyvai turėjusį vykti renginį Las Vegase, garantuotas 1,24 milijono JAV dolerių (per 1 mln. eurų) prizų fondas išaugo iki 4 milijonų (beveik 3,4 mln. eurų), nes prisijungė neįtikėtinas skaičius žaidėjų.
Kitaip nei gyvuose pokerio turnyruose, internete viskas vyksta greičiau, patogiau, neprofesionalūs žaidėjai labiau atsipalaidavę, nereikia atlaikyti veriančių žvilgsnių ir klausytis blaškančių komentarų.
„Piniginiai fondai išsipūtė be proto, o techniškai žaidėjų lygis – labai žemas, nes krizė pritraukė daug laisvalaikio žaidėjų. Tai pajutome visuose kambariuose, ypač per pirmąją bangą prasidėjus karantinui.
Nuo penktojo mėnesio žmonių sumažėjo, nes turbūt daug kam reikėjo grįžti į darbus ir verslus, galų gale pinigai ne amžini per krizę. Bet man šis laikotarpis buvo sėkmingas“, – neslėpė V.Milbutas.
Lietuvio kompiuteryje niekada nebūna atidarytas tik vienas langas. Profesionalūs pokerio žaidėjai vienu metu gali žaisti net keliolikoje pokerio kambarių. Jei kam nors atrodo, kad kortos yra laimės dalykas, taip nebeatrodytų pamačius, kaip žaidžia V.Milbutas.
Jo galva verda, jis susikaupęs seka partijas, tikrina ekrane pasirodančią papildomą informaciją apie varžovo elgesį ankstesnėse rankose, tendencijas ir priima atitinkamus sprendimus.
„Tai yra techninis darbas. Fundamentalios žinios turi būti tvirtos, nes tą patį dalyką darant daug kartų iš eilės, labai greitai išryškėja klaidos.
Gyvame pokeryje per valandą gali sužaisti 30 rankų, internete – šimtą, o jei atidarai dešimt langų, tai tūkstantį. Čia gali kur kas greičiau užsidirbti.“
Pralošti irgi gali gerokai greičiau. V.Milbutas sugeba į didelį minusą nekristi, nes, kaip sako pats, alkoholio nevartoja ir nėra toks azartiškas, kad žaistų be proto.
Jo tėvai – miškininkas Vytautas ir mokyklos direktorė Audronė – Ilgakiemio kaime netoli Kauno nuo mažens mokė sūnų su pinigais elgtis protingai. Jis augo žaisdamas su konstruktoriais namuose, o ne siaubdamas kaimo kiemus.
Dar ankstyvoje Lietuvos nepriklausomybės eroje namuose atsirado ir kompiuteris su internetu, prijungiamu per telefono liniją. Pirmasis kompiuterinis žaidimas Vytautui buvo „Persijos princas“, kur reikia kovoti su priešais išvengiant daugybės spąstų.
Vėliau atsirado pomėgis tupėti „mIRC“ kanaluose, o interneto pokerį V.Milbutas išbandė gerokai vėliau, kai jau išlavino loginį mąstymą taikomosios matematikos studijose.
„Daug ką domino akcijų biržos, o mūsų grupelė pasuko į pokerį. Mano tėvams tai buvo didelis šokas. Turėjau gerų karjeros perspektyvų, nes dirbau su verslo valdymo sistemomis, bet po kelerių metų nusprendžiau, kad tai – ne man“, – pasakojo V.Milbutas.
Abi jo rankos ištatuiruotos matematiniais ženklais ir rėžiais.
Kintamasis VM (jo inicialai) artėja prie + – pliusinės begalybės, – nes Vytautas visada juda pirmyn ir nesidairo atgal.
Ant kairės rankos ištatuiruotas integralas, žymintis apribotą plotą, nes V.Milbutui norėjosi suvaldyti savo gyvenimo chaosą. Kažkiek pavyko, bet gyvendamas Šiaurės Kipre jis suprato ir tai, kad visiškai atsisakyti savęs nereikia.
„Banali, tačiau man itin tinkanti frazė šiame gyvenimo etape: mano tvarka yra chaosas“, – sakė V.Milbutas, pokerio pasaulyje suradęs ir darbą, ir malonumą.
Gyvendamas šiltoje Viduržemio jūros saloje jis gali linksmintis baseinuose, išsivalyti galvą nardydamas su vėžliais ir ištisus metus vos tik prabudęs išvysti saulę.
Dirbdamas „Merit“ pokerio turnyruose jis susitinka ir kalbina savo reportažams tokias pokerio legendas kaip Patrikas Antonius, kuris ne tik davė interviu, bet ir pasikvietė lietuvį kartu pavakarieniauti.
„Prieš dešimt metų žiūrėjau, kaip jis žaidžia iš didžiulių sumų, o dabar tris valandas su juo kalbėjausi kaip su draugu. Netgi asmenukės nesinorėjo pasidaryti“, – nusijuokė V.Milbutas, per karantiną labiausiai pasiilgęs tokio tiesioginio bendravimo.
Kai liepos pradžioje galų gale buvo leista atverti „Merit“ pokerio kambario duris, lietuvis tris vakarus nepakilo nuo pokerio stalo. Jausmas vėl liesti žetonus ir kortas, bendrauti su šio žaidimo lygiai taip pat pasiilgusiais entuziastais buvo tiesiog nepakartojamas.
Bet kelias dienas pasismaginęs V.Milbutas grįžo prie kito darbo stalo – internetinio pokerio turnyrų.
„Kadangi svečių dabar mažai, turkiškos liros vertė kritusi, turnyrų įpirkos labai sumažėjusios – nuo 60 iki 150 JAV dolerių (maždaug nuo 50 iki 130 eurų). O žinant ir apie realią koronaviruso grėsmę, man žaisti neapsimoka. Kai įpirkos bus didesnės, viruso valdymas stabilesnis, tada vėl nueisiu“, – sakė V.Milbutas.
„Merit“ pokerio turnyrai kortų pasaulyje gerai žinomi ir įprastai pritraukia tiek pasiturinčių mėgėjų, tiek profesionalų.
Kartais įpirkos būna tikrai įspūdingos – pavyzdžiui, 25 tūkst. JAV dolerių (per 21 tūkst. eurų). Viena didžiausių serijų buvo surinkusi prizų fondą su beveik 9 mln. JAV dolerių (per 7,6 mln. eurų).
Pokerio pasaulyje besisukančios sumos paprastam piliečiui sunkiai suvokiamos. Tarkime, rugpjūtį naujienų portaluose antraštės skelbė, kaip du lietuviai pasaulio pokerio serijoje, iš Las Vegaso persikėlusioje į internetą, susižėrė pusantro milijono JAV dolerių (beveik 1,3 mln. eurų).
Rugsėjo pradžioje skelbta, kaip pasaulio internetinio pokerio čempionate „NoTilit“ pasivadinęs lietuvis užsitikrino 228 tūkst. JAV dolerių (per 193 tūkst. eurų) viršijantį prizą, o „MArtist“ – „tik“ per 72 tūkst. JAV dolerių (per 61 tūkst. eurų).
Didžiausioje viešoje pokerio žaidėjų duomenų bazėje „The Hendon Mob“ skelbiami laimėjimai, kurie susumuoti per dvidešimt metų.
V.Milbutas, tiksliau Mėnulis Tvirbutas, kaip jis save įvardijo gyvo pokerio pasaulyje, – 23 vietoje su 201,845 tūkst. JAV dolerių (per 171 tūkst. eurų).
„Netgi bankininko niekas tiesiogiai neklausia, kiek jis uždirba, o pokeryje visi tai nori žinoti. Bet tie skelbiami skaičiai nėra teisingi, – sakė V.Milbutas. – Būna sėkmės istorijų, kurios gražiai nuskamba, bet žmonės mato tik gėlytes ir nežino, jei žaidėjas keturis mėnesius iš eilės minusavo, kiek valandų reikėjo įdėti į mokymąsi, galiausiai kokią pyrago dalį atsiriekė investuotojai ar kreditoriai.
Mačiau vieno Turkijos žaidėjo duomenis, kuris laimėjo 700 tūkstančių JAV dolerių (594 tūkst. eurų), bet tai jam kainavo per milijoną (per 849 tūkst. eurų). Niuansų čia daug.“
Rugsėjo 9-ąją Šiaurės Kipras nusprendė vėl uždrausti skrydžius į šią salos dalį, nes netikėtai staigiai pradėjo kilti koronaviruso atvejų skaičius. Jau ir iki tol čia buvo galima patekti tik per Turkiją, nes kovo mėnesį Kipro Respublika trukdė įvažiuoti į okupuotąją salos dalį.
O dabar į Kireniją atskristi kurį laiką bus visai nebeįmanoma, vėl uždarytos mokyklos, klubai, teatrai ir, žinoma, kazino.
„Gyvenimas kitiems labai keičiasi, o man – menkai.
Negana to, karantino įvedimas suteikia papildomos rimties bei lengvumo išvengiant įvairiausių socialinio gyvenimo pagundų, išvengti blaškymosi man yra svarbiausia.
Užsiimant tokia individualia veikla laiko planavimas bei drausmė ne mažiau svarbūs nei finansų valdymas“, – nusišypsojo V.Milbutas.
Aišku, jis tikėjosi, kad vietoj dar vieno karantino „Merit“ pokerio turnyrai įgaus pagreitį, bet dėl permainų nesisieloja: „Pradžioje atrodė, kad gal gyvas pokerio pasaulis atsigaus per tris keturis mėnesius.
Dabar manau, kad reikės bent metų.
Mažos pokerio salelės rodo sėkmingas kibirkštis, tačiau kada ir ar iš viso gyvo pokerio variklis pasieks buvusias apsukas, parodys tik laikas.“
V.Milbutas jaučiasi dėkingas, kad turi galimybę toliau gyventi ten, kur pakalnėje Viduržemio jūra, už lango Kirenijos kalnai ir sirpstantys granatai.
Darbo internetiniame pokerio pasaulyje netrūksta, tik spėk žaisti ir išlaikyti šviesią galvą, taip reikalingą norint laimėti ilgoje perspektyvoje.
Kalbėdamas apie visas koronaviruso nulemtas permainas V.Milbutas visą laiką šypsojosi: „Supratau, kad nereikia spjauti į šulinį, iš kurio pats gal ir gersi. Paikas buvau, kai išdėjau internetinį pokerį į šuns dienas.
Jei įdedi daug darbo, koronaviruso metu gali gerai iš to gyventi. Internetinis pokeris netikėtai (o gal vėl?) tapo prestižine profesija.“
