Velti kūriniai iš vilnos jau dešimtmetį yra tai, dėl ko Laimė gyvena. „Jie sukuria gerą nuotaiką, tarsi sušildo aplinką gyvomis, įvairių spalvų ir atspalvių gamomis“, – tikino Kaune gyvenanti kūrėja. Visai neseniai ji savo kūriniu nustebino televizijos laidos „Klauskite daktaro“ vedėją Alvydą Unikauską.
Filmavimo studijoje menininkės įteiktas darbas ne tik laidos vedėją, bet ir žiūrovus privertė aiktelėti iš nuostabos. A.Unikauskui buvo sunku patikėti, jog rankose jis laiko ne savo fotografiją, o iš vilnos veltą savo portretą.
Tai ne pirmasis tautodailininkės iš vilnos veltas portretas, kurį ji sukūrė ir padovanojo. Dovanų tokį paveikslą yra gavęs kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Jame nuvelti buvusio valstybės vadovo ir jo žmonos Almos atvaizdai.
Vilnonius portretus kaunietė taip pat sukūrė ir padovanojo Švedijos karaliui Carlui XVI Gustafui bei karalienei Silviai.
Švediško kraujo turinti lietuvė kūrinį įteikė, kai 2015 metais karališkoji pora lankėsi mūsų šalyje.
Kūrėja yra sukūrusi ir popiežių Jono Pauliaus II ir Pranciškaus, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, kelių televizijos laidų vedėjų – Rūtos Mikelkevičiūtės, Zitos Kelmickaitės, Rūtos Janutienės portretus.
Merui portretą L.Kaminskienė įteikė, o mėgstamiems vedėjams savo kūrinius artimiausiu metu taip pat ketina padovanoti.
„Man smagu įteikti savo kūrinį ir matyti, kaip jį gavęs žmogus nudžiunga“, – sakė L.Kaminskienė.
Kaunietės namus puošia ir jos pačios vilnonis portretas.
Jį kūrė pagal jaunystės nuotrauką. Savo darbe atkartodama seną nuotrauką L.Kaminskienė taip pat sukūrė paveikslą, kuriame ji šoka su savo vyru Algimantu.
Pramoginius šokius lankiusi pora prieš kelis dešimtmečius buvo įvairių konkursų dalyviai ir diplomantai.
Išskirtinius darbus menininkė kuria savo erdviuose namuose. Jie primena meno galeriją ir dirbtuves, kuriose – daugybė L.Kaminskienės ant drobės ir šilko tapytų kūrinių.
Tačiau labiausiai akį traukia iš vilnos velti darbai.
Kambaryje, kuriame moteris įrengė dirbtuves, galima išvysti ne tik daugybę paveikslų, bet ir kuriamus darbus, sunkiai suskaičiuojamą kiekį įvairių spalvų ir atspalvių vilnos karšenos, vilnonių siūlų, skirtingo dydžio bei storio adatėlių, smeigtukų, liniuočių, kitokių matuoklių, pieštukų ir kitų kūrybai būtinų elementų.
„Ant kieto kartoninio pagrindo dedu poroloną, ant jo – storą vilnonę medžiagą. Kad išgaučiau spalvą, naudoju įvairių spalvų karšeną, kuri specialiomis adatomis įveliama į audinį. Kontūrus žymiu naudodama smeigtukus“, – paveikslų kūrimo techniką pristatė L.Kaminskienė.
Moteris tikino, jog sukurti vieną darbą, nelygu kompozicijos sudėtingumas, jai reikia ne mažiau kaip mėnesio. Dažnai prie kūrinio ji praleidžia 10–12 valandų per dieną. Būna taip, kad trokšdama greičiau baigti paveikslą arba pagauta įkvėpimo tautodailininkė kartais keliasi ir naktį.
Šiam darbui, anot menininkės, reikia kantrybės, kruopštumo, atidumo. Veltinius portretus L.Kaminskienė įprastai kuria prieš akis pasidėjusi nuotrauką, o kitus paveikslus atkuria iš atvirukų, statulėlių, kartais – paveikslų reprodukcijų.
„Kurdama mėgstu improvizuoti. Be to, ir paveikslų iš vilnos kūrimo technika ne visada leidžia sukurti tai, ką norėtum. Kai kuriu portretus, improvizacijai vietos lieka mažiau. Stengiuosi atkartoti kuo tikslesnį vaizdą“, – kalbėjo L.Kaminskienė.
Kaunietė pasakojo, jog dar prieš dešimtmetį ji su menu nieko bendra neturėjo.
„Jeigu anksčiau kas nors būtų pasakęs, kad tapsiu menininke, būčiau skaniai nusijuokusi. Dirbau braižytoja, sekretore.
Apie kūrybą net minčių neturėjau. Tačiau 2010 metais pasinėriau į meną.
Paveikslai man yra likimo dovana, dėl kurių dabar kvėpuoju, apie juos nuolat galvoju ir dėl to džiaugiuosi gyvenimu“, – pasakojo kūrybos gyslelę atradusi kaunietė.
Kurti L.Kaminskienę paragino bičiulė, sužinojusi apie organizuojamas meno pamokas.
Jau per pirmąją pamoką moteris sužinojo apie vėlimo iš vilnos techniką ir pradėjo kurti paveikslą, kuriame vaizduojamos aguonos.
Kaunietė tikino, jog šis darbas ją taip įtraukė, jog grįžusi namo negalėjo nurimti, kol jo nebaigė. Juodame fone vaizduojamos skaisčiai raudonos aguonos jos svetainės sieną puošia iki šiol.
Vėliau L.Kaminskienė mokėsi ir daugiau technikų.
Ji sukūrė ne vieną tapybos ant drobės bei šilko darbą, tačiau vėlimo technika ją sužavėjo labiausiai ir žavi iki šiol.
„Velti iš vilnos – daugybę kartų sudėtingiau nei tapyti. Tačiau ir rezultatas daugeliu atvejų nesulyginamas – tuo ši technika man ir patinka.
Be to, velti darbai skleidžia išskirtinę šilumą, suteikia jaukumo. Darbus norisi liesti, glostyti“, – tvirtino L.Kaminskienė.
Šiuo metu menininkė kuria Sausio 13-osios aukų portretus, kuriuos po metų ketina pristatyti parodoje.
