Nors daugelis žvaigždžių į apkalbas nereaguoja, M.Galkinas netylėjo. Naujame savo įraše humoristas kreipėsi į visus, kurie skleidžia gandus apie jo šeimos skyrybas.
„Nesulauksite, tai apkalbos“, – rašė jis ir pasidalijo asmenuke, kurioje laimingas pozuoja su Ala prie savo pilies Griazo kaime.
Erzindama sekėjus dainininkė įsiamžino iškišusi liežuvį, taip parodydama, kad šie gandai visai nepagrįsti. Tuo labiau kad nuolat trumpomis suknelėmis ar šortais pasipuošusi rusų estrados legenda atrodo 20-mečiu jaunesnė.
Gyvena pilyje
Ala ir Maksimas susituokė 2011-ųjų gruodžio 23 dieną. Kartu jie augina dvynius, kuriuos pagimdė pakaitinė motina. Jelizaveta ir Haris šiemet pradėjo lankyti pirmą klasę.
Garsusis Rusijos humoristas M.Galkinas su šeima įsikūrė netoli Maskvos, Griazuose, į disneilendą panašioje pilyje, kurią, kaip kalbama, jis pastatė Alai.
Bet aštrių pojūčių kaip disneilendo pramogų parke čia nepatirsi. Priešingai: čia tylu, žmonių nė dvasios, svečius žemu nusilenkimu pasitinka dvi chimeros, įsitaisiusios virš masyvių įeinamųjų pilies durų.
M.Galkino pilis – skirtingų, prieštaringų, nederančių architektūros formų šedevras. Šiuolaikiškumas susipynęs su gotika, romaniškojo stiliaus elementai su klasikiniais.
Ironiškumo persmelkta architektūrinė „mišrainė“ – pilies šeimininko charakterio, jo išskirtinumo ir žavesio atspindys.
M.Galkinas iš tiesų panašus į didelį vaiką. O gal tai klaidingas įspūdis?
„Blogas tas artistas, kuris širdyje nesijaučia vaikas. Jam nevalia prarasti nuoširdumo bendraujant ir emocijų tikrumo. Artistas negali užmigti ant laurų, o tai atsitiko daugeliui mano kolegų“, – sakė M.Galkinas.
Prie tokių menininkų jis tikrai nepriklauso. Ir dėl to jį supančios materialinės gėrybės niekada nebuvo svarbiausias gyvenimo tikslas.
O gal M.Galkinas kalba nenuoširdžiai, juk visi žino, kad jis – išskirtinės, prabangios pilies savininkas, buityje niekada nepasižymėjęs santūrumu?
Sėkmė lydi nuo jaunystės
Garsusis humoristas daug gastroliuoja po Rusiją ir jo honoraras labai stipriai priklauso nuo salės, kurioje vyksta koncertas.
M.Galkinas, kaip jis pats sako, nespjauna ir į Pamaskvio kultūros rūmus, nors ten jam daug nesumokama.
Gal dėl to jo profesinėje veikloje niekada nebuvo ir nėra prastovų. Staiga atsiradus pertraukai artistas pradeda ieškoti žiūrovų. M.Galkino žiūrovų sale gali tapti du atsitiktiniai jo kelyje pasipainioję žmonės.
Garsiojo humoristo įsitikinimu, artisto akys turi spindėti. O taip būna tiktai tuomet, jei žmogus įsimylėjęs, vis dar su nuostaba žvelgia į pasaulį ir viską, kas jį supa, laiko dovana.
Ir dar artistas turi sugebėti įrodyti, kad jis – išskirtinė kūrybinė asmenybė, kad sugeba nustebinti. Humoristas įsitikinęs, kad artistas privalo būti ambicingas.
Bet nejaugi Rusijos scenos žvaigždei dėl jį užgriuvusios didžiulės šlovės niekada, vaizdžiai sakant, nebuvo pavažiavęs stogas?
Juk pirmąją savo sėkmę M.Galkinas patyrė būdamas 17-os – per savo penktąjį pasirodymą scenoje. Salėje sėdėjo tuometis šalies kultūros ministras, žinomi aktoriai, rašytojai, visuomenės grietinėlė – žodžiu, elitas.
Per tas pirmąsias 15 minučių M.Galkinas suprato, kad jis sugeba prajuokinti žmones. Humoristui atrodė, kad tokia šlovė jo gyvenime niekada nepasikartos.
M.Galkinas tęsė studijas Rusijos humanitarinių mokslų universitete, Lingvistikos fakultete. Ir išeidavo į sceną ten, kur būdavo kviečiamas.
Humoristas iki šiol mano, kad estrada nėra jo pašaukimas. Jei pajus, kad išsikvėpė, užsiims kuo nors kitu.
Jo tėvas Aleksandras Galkinas buvo Rusijos gynybos ministerijos pareigūnas, turintis generolo pulkininko laipsnį.
Nors Maksimas nebuvo auklėjamas griežtai, nuo mažens buvo pratinamas prie drausmės ir tvarkos. Jo rašomasis stalas visada turėjo būti tvarkingas, bet visais kitais atvejais jis buvo savarankiškas.
Humoristas negali skųstis savo likimu, priešingai – jis gimė po laiminga žvaigžde. Ir nors pasitaikė akimirkų, kai sėkmė atsukdavo nugarą, M.Galkinas niekada nesibelsdavo į uždarytas duris.
Žinoma, tuomet buvo skaudu, bet jis niekada neprašė tėvo pagalbos. Tėvas, kaip po daugelio metų sužinojo Maksimas, buvo pažįstamas su tokiomis Rusijos scenos žvaigždėmis kaip Josifas Kobzonas, Vladimiras Vinokuras. Bet ir tėvui niekada nebuvo toptelėjusi mintis padėti savo sūnui palypėti karjeros laiptais.
Maksimas dalyvavo koncertuose, kurie buvo filmuojami.
Bet tuo metu jis buvo niekam nežinomas ir jo pasirodymus iškirpdavo. Dėl to nenusiminė, visuomet prisimindamas budistų išmintį: „Nieko nenorėk ir nebūsi nelaimingas.“
Istoriją ilgai slėpė
Bet kaip jis drįso mergintis Rusijos primadonai, scenos superžvaigždei A.Pugačiovai?
„Manau, kad padėjo įgimtas akiplėšiškumas. Man ir Ala tvirtina, kad visada buvau įžūlus. Ryžtas, atkaklumas, savarankiški sprendimai – tai mano charakterio bruožai. Supratau, kad mudviejų amžiaus skirtumas bus pretekstas apkalboms.
Bet man nebuvo svarbu. Jei įsimylėjau žmogų, nusispjauti, kas ką pamanys ir kaip vertins mano poelgius.
Į mano koncertus ateinantis žiūrovas – patikimiausias skydas nuo net kokių apkalbų, puldinėjimų“, – sakė M.Galkinas.
Kada primadona A.Pugačiova įsimylėjo gerokai už save jaunesnį M.Galkiną ir paliko tuometį sutuoktinį Filipą Kirkorovą (53 m.)?
Tikrąją istoriją jie ilgai slėpė. Bet prieš keletą metų vienoje televizijos laidoje garsiausia Rusijos pramogų pasaulio trijulė F.Kirkorovas, M.Galkinas ir A.Pugačiova išklojo net tai, apie ką bijojo prisipažinti net vienas kitam ir tylėjo 15 metų.
Tylus, ramus Baltarusijos miestelis Vitebskas. Būtent čia atsitiko tai, ko nepamena net ilgamečiai jo gyventojai. Rusijos primadona A.Pugačiova buvo pakviesta vadovauti festivalio „Slavianskyj bazar“ komisijai.
Į Vitebską ryškiausia Rusijos scenos žvaigždė atvyko ne viena, o su tuomečiu sutuoktiniu F.Kirkorovu.
Garsusis humoristas M.Galkinas atvyko vienas – savęs parodyti. Malonų jauną žmogų F.Kirkorovas nusprendė supažindinti su savo žmona A.Pugačiova.
Primadonos vyras norėjo, kad būtų kuo geriau visiems, o pasidarė blogiau tik sau.
„Iš pradžių prisimenu, kad nusileidome į viešbučio holą, o ten pamačiau simpatingąjį akiniuotį. Mane supažindino. Pajutau tokį žvilgsnį į nugarą – tai iš tikrųjų pajutau.
Ir kai atsigręžiau, piktai žvilgtelėjau į tas akis.
Žmogus, kuris į mane žiūrėjo, akių net nenukreipė į šalį“, – prisimena A.Pugačiova.
M.Galkinas neslėpė: „Tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio: štai – ji. Iš pradžių buvo smalsu, įdomu. Kaip, tai ta pati Ala?“
Praėjus mėnesiui po pirmojo A.Pugačiovos ir M.Galkino susitikimo prasidėjo įdomiausia. Vieno renginio metu garsusis humoristas priėjo prie primadonos ir pakvietė šokti.
„Taip, jis žengė pirmąjį žingsnį. Na, pradėkime jau kalbėti atvirai, juk esame suaugę žmonės. Atsirado didžiulis seksualinis potraukis. To iš savęs net nesitikėjau“, – laidoje pripažino A.Pugačiova.
Rusijos scenos žvaigždė pabrėžė, kad ji – pirmiausia moteris, o tik paskui primadona. Ir būti laimingai jai ne tiek daug ir reikia.
Nesijaučia išskyręs porą
Sudėtingą, nemalonų klausimą dėl išsiskyrimo A.Pugačiova ir F.Kirkorovas atidėliojo keletą kartų. Jis tikėjosi, kad viskas susitvarkys. Ji suprato: toliau taip gyventi – tai reiškia negyventi.
„Nors jokio gyvenimo nebebuvo, jaučiau gailestį, ir tiek. Filia jau puikiai suprato, kad tai ne gyvenimas. Aš jam buvau sakiusi: jei kas nors atsiras, iš karto išeinu. Nesuku į kairę. Aš vaikštau tik tiesiai“, – tuometės šeimos iširimo subtilybes atskleidė A.Pugačiova.
M.Galkinas pridūrė, kad sutuoktinių porą – F.Kirkorovą ir A.Pugačiovą išskyrė ne jis. Tiesiog taip išsidėstė žvaigždės.
Santuokinio gyvenimo specialistai teigia, kad esant dideliam amžiaus skirtumui reikia susitaikyti ne tik su apkalbomis, bet ir tikimybe būti apgautam. O ką į šį klausimą galėtų atsakyti M.Galkinas?
„Man niekas nėra baisu. Manau, kad baisu tam, kurio elgesys dirbtinis. O jei to nėra, nuostabu, kai šalia yra mylimas žmogus“, – patikino Rusijos scenos žvaigždė.
Bet kaip jis pelnė superžvaigždės pasitikėjimą?
„Nuoširdžiai manau, kad esu geras, išskirtinis. Kaip sako Ala, dėl ko gi manęs nemylėti? Taip ji apie save kalba, ir šiuos žodžius iš jos perėmiau“, – sakė M.Galkinas.
Buvo metas, kai žiniasklaida humoristui skyrė berniuko pažo vaidmenį garsios atlikėjos svitoje. Ir M.Galkinas ramiai susitaikė su tuo, kad lieka antrame plane, šešėlyje moters, su kuria gyvena.
„Tiesiog myli žmogų, nuolat prisimindamas, kad jis dar ir žymus. Visada buvau Alos kūrybos gerbėjas ir dabar manau, kad ji geriausia.
Viena vertus, įsimylėjau Alą, o ne Alą Pugačiovą. Kita vertus, kai myli žmogų, visai nesunku būti antrame ar trečiame vaidmenyje“, – neslėpė M.Galkinas.
O kaip dėl vyriškojo „aš“?
Stipriu žmogumi, asmenybe jis laiko tą, kuris sugeba nuslopinti savąjį „aš“ ir kitam užleisti pirmenybę. Bet ne iš baimės ar naudos.
M.Galkinas tikino, kad patys stipriausi jo pažįstami vyrai tūno po žmonos padu.
O kas jo santuokoje su Rusijos primadona groja pirmuoju smuiku? Pasak M.Galkino, kartais jis, kartais A.Pugačiova. Nors jų šeimoje iš pradžių pasitaikė ginčų, pirmasis nusileidžia ir ranką ištiesia jis.
Ir Rusijos primadona mano, kad vyrui nedera į save atkreipti dėmesio. Jis turi didžiuotis savo žmona, ją visada praleisti į priekį – visomis prasmėmis.
Brendo pamažu
Šeiminį gyvenimą humoristas pradėjo visiškai jaunas, neturėjo jokio patyrimo.
Pradėjęs gyventi su A.Pugačiova pamažėle brendo. Įsikūrę Maskvoje, primadonos bute, neturėjo namų pagalbininkės. Garsioji atlikėja gamino, o Maksimas plovė indus.
Ir taip tęsėsi metus, dvejus, trejus. Humoristas buvo viskuo patenkintas – neturėjo priekaištų nei šalia gyvenančiam žmogui, nei likimui, kuris taip sudėliojo savo kortas. Tiesiog mėgavosi gyvenimu.
Paskui įteisino savo santykius. Tuo laiku jau buvo baigta jo garsioji pilis, kurią Maksimas statė šeimai. O kai Ala pasakė, kad dar yra galimybė turėti bendrų vaikų, jam buvo didžiulė laimė.
Dabar humoristas turi pakankamai didelį tėvelio stažą: dvyniams Jelizavetai ir Hariui – beveik 7 metai. Atžalos pakeitė ne tik jo dienotvarkę, bet ir požiūrį. M.Galkinui žmona ir vaikai – visatos centras, apie kurį viskas sukasi.
Auklėti dukterį ir sūnų nėra lengva, nes jie lenktyniauja tarpusavyje dėl tėvų dėmesio. Tiesa, duktė elgiasi „solidžiau“, nusileidžia broliukui, kuris elgiasi įžūliai. Visai kaip tėvelis.
Dvyniai lanko baseiną, gimnastiką, prancūzų kalbos pamokas, A.Pugačiova su jais ėmė kartais kalbėti angliškai. Auklė išmokė abėcėlės ir skaičiuoti angliškai, prancūziškai, rusiškai.
M.Galkino vedamos televizijos laidos, kurias žiūri ir jo vaikai, visada būna labai populiarios. Televizijos projektui „MaksimMaksim“, kuris kol kas užkonservuotas, M.Galkinas netgi mažumėlę buvo atvėręs duris į savo šventovę – namus. O paskui privėrė. Kodėl?
„Šis mano žingsnis buvo persmelktas ironijos. Bet ją ne visi suprato. Juk didžiulis skirtumas tarp „Štai, žiūrėkite, koks mano namas!“ ir „Žiūrėkite, koks aš keistuolis, kad pastačiau tokį namą!“ Autoironiją daugelis suprato tiesmukai. Pamanė, kad aš didžiuojuosi savo pilimi“, – sakė M.Galkinas.
Išties humoristas nesistengia ko nors nuslėpti: jo namas nėra slaptas objektas. Pilis stovi paprasto kaimo – Griazų viduryje, visiems puikiai matoma.
Jis su A.Pugačiova vaikštinėja po apylinkes, bendrauja su vietos gyventojais, su kai kuriais net susidraugavo.
Į didžiulę M.Galkino pilį savaitgaliais dažnai atvažiuoja A.Pugačiovos duktė Kristina Orbakaitė (49 m.) su savo vyru, dukra Klava, retkarčiais užsuka jos sūnus Denisas. Garsųjį humoristą aplanko brolis su žmona ir vaikais. Visiems užtenka vietos, visi turi kur apsistoti.
Buvo dar 2 santuokos
Po skyrybų su M.Orbaku praėjus ketveriems metams A.Pugačiovos gyvenime atsirado naujas žmogus – iš Sankt Peterburgo kilęs režisierius Aleksandras Stefanovičius.
Vis dėlto paaiškėjo, kad ši santuoka buvo labiau panaši į fiktyvią, – menininkui reikėjo leidimo gyventi, pora drauge išbuvo trejus metus.
Kitas moters sutuoktinis taip pat buvo režisierius.
Jevgenijus Boldinas iš pradžių buvo primadonos prodiuseris. Vėliau tarnybinis romanas virto vedybomis, tačiau ir jos nebuvo sėkmingos – tiek Ala, tiek ir Jevgenijus turėjo meilužių.
Meilė sieja ir su Lietuva
Būsimoji Rusijos primadona A.Pugačiova pirmą kartą ištekėjo 1969 metais už lietuvio Mykolo Orbako (75 m.). Jis gimė Šiauliuose, o kai buvo penkerių, šeima persikėlė gyventi į Kauną. Baigęs mokyklą 1963 metais Mykolas atvyko į Maskvą ir įstojo į Estrados ir cirko mokyklą. Čia jis ir pateko į Alos akiratį.
Ala su tėvais, broliu ir senele gyveno dviejų aukštų rąstiniame namelyje šalia Proletarskajos metro stoties, mažame komunaliniame bute. Jau per pirmąjį Mykolo susitikimą su Alos tėvais ji juokais nuslopino įtampą: „Beje, Miša yra baronas fon Orbachas!“
Kalbos, kad jie susituoks, sklandė seniai, bet lietuvis niekaip nesiryžo žengti paskutinio žingsnio. Viskas išsisprendė po vieno vakarėlio M.Orbako bičiulio bute. Linksmybės užsitęsė iki vėlumos, metro nebeveikė – čia visi ir pasiliko nakvoti.
Rytą, lydėdamas Alą namo, Mykolas svajojo, kad netrukus atsidurs bendrabutyje, bet prie namų juos pasitiko Alos tėvas. „O, Miša, sveikas!“ – pasisveikino tėvas.
„Tėti, įsivaizduoji, jis nenori man pasipiršti!“ – juokdamasi pasakė Ala. Kai M.Orbakas paskambinęs mamai pranešė, jog ketina vesti, ji mėgino atkalbėti, kad sūnui dar anksti, pirmiausia reikia baigti mokslus. Bet paskui atlyžo: „Tik žinok: mūsų šeimoje tuokiamasi tik kartą.“
Gavęs tėvų sutikimą Mykolas su Ala atskrido į Vilnių, o iš ten taksi nusigavo į Kauną. Orbakų namuose buvo susirinkusi visa šeima – Mykolo brolis iš Klaipėdos, sesuo su mama padengė stalą, tėvas ta proga ištraukė savos gamybos krupnikėlio – apie 60 laipsnių stiprumo ir įpylė visiems po taurelę.
Kai Ala vienu gurkšniu ištuštino, tėtis net baimingai šūktelėjo: „Atsargiai! Krupnikėlis oho-ho!“ Ala parodė nykštį – esą viskas gerai. Netrukus Mykolas pastebėjo, kad jo būsimoji žmona „atsijungė“. Juk ji maktelėjo nieko neužkandusi. Alą teko nunešti į lovą.
Tąkart Ala ir Mykolas savaitę poilsiavo Kuršių nerijoje – kelialapius parūpino jo brolis, paskui Palangoje. Grįžę į Maskvą pasinėrė į vestuvinius rūpesčius. Pora taip įsijautė į nuotakos ir jaunikio vaidmenis, kad sutuoktuvinius žiedus pradėjo nešioti dar iki oficialios jungtuvių ceremonijos.
Vestuves atšventė triukšmingai: juk abu manė, kad tuokiasi amžiams! Skambčiojant taurėms su šampanu, aidint Mendelssohno vestuvių maršo garsams Pugačiova tapo Orbakiene.
Po metų Ala tapo nėščia. Bobulytės, žvelgdamos į jos agurko formos pilvuką, neabejodamos sakė: „Pagimdysi berniuką!“ Laukdami sūnaus Ala ir Mykolas jau buvo parinkę Stanislavo, Stasiko vardą.
Tą gegužę, kai gimė jųdviejų dukra, Maskvoje tvyrojo karščiai. Stovėdamas po gimdymo namų langais Mykolas išgirdo iš trečiojo aukšto atsklidusį žmonos prašymą: „Atnešk knygą. Nuobodu.“
Dėl komplikacijų po gimdymo Alai teko dar savaitę pasilikti ligoninėje. Pirmasis M.Orbakui į rankas patekęs ir žmonai perduotas romanas „Kristina“ ir nulėmė jų dukrelės vardą.
Ir taip 26-erių M.Orbakas ir ketveriais metais jaunesnė A.Pugačiova tapo Kristinos tėvais. M.Orbakas ir A.Pugačiova nuolat koncertavo. M.Orbakas – gastrolėse, A.Pugačiova – gastrolėse. Taip ir pradėjo byrėti jų šeima.
Abu – užsiplieskiantys kaip degtukai, emocingi. Iš pradžių pavydo scenas kėlė Ala, o paskui jau ir Mykolas. Ryžtingesnė buvo Ala. Kartą grįžusi iš gastrolių vos peržengusi namų slenkstį išdrožė: „Skirkimės!“
M.Orbakas ir A.Pugačiova kartu pragyveno ketverius metus. Kai skyrėsi, jų dukrai Kristinai buvo dveji su puse. Praėjo daugiau nei 40 metų, o paskui M.Orbaką vis dar tempiasi A.Pugačiovos buvusio vyro šlovė. Apie tai jam primena net namo, kuriame gyvena, kaimynės: „Ar skaitei, kad tavo buvusioji vėl ištekėjo?“, „Ar girdėjai, taviškė Kirkorovą išvijo?“
Jei per katalikų Kalėdas Kristina Orbakaitė sukviečia prie stalo šeimą, ten Mykolas susitinka su Ala. Lietuvis pažįstamas su visais buvusios žmonos vyrais, o ji pažįsta jo antrąją žmoną Mariną, su kuria M.Orbakas turi sūnų Fabianą.
