Kasdienybėje, kai nereikia vilkėti apsaugos darbuotojos uniformos, moteris rengiasi paprastai, tik kartais įtraukia į savo garderobą kokią ryškesnę detalę. O kai artėja „cosplay“ renginys, per naktis siūdinasi kostiumą ir leidžia sau sublizgėti.
Apie „cosplay“ Valda pirmą kartą išgirdo iš šia veikla susidomėjusio savo sūnaus. Jai šis kūrybiškumo reikalaujantis užsiėmimas iš karto pasirodė įdomus, mielai lydėjo persirengusį sūnų į renginius.
„Vieno renginio metu juokais užsiminiau, kad kitąmet ir aš norėsiu kostiumo. Sūnus pasakė kad nėra ko laukti – po mėnesio bus kitas renginys ir mes jam ruošimės. Tai jis man ir pagamino mano pirmąjį kostiumą – piktosios raganos Maleficent iš Disnėjaus animacinio filmo „Miegančioji gražuolė“, o po to jau kostiumus ėmiau gamintis pati“, – atsiminė Valda, pirmą kartą personažu virtusi 2013 m.
Ar atsidūrus renginyje tarp gerokai jaunesnių persirengėlių jai nekilo minčių, kad be reikalo į šią avantiūrą įsivėlė? „Taip, minčių buvo įvairių, bet kai aplinkui tokia šilta ir palaikanti bendruomenė – visos baimės ir abejonės išgaruoja“, – atsakė Valda.
Dabar jai net sunku suskaičiuoti, kiek kostiumų per savo persikūnijimo karjerą yra turėjusi – jų buvo ne mažiau nei aštuoni. Buvo virtusi piktąja karaliene iš „Snieguolės“, nuožmia ponia iš „101 dalmantino“, imperatore Celene iš video žaidimo „Dragon Age“, aukle Mere Popins, taip pat sukūrė keletą originalių personažų. Paskutinis jos vaidmuo – imperatorienė Jekaterina Didžioji iš to paties pavadinimo HBO serialo.
Pastarasis kostiumas buvo sudėtingiausias, nes jį gamino kiek įmanoma autentiškesnį pagal originalias 18 a. iškarpas, su to laikotarpio apatiniais rūbais. Daugiausia laiko ir prireikė būtent informacijos susirinkimui, o viską įgyvendinti jau buvo paprasčiau.
„Dažniausiai kartu su sūnumi ieškome personažo, kuris man tiktų ir patiktų, o tada jau planuoju savo darbus – kiek laiko tai gali užtrukti, kokių medžiagų gali prireikti. Žinoma, ilgiausiai trunka pati kostiumo gamyba. Dar reikia paruošti ir pasirodymą – turbūt šita dalis man yra pati sudėtingiausia“, – prisipažino Valda.
Renginiai jai sukelia nemažai streso, bet taip pat suteikia daug džiaugsmo, ir dabar, kai jų nėra dėl koronaviruso, labai jų ilgisi.
Moteris prisipažino, kad kostiumų gamyba reikalauja išlaidų ir šis pomėgis finansiškai jai nuostolingas, bet ji dėl to labai neišgyvena: „Ne viskas šiame gyvenime matuojama pinigais. Taip, šis hobis gali kainuoti labai brangiai, bet juk daugelis pomėgių kainuoja daug ir retai kada materialiai atsiperka, tačiau suteikia labai daug dvasinio pasitenkinimo! Būtent tai mane ir įkvepia kurti kostiumus. Buvimas tarp gausybės jaunų, talentingų, kūrybingų ir labai draugiškų žmonių mane labai gerai veikia ir suteikia naujų jėgų. Visa „cosplay“ bendruomenė – viena didelė šeima, dominuoja jaunimas, bet pasitaiko ir vyresnių žmonių“, – sakė „Cosplay mama“ dažnai vadinama moteris.
Pomėgis prisideda ir prie to, kad Valda su Karoliu labai artimi. Jie nuolat bendradarbiauja, rinkdamiesi personažą ir ieškodami tinkamiausių medžiagų, nors, žinoma, kalbasi ir įvairiomis kitomis temomis.
Su savo vyru Valda išsiskyrusi, tačiau palaiko šiltus ir draugiškus santykius. Sako, kad jis ją su sūnum labai palaiko ir kiek galėdamas padeda įgyvendinanti jų idėjas. Yra ir daugiau aplinkinių, besidominčių Valdos pomėgiu ir ją palaikančių, o tie, kuriems jis atrodo keistai, patyli ir į akis nieko blogo jai nesako.
O ką Valda atkirtų žmogui, kuris pakomentuotų, kad jos metų sulaukusiai moteriai reikia prižiūrėti anūkus ir ravėti daržus, o ne keistai puoštis ir važinėti į renginius? „Kas nori, tas tegu ravi daržus ir prižiūri anūkus. Kiekvienas yra laisvas elgtis taip, kaip jam patinka, ir daryti tai, kas jam teikia džiaugsmą. Aš neketinu savęs varžyti, galvodama, ką apie mane gali pagalvoti kiti. Gyvenu taip, kaip noriu, ir to paties linkiu visiems kitiems“, – sakė nestandartinė uteniškė.
Gal kalti genai
Valdos sūnus Karolis (29 m.) – grimeris bei vienas iš didžiausio Baltijos šalyse populiariosios kultūros renginio „Comic Con Baltics“ organizatorių. Jis teigė, kad galbūt noras siūtis kostiumus buvo užkoduotas jo genuose: „Viena močiutė labai gražiai siuvinėjo, kita mezgė ir nėrė, tėtis jaunystėje siuvo – susirinkau visus šiuos sugebėjimus iš sau.“
„Cosplay“ jis susidomėjo ir pirmąjį kostiumą pasisiuvo dar prieš dešimtmetį. Labai apsidžiaugė, kai po kelerių metų prie jo prisijungti panoro mama. Kai Karolio bičiuliai sužino, kad ji tuo užsiima, pradžioje nusistebi, o paskui labai palaiko ir domisi, kaip jai sekasi, kokį kostiumą gamina ir pan.
O kokia buvo jo mama, kai jis buvo dar vaikas? „Mama visada man davė daug laisvės, bet tuo pačiu reikalavo atsakingo elgesio. Ji buvo griežta, bet teisinga“, – sakė Karolis. Dabar jis savo santykius su mama apibūdintų kaip puikius. „Bendraujame visais gyvenimo klausimais, patariame vienas kitam, kai to reikia. Kartais kalbamės po kelis kartus per dieną, nors būna, kad ir kelias savaites nesusiskambiname. Susitinkame kiek rečiau, ypač nuo tada, kai prasidėjo Covid-19“, – sakė Vilniuje gyvenantis uteniškis.
