Ignas Varnas, panevėžietis:
– Matyt, nepatiko žmogui jo pasirinkimas, nutarė jį keisti, apsisprendė kitaip tvarkyti savo gyvenimą. Galbūt jautė vienatvę, buvo sunku. Tikiu, kad kunigas susituoks ir bus jam lengviau. O jau su žmona tai irgi neaišku kaip pasiseks.
Aš suprantu kunigą, nes pats esu našlys ir žinau, kaip negera vyrui gyventi vienam. Ne tik sunkus, bet ir neįdomus vienišo žmogaus gyvenimas. O kad kunigas meta kunigystę, mano supratimu, tikrai nieko blogo. Kaip jam išeina, taip tegu ir daro. Noriu tam kunigui palinkėti laimingo gyvenimo.
Darius Kopūstas, biržietis:
– Esu netikintis, turbūt tiksliausia man būtų prisistatyti pagoniu. Apie kunigystę neką teišmanau, bet esu susidaręs nuomonę, kad katalikų kunigams apskritai negalima nieko iš to, kas galima normaliems žmonėms. Beveik neabejoju, kad panevėžietis kunigas kunigystę meta dėl moters, tad palinkėčiau jam laimingos santuokos.
Mano įsitikinimu, reikia keisti senus standartus, reikia leisti kunigams tuoktis, o dėl susituokusiųjų tikrai nedera piktintis. Žodžiu, sėkmės kunigui vedybiniame gyvenime ir kad neužpultų bobutės su savo apkalbom.
Aušra Druskė, rokiškietė:
– Esu kilusi iš Rokiškio rajono, Panevėžyje gyvenu neseniai, tad šio miesto kunigų nei pažįstu, nei apskritai apie juos ką žinau. O apie kunigo pasitraukimą manau taip: jei jis traukiasi praradęs tikėjimą, žinoma, liūdna ir gaila.
Bet jei traukiasi turėdamas moterį, tai ne tik neliūdna, bet ir sveikintina. Tokiam kunigui palinkėčiau sėkmingo santuokinio gyvenimo, sveikatos, santarvės šeimoje ir, žinoma, šeimos pagausėjimo. Ir dar linkėčiau, kad vyresni žmonės jo labai nesmerktų.
Danutė Naujokaitė-Žilinskienė, panevėžietė:
– Pribloškė mane ši žinia. Netikiu, kad kunigas Troickis, kurį neblogai pažįstu, gali mesti kunigystę. Manau, daug laiko turės praeiti, kad tuo patikėčiau. Labai trokščiau, kad per tą laiką jis persigalvotų ir liktų kunigu. Dar labai norėčiau susitikti tą kunigą. Sutikusi tarčiau „Garbė Jėzui Kristui“ ir prašyčiau tęsti kunigo tarnystę. Man tikrai skaudu bus, jei jis nebekunigaus.
Zita Skujienė, panevėžietė pedagogė:
– Kad kunigas meta kunigystę, manau, nieko blogo, tai rodo, kad žmogus galbūt pakeitė požiūrį, drauge keičia ir gyvenimo būdą. Man dėl to nė kiek neskaudu, suprantu ir priimu žmogaus pasirinkimą.
O savo gyvenimą keisti nutarusiam kunigui linkiu, kad jo pasirinktas kelias būtų laimingas. Esu įsitikinusi, kad Katalikų bažnyčia kunigus pernelyg riboja, reiktų jiems suteikti daugiau laisvės.
