Teisybę moteris nori atrasti ir iš smalsumo, ir dėl to, kad, jei yra gimusi anksčiau, tai anksčiau galėtų ir išeiti į pensiją.
Iš savo vaikystės Vida per miglą atsimena gyvenimo Kuršėnų vaikų namuose epizodus, pavyzdžiui, kaip lėkė nuo kalno rogutėmis ir pargriuvo, bet kaip ten atsidūrė, nepamena. Nepamena ir to, kaip iš vaikų namų atsirado pas globėjus Telšiuose.
Praėjus beveik 50-iai metų nuo savo gimimo, ji ėmėsi aiškintis savo praeitį.
Išsiuntinėjusi daug užklausų ir apsilankiusi įvairių įstaigų archyvuose, Vida rado dokumentą, kuriame rašoma, kad ji buvo rasta 1970 m. balandžio 2 d. Telšių geležinkelio stotyje. Rašoma, kad ten ji turėjo du vaikiškus kibirėlius ir kastuvėlį, keletą kitų daiktų.
Yra ir netrukus po to Klaipėdos milicijos atstovo Kniaževo rašytas paaiškinimas, kuriame teigiama, kad nustatyta, jog rastoji mergaitė yra Vida Alšauskytė, o jos mama – Stefanija Alšauskienė. Rašoma, kad mama laikinai gyveno Saugių kaime Šilutės rajone pas Augustą Mietužį, bet ten apsivogė ir išėjo iš namų, vėliau nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo. Milicijai mama aiškino, kad neturi galimybių rūpintis savo dukrele, todėl ją ir paliko stotyje.
Iš stoties mergaitė buvo išvežta į Telšių ligoninę, o iš šios – į Kuršėnų vaikų namus. Tačiau čia jau kažkas neatitinka – ji buvo rasta stotyje 1970 m. balandį, o į ligoninę pagal joje esančius įrašus pateko 1971 birželį, vaikų namuose atsidūrė 1972 m. sausį, taigi neaišku, kur buvo vienerius metus po jos radybų.
Šiaip ar taip, mergaitė buvo įvaikinta 1972 kovo mėnesį telšiškių Zaleskių šeimos. Šeima įvaikino Vidą Alšauskytę, nors kituose senesniuose dokumentuose ji dar vadinta Ada Alšauskaite.
Mergaitės biologiniai tėvai, nurodomi jos įvaikinimo liudijime – Julijonas (Julius) Alšauskis (g. 1945 m. Plungės rajone) ir Stefanija Macikaitė-Alšauskienė (g. 1948 m. Klaipėdos raj.). Jos tėvai, kaip nurodoma, buvo susituokę 1966 m. gegužės 28 d., o jos gimimo data – 1966 m. lapkričio 24 d., vieta – Dovilų miestelis Klaipėdos rajone.
Tačiau dabar Vida šio įrašo teisingumu abejoja, mat Klaipėdos ligoninėje, kur jos motina turėjo gimdyti, nėra jos gimimą rodančio įrašo.
„Ligoninės archyve nėra įrašyta, jog Alšauskienė Stefanija, Augustino, tą dieną gimdė. Yra vėlesnis 1970 m. įrašas, kai ji gimdė mano brolį, ir įrašas apie jos gimdymą 1963 m. gegužės 27 d., tačiau man to įrašo negali rodyti, nes aš gal ne ta. Bet manau, kad tai galiu būti aš“, – dėstė Vida.
Žurnalistei išsakius nuomonę, kad klaida dėl gimimo metų būtų išaiškėjusi mokykloje, jei su vaikais, kurie gimę 1966 m., būtų pamokas lankiusi 1963 m. gimusi mergaitė, Vida atsakė, kad ji visuomet jautėsi ir atrodė vyresnė už bendraamžius, taigi jos tai nestebina.
Jos įtėvių kaimynų vaikai iš jos šaipydavosi, kad ji buvo įvaikinta, o vėliau ji pati pas juos aptiko įvaikinimo dokumentą ir suprato, kad jie tikrai nėra jos tėvai. Dėl to ji ant įtėvių nuolat pyko, jautė nuoskaudą ir jų santykiai nebuvo geri.
Ji svarsto, kad galbūt įtėviai ją įvaikino nesąžiningai, gal kažkas dokumentuose tada ir buvo suklastota. „Vaikų namuose aš neva atsidūriau 1972 m. sausį, o tų pačių metų kovą jau buvau įvaikinta, nors realiai tokia procedūra turėjo užtrukti daug ilgiau. Mano įtėvio broliai dirbo tuometinėje milicijoje, įmotė milicijoje buvo valytoja, tad jie tikrai galėjo savo reikalus tvarkyti nesąžiningai“, – sakė Vida, kuriai praeitis vis neduoda ramybės.
Gerokai vėliau, apie 2000 m., Vida susirado savo biologinę mamą, taip pat tetą ir brolį. Tačiau jų santykiai netapo labai artimi, ir visos teisybės apie savo praeitį sužinoti jai niekaip nepavyko.
Prieš kurį laiką jos mama mirė. Gal, jei būtų žinojusi, kad metams bėgant pati vis labiau norės žinoti tiesą, visgi būtų savo mamos apie praeitį kažkaip išklausinėjusi, bet dabar jau per vėlu.
Užklausta Vidos, kodėl ją paliko, mama aiškino, kad geležinkelio stotyje jos nepalikusi. Sakė, kad milicijoje ją pareigūnai vertė pasirašyti popierius, jog dukros atsisako, ir jei neatsisakys, jai bus blogai. Tačiau Vidos toks mamos pasakojimas iki galo neįtikino.
Dėl to ji dabar labai prašo atsiliepti žmonių, kurie kažką žino apie paslaptingą jos praeitį. Ji labai norėtų pagaliau sužinoti tiesą. Vidai galima rašyti el.paštu e.vidute@gmail.com.
