„Mama mus, šešis vaikus, augino viena. Ji buvo gera, tvarkinga, be žalingų įpročių moteris, mumis visais rūpinosi, ir nei vienas iš mūsų nenuėjo šunkeliais. Mamai esu labai už viską dėkinga. Visgi vertėmės sunkiai. Auginome porą karvių, kiaulių, triušių, taigi veikti būdavo ką, o pinigų vis tiek trūko“, – prisiminė Inga.
Šeimoje augo keturi berniukai ir dvi mergaitės, Inga buvo jauniausia iš visų. Gal visgi šeima pagrandukę visgi palepindavo? „Tikrai ne, kaip tik mane, jauniausią, broliai vis siųsdavo parnešti malkų ar dar kažkur. Paaugusi aš sau pasakiau, kad kaime tikrai neliksiu“, – pasakojo Inga.
Vaikystėje ji svajojo tapti aktore, dainininke arba kirpėja. Ir sau, ir sesei, ir kaimynų mergaitėms pakirpdavo plaukus. Jeigu suaugusieji tą pastebėdavo, kaip tąsyk, kai kreivai šleivai nusikirpo savo kirpčius, gaudavo barti, bet noras eksperimentuoti nuo to nedingdavo.
Netgi buvo atradusi savitą plaukų dažymo metodiką – išimdavo iš flomasterių vidaus spalvotas šerdeles, jas įmerkdavo į vandenį, kad tas taptų spalvotas, ir gauta priemone dažydavo lėlių barbių plaukus.
Kadangi aktore ar dainininke tapti merginai buvo pernelyg sudėtinga – mamai būtų buvę per brangu išleisti ją studijuoti dideliame mieste – įstojo mokytis kirpėjos specialybės Alytuje, kur tuo pačiu baigė 12 klasių.
Mokslai sekėsi gerai, tik kilo nesutarimų su kursiokėmis – pasak Ingos, miestietės ją, paprastą, draugių ten neturėjusią kaimietukę, buvo linkusios erzinti. Buvo net kilusios muštynės, dėl kurių jai grėsė pašalinimas iš mokyklos. Iki šiol džiaugiasi ne tik tuo, kad jos nepašalino, bet ir tuo, kad mokyklos administracija apie incidentą nepranešė jos mamai. Beje, su ją skriaudusiomis merginomis vėliau susidraugavo.
Kai mokslus Alytuje baigė, Inga išvyko ieškoti darbo į Kauną. Gyventi ją priėmė brolis – pati nuomotis būsto niekaip nebūtų pajėgusi. Negalėjo ir nusipirkti kirpėjos įrankių, kurie buvo būtini tam, kad pradėtų dirbti kirpykloje.
Tam, kad užsidirbtų įrankiams, Inga pradėjo dirbti kebabinėje. „Dirbti ten sekėsi nekaip, tad galiausiai brolis pasigailėjo ir pasakė, kad paskolins pinigų įrankiams“, – pasakojo pašnekovė.
Skolą broliui vėliau grąžino. Beje, visi įrankiai, kuriuos nusipirko paprastoje parduotuvėje, tais laikais kainavo iki 1000 litų, o juk kirpėjų darbe būna ir taip, kad vienas plaukų džiovintuvas kainuoja 500 Eur ar žirklės – 600 Eur.
Įsigijusi įrankius, mergina įsidarbino vienoje neblogoje Kauno kirpykloje. Bėda ta, kad dirbti dar nelabai mokėjo – studijų metu nebent kokią draugę pakirpdavo ar padažydavo, o praktiką atliko nedideliame miestelyje, kur irgi ne kažin ko teišmoko.
Darbą gavo – ir tuoj prarado
Kad naujame darbe nesėdėtų rankų sudėjusi, pasikvietė plaukų galų pasitrumpinti savo pusseserę, kuri tapo jos pirmąja kliente. Plaukų galus pakirpo kreivai – gal iš jaudulio, nes visos darbuotojos atidžiai stebėjo, kaip naujokė dirba...
Neilgai trukus atėjo dar viena klientė, Kauno ponia, kuri pageidavo tapti šviesiauplauke su tamsiomis sruogomis, o naujokė gerai nenugirdo ir pavertė ją tamsiaplauke su šviesiomis sruogomis. Kitą dieną Ingai paskambino kirpyklos vadovė ir pasakė, kad ji miela mergina, bet į šį darbą tegul daugiau neateina.
Ar po to Inga neišgyveno, kad kirpėjos darbas – ne jai? „Ne, aš turėjau vidinės stiprybės ir sakiau sau, kad turiu nepasiduoti, ir viskas bus gerai. Ir dabar manau, kad kiekvienas pripažintas kirpėjas savo karjeros pradžioje yra kažkam nudeginęs plaukus ar per daug nukirpęs – visi mes žmonės, o žmonės padaro klaidų“, – sakė Inga.
Po pirmosios nesėkmės ji susirado darbą kitoje kirpykloje Šilainiuose, kur sekėsi geriau. Juolab, kad didžioji dalis jos klientų buvo vyrai, o juos kerpant klaidų įvelti sunkiau. Tiesa, kai kurioms kolegėms užkliūdavo tai, kad Inga buvo paprasta nuoširdi mergina iš kaimo – jos, miestietės, mėgdavo naujokę apšnekėti.
Į mokymus – už paskutinius pinigus
Iš kirpyklos Šilainiuose Inga netrukus buvo pakviesta dirbti į kitą, kurioje užsiliko 10 metų ir tikrai daug išmoko. Čia savininkė naujokei geranoriškai patardavo, pamokydavo, o mokytis ji labai norėjo.
Kad patobulėtų, Inga labai veržėsi į įvairius kirpėjams skirtus mokymus. Pradžioje, kai turėjo mažiau pinigų, eidavo į paprastus plaukų dažų pristatymus, kur dalyvavimas kainuodavo 20-50 Lt, vėliau jau įpirkdavo ir rimtesnius seminarus, o dar vėliau pradėjo keliauti į mokymus užsienyje.
Ypač Inga domėjosi plaukų dažymo technologijomis ir pati atrado ne vieną gudrybę bei plaukų dažų formulę. Dabar ji gali plaukus sėkmingai nudažyti ne tik šviesiai su tamsiomis sruogomis, bet ir rožine, žalia, violetine ar dar kokia tik nori spalva ar jų mišiniu.
Galiausiai ji buvo pakviesta tapti „Wella“ plaukų dažų ambasadore Lietuvoje, o tai – tikrai solidus įvertinimas.
Tiesa, tam, kad taptų tikra profesionale, Inga lankė ne tik kirpėjams skirtus mokymus, bet ir psichologijos kursus ir net užsiėmimus pas logopedę. Pastaruosius pasirinko todėl, kad nuo vaikystės neaiškiai tarė kai kuriuos garsus, be to, kalbėjo dzūkų tarme, o norėjo kalbėti taip, kad Kauno ponioms tai nekliūtų.
Pagaliau sėkmė
Kad jai tikrai gerai sekasi, Inga pajuto maždaug 2016 m. – ji tikrai gerai išmanė, ką daro, ir turėjo daug nuolatinių klientų klienčių, kurios ją vertino.
Panorusi permainų, moteris perėjo dirbti į naują grožio studiją „Inuno“. Dabar ji dirba taip, kaip jai atrodo patogiausia, tai yra, priima užsakymus tik plaukų dažymui ir proginių šukuosenų darymui. Pirmenybę teikia nuolatinėms klientėms, o iš naujų žmonių pakliūva ne visi norintieji, nes kirpėjai tiesiog nepakanka laiko. Būna dienų, kai ji dirba nuo 8 iki 20 val., o buvo ir taip, kad nuotakai šukuoseną daryti pradėjo 4 val. ryto.
Dirbti jai padeda dvi asistentės, pavyzdžiui, viena jų plauna klientėms galvas – pati Inga viską linkusi daryti labai greitai, taigi klientė net nespėtų pasimėgauti galvos masažu. Asistentė komunikacijos specialistė prižiūri ir jos feisbuko paskyrą „Inga Hairstyle“, nes jai pačiai tam trūksta laiko.
Mokymus kirpėjams, kuriems seniau vis taupydavo pinigus, dabar Inga jau veda pati. „Visgi manau, kad sėkmė manęs labai nepakeitė – viduje esu ta pati nuoširdi mergina iš kaimo. Tam, kad daug pasiekčiau, lipau ne per kitų galvas, o tik per save“, – sakė Inga.
Madingos neįprastos spalvos
Per karantiną Inga jautėsi labai užsisėdėjusi namie – energingai moteriai trūko veiklos, ji pasiilgo savo klienčių. Tačiau stengėsi laiko neleisti veltui ir daug mokėsi internetu – domėjosi psichologija, taip pat matematika ir chemija. Pastarųjų dviejų dalykų žinių jai reikia dažant plaukus.
I.Bagdonaitė-Balevičienė ypač pagarsėjusi gebėjimu nudažyti plaukus bet kokia klientės pageidaujama spalva. Jos teigimu, būtent ryškios neįprastos spalvos, kad ir rožinė, oranžinė, žalia ar violetinė, šį sezoną ypač madingos. Šitaip plaukus dažosi ne tik paauglės, bet ir trisdešimtmetės ar viena kita keturiasdešimtmetė ar dar vyresnė moteris.
Inga turi ir savo paslapčių apie plaukų dažymą, kurių kolegoms išduoti nenori. Plaukus gerai nudažyti profesionalė dabar gali ir per valandą. Tiesa, jeigu pasitaikys itin sunkus atvejis, pavyzdžiui, kai dalis moters plaukų bus ataugę natūralios spalvos, dalis – juodi, o galai – raudoni, tam, kad jų spalvą suvienodintų ir nušviesintų, gali prireikti ir 8 valandų.
Pati Inga taip pat yra buvusi ir žaliais, ir violetiniais, ir rožiniais plaukais, bet visgi pamatė, kad prie jos rudų akių kai kurie drąsūs eksperimentai netinka, taigi dabar vėl tapo šviesiaplauke.
O kam moterims reikia tų ryškių spalvų? „Nauja plaukų spalva suteikia moteriai daug pasitikėjimo savimi. Štai neseniai mėlynų plaukų modeliuku pakviečiau tapti paprastą nedrąsią mergaitę, vadinamąją pilką pelytę, o kai ją padažiau, visi sakė „Vau“. Ir pati mergina ėmė daug labiau pasitikėti savimi“, – pastebėjo daug pasiekusi kirpėja.
