Anksčiau vilnietė dailininkė nemanė, kad sukurs šeimą su užsieniečiu.
Tačiau atostogos Turkijoje ją privertė tuo patikėti.
Prieš trisdešimtąjį gimtadienį tėvai – Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas su žmona Alina – dukrai Mildai padovanojo kelionių kuponą.
Jai tik liko pasirinkti, kur ir su kuo keliauti.
Menininkė su pusbrolio žmona susiruošė atostogų į Turkiją.
Įkyrus padavėjas
Lietuvės savaitę ilsėjosi Tekirovos kurorte Antalijoje. Bendrakeleivės mėgavosi tingiu poilsiu prie jūros, viešbutyje prie baseino.
„Sėdėjome ramiai prie staliuko. Mus aptarnavęs gražus jaunas padavėjas pakvietė vakare ateiti į diskoteką. Jis dieną dirbo padavėju prie baseino, o vakare – diskotekoje.
Pasakiau „gerai“, bet nesiruošiau eiti, nes ne pažinčių atvykau ieškoti, o pailsėti“, – tą vakarą prisiminė vilnietė.
Padavėjas Seydi pakvietė Mildą į diskoteką ir kitą kartą, tačiau ji nenuėjo.
Po to ir dar sykį ji išgirdo vyro kvietimą, bet ir vėl nėjo.
Vieną vėlų vakarą su pusbrolio žmona Milda ilgai sėdėjo prie baseino, kai išvydo besitvarkantį ir piktai dirsčiojantį padavėją. Mildos giminaitė paklausė, kodėl Seydi toks piktas.
Vyras neslėpė: jis supyko dėl to, jog lietuvės jį apgavo ir net trečią kartą kviestos neatėjo į diskoteką.
„Ką galime padaryti, kad taip nepyktum?“ – juokais paklausė Milda.
Turkas pakvietė jas išeiti už viešbučio teritorijos vartų pasivaikščioti. Bet dailininkė vėl buvo kategoriška ir mintyse kartojo: „Dar ko, eisiu už vartų. Ko aš ten nemačiusi?
Nematau reikalo bendrauti su jaunu turku, padavėju.“
Bet giminaitė ją įkalbėjo: „Pažiūrėk, koks jis fainas, atrodo geras žmogus. Nueikime.“
Jos sutartu laiku nuėjo už vartų, atėjo ir Seydi, vilkintis nebe viešbučio uniformą, o laisvalaikio drabužius.
Milda ant padavėjo rankos pastebėjo nemažą tatuiruotę. Ji pamanė, kad turi bendrą pomėgį, nes ir dailininkė kūrė tatuiruočių eskizus, darė tatuiruotes.
Kai Seydi paklausė, kuo Milda užsiima, ji neslėpė piešianti ant kūno.
„Ką man padaryti, kad tu už manęs ištekėtum?“ – staiga paklausė Seydi.
Šį klausimą M.Kartalli su vyru prisimena iki šiol, nors tada atrodė, kad vyras juokauja.
„Iš tikrųjų prisišnekėjome“, – tvirtino dailininkė, už turko padavėjo ištekėjusi prabėgus keturiems mėnesiams nuo pažinties.
Pakvietė į sesers vestuves
Po atostogų sugrįžusi į Vilnių Milda su Seydi susirašinėjo žinutėmis, kalbėdavo per skaipą iki paryčių.
Ji suprato, kad draugas nuoširdus, padorus ir geras žmogus.
Juodu net surado bendrų svajonių, apie kurias moteris neužsiminė. Gali būti, kad jos jau išsipildė.
Susipažinęs su lietuve turkas nedelsė supažindinti jos su savo giminėmis – pakvietė į savo sesers vestuves.
Bendraudamas per atstumą Seydi užsiminė Mildai, kad norėtų pasipiršti, kai ji atvyks. Prabėgus porai mėnesių po atostogų Milda vėl susikrovė lagaminą kelionei į Turkiją.
Mama dukrą bandė atkalbėti nuo išvykos, tėvas reagavo santūriai. Bet jie žinojo, kad jei Milda nusprendė, ją sunku perkalbėti. Tad tėvai padėjo ramiai susiruošti į kelionę, su mama ji pirko suknelę Seydi sesers vestuvėms.
„Tėvai žinojo, kad jeigu draugas būtų blogas, nesusidėčiau. Mama išgyveno dėl vyraujančių nuostatų apie draugystę su musulmonais, baugino, kad jis man ant veido užriš skarą, po to prirakins prie radiatoriaus“, – juokdamasi prisiminė M.Kartalli.
Nuvykusi į vestuves Milda svetimoje aplinkoje jautėsi nelabai jaukiai.
Iš pradžių bijojau, nes patekau į visiškai kitą kultūrą – mokėjau vos kelias turkiškas frazes, o angliškai niekas, išskyrus Seydi, nekalbėjo.
Aš patyriau stresą, bet jo šeima mane priėmė labai šiltai. Buvo matyti, kad jie irgi turėjo tam tikrų nuostatų prieš užsienietes, nes ne visos turistės iš gražios pusės pasirodo“, – juokdamasi pasakojo Milda.
Per kelias dienas namiškiai pamatė, kokia yra sūnaus draugė, todėl palaimino jų draugystę. Kai buvo dviese, Seydi užmovė Mildai sužadėtuvių žiedą.
Piršlybų ceremoniją vyras pakartojo, kai pristatė Mildą giminėms jo tėvų namuose prieš sesers vestuves.
„Turkai kreivai žiūri į merginos ir vaikino draugystę be įsipareigojimų. Jeigu vyro ketinimai rimtai, jis turi susižadėti ir tuoktis“, – apie turkiškus porų santykius užsiminė moteris.
Seydi sesers vestuvėse dalyvavo apie porą šimtų giminių, draugų. Su jais Milda tuojau susipažino ir pajuto, kad artimieji ją greitai pamėgo.
Nedelsė su vestuvėmis
Kadangi sužadėtiniai gavo turkiškos šeimos palaiminimą, nedelsė dėl vestuvių. Dar po dviejų mėnesių Seydi ir Milda susituokė žiemą Vilniuje.
Iš Seydi artimųjų dėl darbų ir rūpinimosi vizomis niekas negalėjo atvykti į Vilnių, todėl jaunavedžiai vestuves atšventė su lietuviškąja moters gimine.
Bet tais pačiais metais, jau gimus dukrelei, lapkritį buvo surengtos ir turkiškos vestuvės Gaziantepe, gimtajame Seydi mieste.
Tose vestuvėse dalyvavo nuotakos tėvai, keturių mėnesių poros dukra Maria.
„Kai dukrytė sustiprėjo ir buvo galima keliauti, vykome pristatyti anūkės seneliams, giminei Turkijoje ir surengti vestuves“, – apie greitą šeimos kūrimo scenarijų papasakojo M.Kartalli.
Į turkiškas vestuves susirinko apie tris šimtus svečių.
Kadangi į šventę įprastai kviečiama labai daug žmonių, karštieji patiekalai neruošiami. Svečiai vaišinosi riešutais, saulėgrąžų, moliūgų sėklomis, gaiviaisiais gėrimais.
Bet buvo ir tortas, mat ši tradicija į Turkiją atėjo iš Europos. Šventė buvo gana triukšminga – garsiai grojo muzika, būgnininkas mušė būgną, kad būtų daugiau garso ir visiems smagiau.
Kaip sutuoktiniai nutarė, kurioje šalyje gyvens po vestuvių?
Iš pradžių pora manė, kad gyvens Turkijoje, nes Seydi nenorėjo gyventi kur nors kitur. Vyras neturėjo kitų planų, o žmona nebuvo priešiškai nusiteikusi gyventi ten, kur šilčiau.
Ji tikėjosi Turkijoje rasti darbo, todėl po vestuvių Lietuvoje pora buvo išvykusi į vyro tėvynę. Jaunavedžiai Finikės mieste, tame pačiame name, kuriame gyvena Seydi tėvai, išsinuomojo butą.
Norėjo gimdyti Vilniuje
Tačiau kūdikį po širdimi nešiojusi Milda gimdyti norėjo Vilniuje, nes tikėjo, kad tuo metu net ir namų sienos padeda. Moteris baiminosi, kad nemokėdama turkų kalbos sunkiai galėtų pasitikėti vietos gydytojais.
Ji žinojo, kad pirmomis dienomis Vilniuje jai prižiūrėti kūdikį padėtų mama.
Be to, panašiu metu gimdyti turėjo ir Mildos brolio žmona.
„Aš ir brolis vestuves kėlėme kelių mėnesių skirtumu, o tarp mūsų vaikų tėra dešimties dienų skirtumas.
Kad mes, abi jaunamartės, laukiamės kūdikių, seneliams Lietuvoje pranešėme tą pačią dieną“, – pasakojo M.Kartalli, kurios sūnėnas šiek tiek anksčiau išvydo pasaulį nei jos dukra. Bendraamžės atžalos dabar gerai sutaria, dažnai susitinka.
Vilniuje gimusi dukra šeimai padėjo apsispręsti dėl gyvenimo būtent čia.
Seydi netrukus rado darbą, susirado draugų ir suprato, kad Mildai kur kas patogiau auginti vaiką gimtajame mieste.
„Čia aš prieš vestuves turėjau butą, šalia gyvena tėvai ir brolis su šeima. Vieniems nuo kitų – vos penkios minutės kelio“, – patikino M.Kartalli.
Nors Turkijoje Seydi dirbo padavėju, atvykęs į Lietuvą jis baigė virėjų kursus, dirbo restoranų virtuvėse.
Seydi tėvas buvo kepėjas, turėjo savo kepyklą, o vėliau dirbo viešbučių virtuvėse, todėl sūnus paveldėjo kulinaro gyslelę. Jis daug ko išmoko iš tėvo ir svajojo kada nors turėti savo kavinę. Ši svajonė išsipildė Vilniuje – S.Kartalli Senamiestyje buvo įkūręs turkišką kavinę.
Vyras gamino savo šalies skanėstus – kelių rūšių sluoksniuotus riešutinius pyragaičius, vadinamus baklava, kitus desertus, ruošė turkišką kavą, arbatą. Bet jau dešimt mėnesių Seydi dirba savo tautiečio įkurtoje užeigoje ir gamina kebabus, nes lietuviai juos labiau mėgsta negu baklavą.
Turkišką kebabą Seydi gamina iš jautienos ir vištienos, nes musulmonai kiaulienos nevalgo. Nors šios mėsos kebabas lietuviams patiktų, jie priprato prie turkiškų kulinarijos tradicijų, kurių laikosi Seydi.
Švenčia visas šventes
Bet namuose Milda ir Seydi laikosi katalikiškų bei musulmoniškų tradicijų, juk meilė turi įveikti bet kokius sunkumus. Tradicijas nėra sunku suderinti.
„Mes su meile ir pagarba švenčiame tiek jo šalies, tiek mano šventes. Kai būna Kalėdos, Seydi pats parneša nupirktą eglutę, visi kartu puošiame. Vyras stengiasi įsigyti kuo įvairesnių dekoracijų, kad vaikui eglutė atrodytų kaip iš pasakos.
Kūčių vakarienės einame pas mano tėvus, todėl labai paprasta, kai nereikia ginčytis, pas kieno tėvus vyksime per šventes“, – pasakojo Milda.
Per Velykas pora margino kiaušinius. Žmona rūpinosi desertais, vyras ruošė karštus patiekalus.
Tad Velykos buvo lietuvių ir turkų patiekalų derinys – buvo patiekta jautienos su migdolais, troškintos meduje, baklažanų ir jogurto patiekalas su mėsa ir net bulvių didžkukulių.
Mėnesį trukęs musulmonų ramadanas baigėsi gegužės 24 dieną. Visą mėnesį buvo išpuošti ir Kartalli namai.
Nors turkai įprastai namų nepuošia, lietuvė su vyru tai darė dėl dukters – juk per Kalėdas ir Velykas lietuviai papuošia ir namus, ir parduotuvių vitrinas.
Per visą ramadaną Seydi, kaip ir dera musulmonams, laikėsi pasninko, meldėsi, užsiėmė labdara.
„Maria – smalsutė, visko klausinėja. Ji žino, kad mama lietuvė, tėtis iš Turkijos, kad mūsų religijos skirtingos, kad švenčiame daugiau švenčių.
Jai patinka visos šventės. Kuriam vaikui nepatiktų švęsti, gauti dovanų, valgyti desertus“, – sakė Milda.
Šeimoje dažnai kalbama angliškai, bet dukra lanko lietuvišką vaikų darželį, todėl gerai kalba gimtąja kalba.
Seydi kalba lietuviškai, nes Vilniaus universitete lankė lietuvių kalbos kursus, privačias pamokas.
Milda jau pramoko turkų kalbos ir gali laisvai susišnekėti su giminėmis Turkijoje.
Ji iš pradžių žinių sėmėsi mokydamasi savarankiškai, vėliau privačiose turkų kalbos pamokose. Maria irgi žino nemažai turkiškų frazių, nes norėtų gerai susikalbėti su seneliais.
Nors Maria dažnai mato lietuvius senelius, pasiilgsta ir Turkijoje gyvenančių senelių, nemažo būrio pusbrolių, pusseserių.
Tačiau Seydi su šeima atostogų pas tėvus vyksta tik kartą per metus. Dabar kelionė į Turkiją numatyta kitais metais, nes šįmet šeimos planus pakoregavo karantinas.