Vilnietis M.Bonanu prieš ketvertą metų atsidūrė pasaulio dėmesio centre ant sienos Vilniuje, Halės turgaus prieigose, nupiešęs Rusijos ir Amerikos prezidentų Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo bučinį.
Bonanu – ne kūrėjo pseudonimas. „Tai ne slapyvardis, bet pavardė, įrašyta pase“, – sakė Mindaugas, kurio giminės šaknys veda į Italiją. Bonanu – kūrėjo tėvo pavardė.
Iki 22 metų Mindaugas turėjo lietuvišką motinos pavardę, o vėliau ją pasikeitė į tėvo. Nors menininkas su tėvu nepalaiko ryšių, džiaugiasi skambia pavarde.
O į vakarėlius pašokti ir išsidūkti Mindaugas vaikšto vienas gal jau kokį dešimtmetį.
Jam taip patinka, nors turi draugę ir galėtų eiti sykiu.
„Replikų sulaukiu įvairių, nes mano amžiaus žmonių pašokti į klubus ateina tikrai nedaug. Todėl neretai man ir metami klausimai: „Ei, seni, gal laikas vaikus auginti?“ – ilgamete šokėjo klubuose patirtimi dalijosi Mindaugas, turintis penkiametę dukrą.
– Klubuose besilankantis jaunimas – ne itin pakantus. Atrodytų, šiais laikais jau turėtų būti kitaip.
– Pakantumo stinga visiems. Liaudiškai tariant, senimas varo ant jaunimo, jaunimas – ant senimo. Man pabendrauti su jaunais žmonėmis kur kas įdomiau. Seniai išgeria alaus ir traukia namo pagulėti ant sofos prie televizoriaus.
– Klubuose jaunimas pradeda lankytis vos tik sulaukęs pilnametystės, o kodėl šis pomėgis jus užvaldė vyresniame amžiuje?
– Būdamas dvidešimties jau buvau įsimylėjęs ir gyvenau visiems įprastą šeiminį gyvenimą. Ne klubai buvo galvoje. Šokiais klubuose susirgau kiek daugiau nei prieš dešimtmetį, kai pradėjau domėtis technomuzika.
Tokie klubai kaip Berlyne, Barselonoje ar kituose Europos didmiesčiuose Lietuvoje yra tik du ir abu Vilniuje. Man visada patiko elektroninė muzika. Pastaraisiais metais susižavėjau ir šokių, technomuzika. Visą šių pomėgių paletę užpildė dar ir šokiai. O kas gali būti geriau, kai po visos savaitės darbo prie kompiuterio savaitgalį nueinu kokias šešias septynias valandas pašokti?
Nedažnas mano amžiaus žmogus pakeltų tokį šokių maratoną, bet man pramankštinti kūną patinka būtent taip.
Kita vertus, bendraamžių pomėgiai po darbo ar savaitgaliais nueiti kur nors išgerti alaus, nuolat žiūrint į laikrodį, kad tik žmona, likusi namie, nesupyktų, man ne prie širdies. Nežavi ir madingos sporto šakos arba išvykos į sodybas kepti vis tų pačių šašlykų ar žvejoti.
Žinoma, esu patyręs ir tai, tačiau supratau, kad man toks laisvalaikis – nuobodus.
– Kodėl jums šokti nereikia poros? Tai šių laikų mada?
– Man patinka eiti į klubus pašokti vienam, nes tokiais atvejais nenoriu būti atsakingas už kitą žmogų, geriau atsipalaiduoju. Su pora irgi smagu pašokti, bet tuomet jau antrai pusei reikia skirti dėmesio, taikytis prie jos.
Jei šeimose kyla nesutarimų ar pavydo scenų dėl to, kad vienas iš sutuoktinių laisvalaikiu nueina į klubą, mano galva, tai lemia kiti dalykai, o ne klubai.
Priežasčių reikėtų ieškoti tarpusavio santykiuose.
Visi mano artimieji ir draugai žino, ko einu į klubus. Ir buvusiai žmonai, ir draugei visada sakiau ir sakau – jei nori, galime eiti sykiu, jei ne, eisiu vienas.
Be to, nebe tie laikai, kai susikibus poroje trypčiojama.
Nors kartais matau, kad jauni vaikinai ar merginos ateina tiesiog svaigintis. Pasitaiko ir tokių, kuriems rūpi susimedžioti porą ar partnerį vienai nakčiai.
Man tai siejasi su katės maiše pirkimu. Ką gi reikėtų daryti prabudus rytą šalia visai nepažįstamo žmogaus?
Tokių triukų nemėgstu.
Jeigu reikia poros, einu į pasimatymą kultūringai, kad galėčiau su mergina pabendrauti žmoniškai, kad pamatyčiau, kokia ji, kaip mąsto, kokios jos vertybės.
– Jei jūsų klubuose nesuvilioja nei merginos, nei svaigalai, jus galima būtų pavadinti išskirtiniu vyru.
– Mane galima suvilioti viskuo, bet ar man to reikia? Kas gi galėtų suvilioti, jei manęs namie laukia moteris? Pašoku ir grįžtu.
Tačiau per mano klubinio gyvenimo stažą visko yra buvę. Bandė ir merginos vilioti, bet joms atsakydavau, kad galėsime pasikalbėti, kai išsiblaivys.
– Nevartojate alkoholio?
– Kadaise gerdavau kone iki sąmonės netekimo, bet iš to jau senokai išaugau. Kartais manęs per šokius net klausia, kuo svaiginausi, kad šoku lyg patrakęs. Kai atsakau, kad visą vakarą gėriau tik vandenį, dažnas nepatiki.
Remdamasis savo patirtimi galiu pasakyti, kad visas problemas išprovokuoja alkoholis, nes nuo jo žmogus darosi agresyvus.
– Kaip jūsų gyvenimo būdą vertina tėvai?
– Jie – už visišką žmogaus laisvę. Nuo pat vaikystės man buvo suteikta laisvė rinktis.
Tėvai tik prižiūrėdavo, kad kur nors nenusisukčiau sprando.
Jei mano mama dabar turėtų sveikatos, tikrai kartu su manimi vaikščiotų į klubus pašokti.
Mama jau išėjusi į pensiją net tatuiruotę pirmą kartą gyvenime pasidarė.
Jai, kaip ir man, nelabai rūpi, ką mano aplinkiniai. Barselonoje arba Berlyne mama tiesiog ištirptų minioje ir ten netgi klubuose niekas į ją nežiūrėtų kaip į senutę pensininkę.
