Edita papasakojo, kad jos mama gegužės 2 d. ištikus insultui atsidūrė Vilniaus universitetinėje ligoninėje reanimacijos skyriuje, po kelių dienų buvo perkelta į I Neurologijos ir smegenų kraujotakos sutrikimų skyrių.
Artimieji džiaugėsi, kad ji po insulto liko veiksni, orientavosi aplinkoje, ir tikėjosi, kad ji pasveiks. Bendraudavo telefonu, nes lankyti nebuvo leidžiama dėl karantino.
Mama su savimi ligoninėje turėjo auksinį vestuvinį žiedą ir masyvius auksinius auskarus, taip pat vieną mažiau vertingą žiedą, kurį nešiojosi piniginėje.
Gegužės 13 d. ji pasiprašė slaugytojų, kad ją išmaudytų ir uždėtų jai brangų vestuvinį žiedą (auskarai liko gulėti spintelės stalčiuje). Tada patenkinta paprašė, kad ją nufotografuotų ir persiųstų artimiesiems nuotrauką. Dabar ta nuotrauka, pasak dukros, gali būti įrodymas, kad mama ligoninėje vestuvinį žiedą turėjo.
Tas žiedas buvo šeimos relikvija, palikta ligonei jos mamos, o šiai – jos mamos. Per Antrąjį Pasaulinį karą ir pokario metais mūvėdamos tą žiedą susituokė apie 15 nuotakų – kadangi laikai buvo sunkūs ir daug žmonių tokių dalykų įsigyti negalėjo, jį pasiskolindavo. Senas žiedas turėjo defektą, buvo įskilęs, bet tai jo mūvėti netrukdė. Moteris buvo minėjusi, kad norėtų, jog šį žiedą po jos mirties perimtų jos dukra, o vėliau paliktų jį anūkei.
Būtent todėl dėl žiedo netekties dabar Editai labai skaudu.
Gegužės 15 d. vakare ji su mama dar bendravo, o sekančią dieną, šeštadienį, vos prisiskambinusi į postą sužinojo, kad įvyko antras insultas ir ją visiškai paralyžiavo.
„Pasiteiravau, kur ji, ar reanimacijoje, pasakė, kad ne – palatoje, nes nevarbu, kur bus pastatyta lašelinė. Prašiau leisti pasimatyti su ją, nujausdama, kad tai būtų paskutinis mūsų susitikimas, bet susitikti mums neleido. Sekmadienio vakarą mums pranešė, kad ji mirė“, – atsiminė Edita.
Dar šeštadienį ji vyko į ligoninę paimti kai kurių mamos daiktų, taip pat į ligoninę vyko sekmadienio vakarą, jau sužinojusi apie jos mirtį.
Kai kurios motinos daiktus, telefoną, piniginę su menkaverčiu žiedu ir joje buvusius pinigus ji atgavo, o vertingojo (nors ir įskilusio) žiedo bei auskarų – ne. Daiktus atnešusi slaugė sakė, kad daugiau nieko likę nebuvo. Kai bandė klausti apie prapuolusius daiktus kitos slaugės, taip pat išgirdo, kad ji nieko nežino.
Beje, kai sekmadienį atvažiavo į ligoninę atsiimti mamos mirties liudijimo ir kitų dokumentų, ją, dėvinčią kaukę, ją slaugytoja palydėjo iki posto, kuris buvo šalia palatos. Editai skaudu dėl to, kad dėl dokumentų eiti iki palatos ji galėjo, o mamos aplankyti – ne.
Pašnekovė įsitikinusi, kad papuošalus pasisavino kažkas iš ligoninės personalo, mat lankytojai dėl karantino į ligoninę nebuvo įleidžiami, o kitos moterys, gulėjusios su jos mama palatoje, nevaikščiojo.
„Galbūt kažkas sakys, kad čia aš kalta, kad leidau mamai į ligoninę vežtis brangius papuošalus. Bet, patikėkite, kai mylimą žmogų ištinka insultas, kvieti greitąją pagalbą ir jaudiniesi dėl jo gyvybės, negalvoji apie tai, kad reikia jam išsegti auskarus ir numauti žiedą“, – sakė ji.
Dėl prarastų papuošalų ji parašė raštą ligoninės direktorei, o policijai pareiškimo nerašė. Sakėsi mananti, kad negadins sau nervų, nes policija vis tiek nieko neišsiaiškins. Tačiau jai norėjosi apie tai papasakoti, kad kiti žinotų, jog tokie dalykai vyksta – galbūt kiti ligoniai ir jų artimieji bus atsargesni.
Ligoninė kaltę neigia
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės portalui lrytas.lt pateiktame komentare teigiama: „Dėl šios situacijos buvo gautas mirusios pacientės dukros kreipimasis, į kurį jau yra atsakyta, atidžiai išnagrinėjus visas rašte nurodytas aplinkybes.
Kadangi pacientė buvo atvežta greitosios medicinos pagalbos automobiliu, Skubios pagalbos skyriuje priėmimo metu sudarytas jos turėtų vertingų daiktų bei pinigų sąrašas. Tai buvo atlikta pagal įstaigoje galiojančią tvarką, nes į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių pacientai perkeliami be papuošalų, laikrodžių ir kitų asmeninių daiktų.
Po kelių dienų, pacientę perkėlus iš reanimacinės palatos į skyrių, jai buvo grąžinti visi saugojimui paimti vertingi daiktai. Vėliau, ligonę ištikus antrajam insultui, jos dukros prašymu nedelsiant buvo surinkti ir pasirašytinai perduoti visi palatoje buvę pacientės asmeniniai daiktai, įskaitant ir žiedą, pinigus, telefoną. Daugiau duomenų apie tai, kad į ligoninę atvežta pacientė būtų turėjusi kitų papuošalų (žiedų ar auskarų), neturime, todėl negalime nei patvirtinti, nei paneigti metamo įtarimų šešėlio atlikdami kažkokį papildomą tyrimą.
Galime tik užtikrinti, kad įstaigos administracija didelį dėmesį skiria profesinės etikos reikalavimams ir tokios nemalonios situacijos yra tikrai išskirtinės, todėl visada labai atsakingai nagrinėjamos.
Labai užjaučiame pacientės artimuosius dėl netekties, tačiau paciento mirtis visada sukelia sunkių išgyvenimų ir pagalbą teikusiems medikams, kuriuos dar skaudžiau veikia tokio pobūdžio įtarimai.“
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis sakė, kad apie panašius atvejus, kai ligoninėse dingsta pacientų daiktai, policijai pranešama neretai. Žinoma, nukentėjusiajai reikėtų kreiptis į policiją – tikrai yra vilties, kad pažeidimas būtų išaiškintas.
