Nedideliame Kalifornijos valstijos miestelyje greta Santa Barbaros užaugęs J.M.Macaluso II buvo toks, kaip ir dauguma bendraamžių. Viską pakeitė universitetą baigusio jaunuolio užgaida pėsčiomis ir pakeleivingais automobiliais nukeliauti iki Aliaskos.
„Turėjau tik du pasirinkimus – pradėti dirbti mokykloje arba keliauti.
Nutariau pakeliauti, kol esu jaunas, nes gyvenimas – labai trumpas“, – pasakojo itališkų šaknų turintis vaikinas.
Sprendimas sukėlė tikrą audrą amerikiečio namuose.
„Kodėl mūsų sūnus nori būti valkata?“ – tėvai ašarojo ir negalėjo patikėti, kad Kalifornijos valstijos Nortridžo universitetą baigęs vyresnysis sūnus renkasi tokį neįprastą gyvenimo būdą. Bet pažinti pasaulį ir iššūkių trokštantis jaunuolis nepakluso.
Aliaską pasiekęs diplomuotas istorikas suprato, kad šiuo varginančiu žygiu nepasisotino.
Amerikietis įsidarbino lašišas gaudančiame laive ir ėmė planuoti kitas keliones.
Dabar J.M.Macaluso II keleri metai gyvena tuo pačiu ritmu – nuo gegužės iki spalio lenkia nugarą žvejų laivuose. Po to leidžiasi į dvi suplanuotas keliones po egzotiškiausius kraštus. Trumpesnei išvykai jis skiria 7, o ilgesnei – 18 savaičių. Likęs mėnuo – poilsiui.
Vaikinas jau buvo matęs pasaulio – metams buvo išvykęs studijuoti į Japoniją, į prestižinį Tokijo Vasedos universitetą. Japonų kalbos per studijas pramokęs J.K.Macaluso II apsisprendė prieš kiekvieną kelionę išmokti būtiniausių žodžių.
„Stengiuosi pramokti kiekvienos valstybės, į kurią užsuku, kalbos. Turiu savo sistemą – pasirenku būtiniausius žodžius, frazes ir jų mokausi. Kol dirbu laive, laisvo laiko pakanka“, – šypsojosi jau su kinais, japonais, prancūzais, vokiečiais, lenkais, rusais ir lietuviais susikalbantis amerikietis.
Į pastarąją kelionę vaikinas išsiruošė po Kalėdų. Amerikietis gruodžio 28-ąją atskrido į Paryžių ir patraukė šiaurės link.
Vasario 19-ąją keliautojas jau žingsniavo Lietuvos keliais – aplankė Trakus, Vilnių.
Ties Ukmerge vaikinas sustabdė pakeleivingą mašiną – ja ne tik pasiekė Šiaulių apylinkes, bet ir buvo pakviestas nakvynės.
„Dažniausiai nakvoju lauke – kuprinėje turiu nedidelę palapinę, kurią buvau pasistatęs ir ant Didžiosios kinų sienos“, – juokėsi amerikietis.
Paklaustas, kokį įspūdį paliko Lietuva, keliautojas trumpai susimąstė: „Jūs, lietuviai, turite visko – ir istorinės Europos su pagonybės ženklais, ir sovietmetį menančio palikimo, ir šiuolaikiškiausios valstybės elementų. Čia labai lengva keliauti.“
J.M.Macaluso II pripažino, kad jo bendraamžiai apie Lietuvą nežino nieko. Jis savo žinių bagažą praplėtė planuodamas kelionę. Todėl nepraleido progos aplankyti Trakų, Vilniaus, o po to patraukė į Kuršių neriją.
Pakeliui dar aplankė Pašilių stumbryną, kuriame pasigėrėjo į Tarptautinę raudonąją knygą įrašytais girių galiūnais.
Per savaitę trukusią viešnagę lietuviškų cepelinų, rūkytų lašinių paragavęs amerikietis iškeliavo tolyn į šiaurę – maršrutas driekėsi per Rygą, Taliną, Sankt Peterburgą. Po to amerikietis ketino keliauti į Maskvą, o iš Rusijos sostinės – į Vladivostoką.
„Šią kelionę esu suplanavęs baigti balandžio 28-ąją. Tądien iš Vladivostoko išskrisiu į JAV“, – pasakojo nė vienos nakvynės viešbutyje nesuplanavęs ir su 2,5 tūkstančio dolerių (per 2,3 tūkst. eurų) išsiversti ketinęs keliautojas.
J.K.Macaluso II keliauja su 20 kilogramų sveriančia kuprine, į kurią telpa visi reikalingiausi daiktai.
Kelionės įspūdžius vaikinas pasižymi mažytėje knygelėje, o įsimintinus objektus fotografuoja nediduku fotoaparatu.
Prie didžiulės kuprinės prikabintas „Lamborghini“ ženklas – pakelėje rastas talismanas.
Daiktais apsikrauti vengiantis amerikietis iš kelionių parsiveža tik įspūdžius.
Viena iš nedaugelio išimčių – iš Tailando parsivežta rankinė. Ją kelias dienas vienuolyne gyvenusiam svečiui padovanojo vienuoliai, patys gavę iš Tailando karaliaus rankų.
Kasmetes išvykas į svečias šalis amerikietis vadina pačiu geriausiu pasaulyje universitetu. Vaikinas pripažįsta, kad kelionės pakeitė ne tik jį patį, bet ir aplinkinius. J.M.Macaluso II pastebėjo, kad smarkiai sumenko draugų ratas – išskyrė skirtingi pomėgiai, interesai.
Su namiškiais ir likusiais draugais vaikinas bendrauja telefonu arba per pokalbių programėles. Socialiniais tinklais amerikietis nutarė nebesinaudoti – į juos nekelia vaizdų iš egzotiškų kraštų.
„Pernelyg nuodijanti aplinka“, – taip apsisprendimą trauktis iš socialinių tinklų pavadino keliautojas.
Amerikietis neslėpė, kad kelionėse išgyventos patirtys jį smarkiai keičia, verčia perkainoti vertybes: „Būna naktų, kai drebi sušalęs po tiltu ir galvoji, kodėl esi čia. O išaušus rytui pamatai, kad nakvojai gražiausioje pasaulio vietoje.“
Paklaustas, kuri valstybė pribloškė labiausiai, amerikietis atsakė greitai – Kinija. Pernai šią valstybę aplankęs J.M.Macaluso II pripažino, kad tik čia jautė nerimą: „Įsivaizduokite, kaip turi jaustis, jei per savaitę 30 kartų pareigūnai patikrina dokumentus. Bet po to visi vaišino, prašė nusifotografuoti.“
Šį rudenį pasibaigus žūklės sezonui vaikinas planuoja keliones po Indiją, Turkiją, Pakistaną.
„Nors neturiu antrosios pusės, jau planuoju po trejeto metų sustoti, tai negali tęstis amžinai. Grįžęs įsidarbinsiu mokytoju, nes noriu atiduoti duoklę pasauliui už tai, ką jis man leido pamatyti“, – pasakojo J.M.Macaluso II.
Jis mano, kad bus geras istorijos mokytojas.
