Net parduotuvėje pardavėjos žino apie sunkią B.Bardausko traumą, todėl dar ir dabar paklausia, ar sugijo rankos, ar nebeskauda.
Motociklininkas visa tai prisimena su šypsena ir sako, kad dėl sužalojimų savotiškai tapo populiarus, nes daugelis tai žino. Jei būtų grįžęs sveikas ir be apdovanojimų, gali būti, jog visi jo žygį Dakaro ralyje būtų pamiršę.
Jaučia skausmus
Tačiau motociklininkui pastaroji trauma daug kuo pakeitė gyvenimą. Jis negali pakelti sunkesnių daiktų, darbuotis atsuktuvu ar kitokiais įrankiais, padaryti atsispaudimų, prisitraukimų, nes rankos per silpnos, iškart skauda.
Nors sugijus lūžiams du mėnesius rankos buvo mankštinamos, jis supranta, kad ir pats turi daryti pratimus. Juk kitas žmogus nesustiprins jo rankų.
Balys daro pratimus ir, kai niekas nemato, po truputį pavažiuoja motociklu, nors tai jam labai sunku.
„Kai keičiasi orai, rankos primena buvusią nelaimę. Aišku, kairė ranka yra stipriai pažeista – vieno cento nuo žemės nepakeliu, negaliu jo suimti. O dešinės būklė mane tenkina“, – sakė B.Bardauskas, prieš metus ir penkis mėnesius ralio trasoje vertęsis nuo skardžio.
Tačiau vyras džiaugėsi, jog gali ant rankų pakelti savo sūnus – trejų metų Perkūną ir pusantrų metų Ąžuolą. Vaikai tokio amžiaus, kai dažnai prašosi nešiojami, tad tėvui to atsisakyti neleistų širdis.
Gal Dievas pagailėjo motociklininko, kad neatėmė net menkos tėvystės džiaugsmo dalies?
Šiokios tokios lemties būta. Nenuostabu, kad sūnūs puikiai supranta, kuo užsiėmė tėtis, nes matė jo motociklus ir ne kartą buvo ant jų pasodinti.
B.Bardausko prižiūrimas Perkūnas prieš savaitę pats paleido motociklo variklį. O jaunėlis, išvydęs motociklą, ima birbti – pamėgdžioti transporto priemonės garsus.
„Sūnūs myli tėvą, apkabina, bučiuoja. Vadinasi, viskas gerai“, – artimu ryšiu su vaikais džiaugėsi Balys.
Užsikrėtė motociklų sportu
Lenktynininkas neabejoja, kad sūnūs po daugelio metų gali pasekti jo pėdomis. Juk ir dabar jų akys žiba išvydus motociklą, panašiai buvo ir Baliui vaikystėje.
Vilniuje kiemo draugai turėjo mopedus, motociklus „Minsk“ arba „Jawa“.
Tuo užsikrėtė ir Balys. Jis sostinėje buvo vienas pirmųjų „britvininkų“ („britva“ – galingas dvivietis motociklas, skirtas važinėti asfalto danga).
„Motociklas myli mane visą gyvenimą“, – patikino Balys.
Bet važinėjimasis motociklu sostinės gatvėmis B.Bardauską kur kas vėliau atvedė į sportą.
Motociklininko karjerą vyras pradėjo būdamas 27 metų, o sulaukęs trisdešimties pirmąkart susiruošė į Dakaro ralį, bet dėl terorizmo grėsmės jis buvo atšauktas.
Vilnietis dar du kartus dalyvavo šiose žinomose lenktynėse, taip pat varžėsi Sardinijos ralyje, motociklu pervažiavo Sacharos dykumą, šia transporto priemone keliavo per Čilę, Tailandą.
2018-aisiais, kai šventė keturiasdešimtąjį gimtadienį, motociklininkas Dakaro ralyje pasiekė finišą ir namo sugrįžo su medaliu. Bet 2019-aisiais patyręs sunkiausią traumą per karjerą B.Bardauskas žadėjo dėti tašką motociklų sporto pasakoje.
Tačiau didiesiems skausmams atlėgus vyro balse pasigirdo užuomina kada nors, kai rankos nebebus tarytum medinės, sugrįžti į trasą.
Bet tai gali būti labai negreitai, nes pirma rankos turėtų tvirtai laikyti vairą, kol kas jose tokios jėgos nėra.
Šiuo metu B.Bardauskas po truputį jau bando važinėtis savo įkurtoje Perkūno trasoje, skirtoje motociklininkams. Čia atvyksta treniruotis jo draugai.
Bet daugiausia laiko Dakaro lenktynininkas skiria darbui – paties įkurtai nekilnojamojo turto įmonei.
Daugiau laiko šeimai
Su mylimąja Evelina (32 m.) dviejų atžalų susilaukęs motociklininkas šiuo metu gali daugiau laiko skirti šeimai ir kasdien matyti, kaip auga vaikai.
Ar grįžus traumuotam vyrui poros santykiai nepakito?
Balys tikino namuose nejutęs įtampos, nors jo širdies draugė rūpinosi abiem mažamečiais vaikais, o jaunėliui tada buvo vos du mėnesiai.
Lenktynininką ištikus nelaimei mylimajai buvo sunku žiūrėti į kenčiantį vyrą. Bet ji neparodė susierzinimo, nereiškė priekaištų dėl to, kad Balys užsiima rizikingu sportu.
Evelina nėra aštrių pojūčių mėgėja, bet Balys neišdavė, kur juodu susipažino.
Vyras ją kartais pavėžindavo motociklu. Ji laisvalaikiu važinėja motoroleriu, matyt, taip išreiškia palaikymą vaikų tėvui.
„Jau nemažai laiko praėjo nuo Dakaro ralio Pietų Amerikoje, kai startavau, o šįmet kaip šio ralio žiūrovas buvau Saudo Arabijoje.
Todėl Evelina mato, jog man viskas gerai, stipriai nebesijaudina“, – įsitikinęs vyras.
Būdamas žiūrovas B.Bardauskas nepatyrė jokių rūpesčių – galėjo aplankyti žymias vietas, pasimiršo ir ankstesnė buvusi griežta dienotvarkė, kai ralio dienomis tekdavo keltis penktą valandą ryto. Ar širdis veržėsi į trasą?
„Nesakau, kad negrįšiu. Bet pirmiausia tai yra komercinis renginys, tik Lietuvoje pernelyg išaukštintas.
Aš į tai žiūriu kaip į pramogą, iš to verslo nekuriu, ant motociklo užsiklijavau katiną Leopoldą ir važiavau.
2018 metais dalyvavau sūnaus Perkūno garbei, 2019-aisiais – Ąžuolo.
Mano visai kita filosofija, man rezultatai nerūpi“, – tikino B.Bardauskas.
Juk Dakaro ralyje susimoki pinigus ir važiuoji, tik pasirenki klasę.
Pati sudėtingiausia – vadinamoji motociklininkų vienišių klasė, kurią pasirinko B.Bardauskas, – važiavo vienas, metė iššūkį sau ir aplinkai.
„Visos tavo žinios, treniruotės, sėkmė ar nesėkmė, kiek esi stiprus, labai greitai matyti, nes krūviai milžiniški, turi greitai orientuotis“, – prisiminė pašnekovas.
Tačiau neseniai pamėginęs pavažiuoti motociklu Balys apmaudžiai šyptelėjo: „Dar negaliu tokiomis silpnomis rankomis važiuoti, vairas nulaužtų tokias rankas.“
B.Bardauskas ruošiasi grįžti į lengvas treniruotes ne dėl Dakaro ralio, o dėl savęs.
Jam norisi sustiprinti, išmankštinti rankas.
Nors to motociklo, kuriuo nuo skardžio Balys virto Dakaro ralyje, būklė buvo gera, jį pardavė buvusiam rėmėjui.
Tačiau vilnietis turi net penkis motociklus, kuriais galėtų treniruotis. Gyventi be aštrių pojūčių Baliui nelengva, todėl jis kursto viltį, kad dar grįš į lenktynių trasą.
Be motociklų sporto, vyrą traukia žvejyba ir kelionės.
Anksčiau lenktynininkas aplankė tokius pasaulio kampelius, į kuriuos mažai kas vyksta – tai yra atokios Libijos ar Mongolijos vietos.
Lenktynininkas įsitikino, jog gerai, kad tik neseniai tapo tėvu ir rūpinasi šeima, nes anksčiau jis nebuvo labai sėslus. Išragavęs viengungio gyvenimą, pasimėgavęs kelionėmis, patyręs motociklų sporto azartą B.Bardauskas tarsi nurimo: „Traumos mane nuleido ant žemės.“
Rankų lūžiai pasikartojo praėjus dešimt metų
2009-aisiais dalyvaudamas Dakaro ralyje B.Bardauskas susilaužė abi rankas – tada buvo lūžę po kaulą kiekvienoje.
„Važiuojant Argentinoje pirmąkart gyvenime pasitaikė neįprasta danga ir smarkiai virtau – skridau, nusileidau ant rankų. Pasirodo, rankos buvo lūžusios, bet keturias paras dar važiavau. Pirštinės negalėjau apsimauti – taip buvo ištinusi viena ranka. Atvykus į Valparaisą Čilėje teko palikti trasą, buvau jos pusę įveikęs“, – prisiminė motociklininkas.
2019-aisiais lenktynėse pasikartojo daug didesnis košmaras – B.Bardauskui vėl nukentėjo abi rankos. Lūžo dešimt abiejų rankų kaulų! „Kai Limos karo ligoninėje padarė rankų nuotraukas, gydytojas pasakė: lego“, – prisiminė B.Bardauskas.
Tąkart sudėtingą traumą patyrusiam vilniečiui nedaug buvo likę iki finišo – vos 85 kilometrai. Kelio knyga rodė, kad artimiausius šešis kilometrus važiavimas bus tiesus, o atsivėrė didelis skardis. Nuo jo Balys krito, bet dar bandė važiuoti.
„Gal kokius tris šimtus metrų nuvažiavęs pradėjau alpti, tada sustojau, kad neprisidaryčiau gėdos. Atvažiavo kažkoks žmogus, paspaudė mano motociklo aliarmo signalą. Atskrido sraigtasparnis, mane į jį įkėlė. Nuskridome šalia tos duobės, ten pagalbos laukė portugalas lenktynininkas, kuriam buvo traumuotas kaklas ir nugara“, – tragiškus įvykius prisiminė B.Bardauskas.
Nukentėjusieji buvo nugabenti į Peru sostinės Limos karinę ligoninę. B.Bardauskas buvo operuotas, operacija užtruko apie penkias valandas.
Ligoninėje praleidęs keturias paras lenktynininkas buvo parskraidintas į Lietuvą. Kitą dieną Baliui buvo atlikta dar viena operacija Santaros klinikose. Kodėl jos prireikė?
„Pradėjo tinti kairė ranka, reikėjo pjauti delną, kad būtų atlaisvinti nervai“, – pasakojo nemažai prisikentėjęs B.Bardauskas.
Motociklininkas ilgai kentė skausmus, dėl jų negalėdavo naktimis miegoti.
„Tokie skausmai būdavo, nuskausminamieji nepadėdavo, nežinodavau, kaip rankas sudėti. O jos buvo sugipsuotos, kairėje rankoje keturi virbalai išlindę, dešinėje įdėta plokštelė. Buvo daug nepatogumų. Bet laikas gydo. Visos bėdos eina ir praeina, su šypsena prisimenu“, – nusijuokęs patikino B.Bardauskas.
