Droviosios Leos senelis Jerome’as Seydoux – vienos seniausių Prancūzijos kino kompanijų „Pathe“ vadovas. Senelio brolis Nicolas – antrojo kino industrijos milžino „Gaumont Film Company“ vadovas, tad L.Seydoux lieka tik mandagiai linkčioti.
Leos tėvas – Henri Jerome’as Seydoux-Fornier de Clausonne’as – verslininkas, bendrovės „Parrot“ įkūrėjas, artimas garsių dizainerių Christiano Louboutino, Vuittonų ir buvusio Prancūzijos prezidento Jacques’o Chiraco šeimos draugas.
Aktorės tėvas būsimąją žmoną Valerie Schlumberger sutiko tuo metu, kai ji ne itin sėkmingai bandė tapti tai kostiumų dailininke, tai aktore. Užsimezgus romanui su H.J.Seydoux Valerie metė vyrą ir su trimis vaikais – pirmagimio susilaukė vos 16-os – išvyko į naują gyvenimą.
Ir V.Schlumberger šeima turi šlovingą istoriją. Tai – garsūs archeologai, juvelyrai, bankininkai, naftos magnatai.
V.Schlumberger su naujuoju sutuoktiniu įsikūrė jo prabangioje viloje.
Dar kurį laiką sukiojosi tarp aktorių ir gyveno įprastinį aukštuomenės ponios gyvenimą. Keliavo, domėjosi menu ir ne juokais užsiėmė labdara, savo žvilgsnį nukreipusi į Senegalą.
Neatsitiktinai – čia vienu metu vaikystėje gyveno. Nuo to laiko visas V.Schlumberger dėmesys ir rūpinimasis buvo skirti ne savo vaikams, o mažiems senegaliečiams ir dar Afrikos dailininkams.
Antrojoje santuokoje V.Schlumberger susilaukė dviejų dukterų – Camille ir Leos (Leos Helene Seydoux-Fornier de Clausonne). Kai jaunėlei sukako treji metai, tėvai išsiskyrė.
Mergaitės liko su motina viloje – su afrikietiškais baldais, paveikslais ir statulėlėmis, kurias V.Schlumberger parsivežė iš Juodojo žemyno. Prabangus būstas buvo parduotas, kai Leai sukako 15 metų.
Jos atmintyje namas liko kaip prarastų lobių ola, pasakiška pilis, kur net durų rankenos buvo tikri meno kūriniai.
L.Seydoux vaikystė buvo kaip visų vaikų, kurių tėvai užima aukštą padėtį visuomenėje: privati mokykla, užsienio kalbos, muzikos pamokos.
Tik paauglystės metais madmuazelė L.Seydoux susidūrė su rimtomis problemomis: jos nuolatiniais palydovais tapo panikos priepuoliai ir įvairios fobijos.
Nuo 14-os Lea lankėsi pas gydytojus stengdamasi pažaboti savo baimę oro skrydžiams, mikrobams, metro, atviroms erdvėms. Taip pat liguistą drovumą ir nepatiklumą – dėl šių charakterio savybių ji ilgai negalėjo įgyti draugų.
Kai kartą Lea pasiryžo pasikviesti į svečius bendraklasių, jos atsisakė. Jų neleido tėvai, nes Seydoux namuose nėra deramos vaikų priežiūros. Ir tai buvo tiesa.
L.Seydoux tėvas nuo ryto iki vakaro buvo užsiėmęs verslu ir nauja šeima. Motina didžiąją laiko dalį leido bičiulių muzikantų Micko Jaggerio, Lou Reedu, kultinės fotomenininkės Nan Goldin draugijoje, o ne su atžalomis.
Nuo 12 metų primygtinai reikalaujant tėvui Lea visas vasaras leido amerikiečių stovykloje „Timber Ridge“. Čia ji rimtai mokėsi anglų kalbos.
Po šešerių metų tokių stovyklų L.Seydoux tapo viena iš nedaugelio prancūzių, kurių anglų kalbos žinios leis joms padaryti karjerą Holivude.
Kuo norėtų užsiimti, L.Seydoux nežinojo. Vaikystėje išgirdusi „Karmen“ staiga užsidegė noru tapti operos atlikėja ir net mokėsi dainavimo Paryžiaus konservatorijoje. Bet ši svajonė greitai išblėso.
Apie kino karjerą, nepaisant įtakingų giminaičių šioje sferoje, visiškai negalvojo. Galutinį apsisprendimą lėmė atsitiktinumas. 19-metė L.Seydoux įsimylėjo.
Pirmasis stiprus jausmas merginą, pernelyg dažnai galvojusią apie gyvenimo beprasmybę ir mirtį, ištraukė iš tokios būsenos.
Išrinktasis apsimetė, kad nuolat pamiršta draugės vardą. Ir to neįtardamas jos sieloje pažadino troškimą padaryti taip, kad jis visam likusiam gyvenimui įsimintų – Lea Seydoux. Jos vardas ir pavardė turėjo garsiai nuskambėti kino pasaulyje, kuris šiam vaikinui buvo itin svarbus.
L.Seydoux idėją šeima sutiko šaltai, tėvai neslėpė nusivylimo: „Jei nori, pamėgink. Bet iš to vis tiek nieko gero nebus.“
Kartą ji prasitarė, kad įtakingasis senelis Jerome’as nė kiek nesidomėjo jos karjera.
L.Seydoux teigimu, niekas šeimoje nė piršto nepajudino, kad jai padėtų. Ir ji niekada nieko neprašė.
2005-aisiais L.Seydoux žengė du svarbius žingsnius. Liepos 1-ąją – per 25-ąjį gimtadienį – nusipirko lėktuvo bilietus Paryžius–Lionas ir atgal.
Dvi kankinančios kelionės per parą turėjo nugalėti jos baimę skristi.
Antras žingsnis – teatro meno mokykloje „Les Enfants Terribles“ (pavadinimą „Siaubingi vaikai“ steigėjai paėmė iš prancūzų dramaturgo ir poeto Jeano Cocteau romano) pradėjo mokytis aktorinio meistriškumo.
Šis žingsnis L.Seydoux taip pat išėjo į naudą: bendravimas su laisvesnio elgesio jaunimu, pirmieji saviraiškos bandymai scenoje, kova su liguistu drovumu.
Teatro mokykla padarė L.Seydoux tokį poveikį, kokio per daugelį metų negalėjo pasiekti psichologai ir psichiatrai.
Tais pačiais 2005-aisiais ji nusifilmavo atlikėjo Raphaelio klipe „Ne partons pas faches“. Dar po metų – „Merginose“ ir išmėgino modelio darbą.
2007-aisiais L.Seydoux patraukė į Niujorką toliau mokytis aktorinio meno. Niekas, net pati Lea negali paaiškinti, kodėl patraukė garsių režisierių dėmesį. Jaunosios prancūzės išvaizda nebuvo itin ryški.
2009-aisiais L.Seydoux už vaidmenį režisieriaus Christophe’o Honore’o filme „Gražus žmogus“ pelnė „Metų atradimo“ apdovanojimą Kanų kino festivalyje. Už šį darbą buvo nominuota ir „Cezariui“ kaip geriausia debiutuojanti aktorė. Bet L.Seydoux proveržiu tapo nedidelis vaidmuo įžymiojo Quentino Tarantino filme „Negarbingi šunsnukiai“.
Svarbių vaidmenų pažėrė dosniausi L.Seydoux kino karjeros metai – 2010- ieji. Įsimintiniausi vaidmenys nuotykių juostoje „Robinas Hudas“, kur jai teko nugalėti drovumą dirbant su Holivudo žvaigžde Russellu Crowe, ir legendinio Woody Alleno filme „Vidurnaktis Paryžiuje“.
Ekscentriškasis režisierius išsirinko prancūzę pagal nuotrauką ir savo ranka parašė laišką. W.Allenas uždavė aktorei du klausimus: kokio ilgumo jos plaukai ir ar ji galinti nuo rytdienos atvykti į filmavimą.
Tais pačiais 2010-aisiais L.Seydoux buvo įvertinta antrąja „Cezario“ premijos nominacija ir gavo Holivudo superžvaigždės Tomo Cruise’o kvietimą į sėkmingos „Neįmanomos misijos“ ketvirtąją dalį.
Vaidmeniui L.Seydoux buvo patvirtinta be bandomosios atrankos. Tad nieko stebėtino, kad pasipylė paskalos – T.Cruise’as įsimylėjo L.Seydoux.
2013-aisiais, kai aktorė jau buvo suvaidinusi daugiau nei 20 filmų, įvyko dar vienas proveržis. Už dailininkės Emos vaidmenį romantinėje dramoje „Adelės gyvenimas“ buvo įvertinta Auksine palmės šakele.
Darbas filmavimo aikštelėje buvo sunkus. Prancūzų režisierius Abdellatifas Kechiche’as, pagarsėjęs itin šiurkščiu, griežtu elgesiu su aktoriais, vertė L.Seydoux kartoti daugiau nei šimtą vienos scenos dublių.
Po „Adelės gyvenimo“ premjeros aktorė viešai pareiškė daugiau niekuomet nedirbsianti su šiuo režisieriumi, nes jis vertęs L.Seydoux jaustis prostitute.
A.Kechiche’as neliko skolingas, garsiai pavadinęs aktorę sugadinta, išpuikusia turtinga panele. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Vaidmuo, iš aktorės pareikalavęs nemažai dvasinių jėgų, ją užgrūdino, padarė stipresnę.
Pasiūlymai pasipylė tarsi iš gausybės rago. Ir netikėtai – Jos Didenybės agento 007 merginos vaidmuo filme „Spektras“.
Jo scenarijus buvo laikomas griežtoje paslaptyje. Ruošdamasi aktorių atrankai L.Seydoux prisiminė, ką režisierius Samas Mendesas pasakojo apie heroję, peržiūrėjo jo ankstesnį bondiados filmą „Operacija „Skyfall“.
Aktorė labai jaudinosi ir prieš atranką išgėrė bokalą alaus. Ir pirmą kartą po daugelio metų ją ištiko panikos priepuolis.
Lea veltui jaudinosi: geras psichologas, įžvalgusis S.Mendesas vaidmenį atidavė būtent L.Seydoux. Jis buvo įsitikinęs, kad prancūzė sugebės perteikti Džeimso Bondo merginos veržlumą, charakterio smarkumą, seksualumą ir nepriklausomumą.
Aktorės herojė Madlen Svon (angliškai „swan“ reiškia „gulbė“), žavinga, protinga ir itin ūmaus būdo moteris, romantiškąjį paukštį priminė tik iš išorės. L.Seydoux teko gerokai paplušėti: mokytis kaskadininkų triukų, truputį patobulinti anglų kalbą, kad visiškai neliktų akcento.
Dirbti filmavimo aikštelėje aktorei buvo tikrai malonu: juk tokių savimi pasitikinčių feminisčių ji dar nebuvo vaidinusi. Iki šiol jos herojės dažniausiai buvo pažeidžiamos, gležnos ir prieštaringo charakterio panelės.
Tik atsidūrus šalia britų aktoriaus Danielio Craigo – Jos Didenybės agento 007 – nebuvo lengva. L.Seydoux nuolat jautėsi kvaila ir nepatyrusi maža mergaitė.
Prancūzė labai jaudinosi ir bijojo, kad žiūrovai nepatikės tarp Džeimso Bondo ir jo merginos įsižiebusia meilės kibirkštimi. Bet L.Seydoux tuo įtikino.
2018-aisiais aktorė tapo Kanų kino festivalio žiuri nare. Ir tai patvirtino L.Seydoux, kaip kino žvaigždės, statusą.
Ir štai nauja sensacija. Antrą kartą per visą bondiados istoriją ta pati agento 007 mergina pasirodys ekrane. Ir ją vaidins šiame projekte jau dalyvavusi aktorė.
„007 Mirtis palauks“ –jubiliejinis, 25-asis, filmas apie legendinį Jos Didenybės agentą 007. Penktą ir paskutinį kartą Džeimso Bondo vaidmenyje – D.Craigas. Britų aktorius po „Spektro“ pareiškė, kad greičiau persipjaus venas, nei dar kartą suvaidins šį vaidmenį. Ir L.Seydoux – Madlen Svon.
Juostos „007 Mirtis palauks“ režisierius Cary Fukunaga – pirmą kartą bondiados istorijoje amerikietis – nufilmavo tris pabaigas. Taip jis stengėsi išvengti informacijos nutekėjimo.
Filmo premjera nukelta dėl koronaviruso pandemijos.
Ko tik nebuvo šios kino juostos filmavimo aikštelėje!
D.Craigo trauma, princo Charleso apsilankymas ir sumaištis Oksfordšyro aviacijos bazėje, kur filmavimo grupė pamiršo furgoną su rekvizitais.
Dėl to teko evakuoti 400 Didžiosios Britanijos karinių oro pajėgų tarnautojų.
Negano to, į socialinius tinklus pateko girto D.Craigo kalba per atsisveikinimo vakarėlį. Ruošiantis filmavimui ir jo metu britų aktorius negėrė nė lašo, bet pabaigoje atsipalaidavo.
Iki šios juostos filmavimo L.Seydoux tapo mama – 2017 metų sausio 18-ąją pagimdė sūnų. Ir tai svarbiausias jos gyvenimo vaidmuo.
Su sūnaus tėvu Andre Meyeriu kol kas nėra susituokusi. Jaunesnis už mylimąją L.Seydoux draugas – buvęs modelis, nėra susijęs su kino pasauliu, domisi filosofija.
Poros gyvenimas gana uždaras. Paryžiuje, savo name, prancūzų aktorė atkūrė prarastą lobių olą, kurios ilgėjosi nuo jaunystės. Namus su išsiuvinėtais afrikietiškais baldais ir žemomis aksominėmis sofomis, iki lubų siekiančiomis knygų lentynomis, daugybe šeimos fotografijų ir vinilinių plokštelių.
Aktorė stengiasi sūnui sukurti normalią vaikystę. L.Seydoux svarbiausia – rūpinimasis vaiku, o ne nesibaigiantys reikalai, vakarėliai ir pasisėdėjimai su aktoriais, muzikais ir literatais. Aktorė nori, kad jos sūnaus vaikystė nebūtų tokia kaip jos.
Drovioji L.Seydoux pasikeitė – išmoko atremti režisierių reikalavimus, jei jie prieštarauja jos principams. Yra dalykų, kurių ji prieš kamerą niekada nedarys, – nerūkys ir neužsiims seksu. Beje, cigaretės aktorė atsisakė prieš daugelį metų.
Bet yra įpročių, kurių Lea nesugeba atsisakyti, – raudonojo vyno ir prancūziškojo batono. Su šio pomėgio šalutiniu poveikiu kovoja amerikietišku metodu – ilgai bėgiodama po parką.
Kai ateina oficialių renginių ir raudonojo kilimo metas, aktorė naudojasi savo sesers paslaugomis: Camille oficialiai kuria jaunėlės sesers stilių.
L.Seydoux seniai nebeturi minčių apie savo nereikalingumą ir mirtį. Ji žino: artimieji, netikėję jos svajone tapti aktore, dabar didžiuojasi jos laimėjimais.
Tas vaikinas, kurį buvo įsimylėjusi L.Seydoux ir dėl kurio pasirinko aktorės profesiją, veikiausiai puikiai įsiminė jos vardą ir pavardę.
