Ir atidarymas, ir uždarymas – tylūs
Galbūt nesutiksi Pasvalyje žmogaus, kuris nepažinotų ilgaplaukio menininko Jurio Baliūno ar savo namų sienų nepuoštų jo tapytais paveikslais.
Ne vieną tarptautinę parodą surengęs pasvalietis prisipažįsta, kad jam eksponuoti savo kūrinius yra kur kas maloniau kavinėse, o ne prabangiose galerijų salėse. Vasaromis menininkas paveikslų galeriją atidaro savo namų kieme po atviru dangumi. Kūriniams eksponuoti jis namuose skyrė ir vieną erdvų kambarį.
Šiuo metu Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje eksponuojama J.Baliūno paveikslų paroda „Šukuosenų temos“.
„Kadangi šie metai man yra jubiliejiniai, tai ta proga surengiau ir parodą.
Paveikslus iškabinau tyliai. Maniau, su trenksmu atšvęsiu parodos uždarymą. Deja, taip pat tyliai teks juos ir nusikabinti, nes prasidėjo karantinas ir visus planus sujaukė“, – šypsosi dailininkas.
Vienas, bet ne vienišas
Pasvalyje menininkai yra susibūrę į klubą „Rats“. J.Baliūnas – klubo narys.
Menininkui šįmet sueina 60 metų, bet jis purtosi savo amžiaus ir kvatodamasis taria: „Nors pase parašyta, kad man jau tiek stuktelėjo, bet pagal entuziazmą niekaip negaliu perlipti trisdešimtmečio slenksčio.“
Vyras neslepia, kad dažnai jo pažįstami klausia, kodėl iki šiol viengungis. Jo atsakymas labai paprastas.
„Mano mūzos užauga, subręsta ir sparnus išskleidžia didmiesčiuose. Šiaip tai aš esu ne šeimos žmogus. Kartais pats su savimi nemoku susitarti, o ką jau kalbėti apie kitą žmogų. Nors gyvenu vienas, bet vienišas niekada nesijaučiu“, – atvirauja pašnekovas.
Dailininkas neslepia ir to, kad su bendraamžiais nelabai randa bendrą kalbą. Pasak J.Baliūno, dauguma šešiasdešimtmečių yra ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai pasenę. Kas jam belieka? Sukti prie jaunimo. O tai atsitinka natūraliai – vaikai prie jo limpa, nes nori, kad išmokytų groti gitara – elektrine akustine ar bosine. Dar ir būgnus mušti.
Groti ir kurti norinčių vaikų yra nemažai. Tik sunku juos, anot pašnekovo, „prakalbinti“.
Tiek jaunas, tiek senas J.Baliūną tujina, o štai vaikai jį vadina mokytoju ir pagarbiai kreipiasi „jūs“.
„Muzikos mokytojų ir muzikalių vaikų didžiausias priešas – sporto mokykla. Ten daug talentų žūva. Todėl manau, kad mokyklose turėtų būti privaloma jaunimo muzikos studija“, – įsitikinęs gitaros mokytojas.
Diplomuotasis piešia šaržus
Talentingas pasvalietis neslepia, kad aukštojo mokslo diplomo jis net nesiekė. Tik tėvų paragintas jaunystėje baigė Panevėžio politechnikumą ir įgijo statybų meistro diplomą.
„Pagal specialybę nedirbau nė dienos. Su draugu ketinome siekti aukštų dailės mokslų studijų, tačiau aš supratau, kad jos – ne man. Ir kas iš to? Štai draugas 6 metus mokėsi tapybos, dabar Palangoje paišo šaržus. Aš daugiau išmokau savarankiškai semdamasis patirties“, – tvirtino pašnekovas.
Bėgant metams, vis sunkiau ir jam išsiskirti iš kitų savo tapyba. Vyro svajonė – kad paveikslai neiškeliautų toliau Panevėžio apskrities, nes jam atrodo, kad po šalį besiblaškantys paveikslai praranda moralinę vertę.
„Aš vienintelis dailininkas mohikanas, pragyvenantis iš parduotų paveikslų. Nors daugelis įsivaizduoja dailininką pasistačiusį vyno butelį ir bet ką tepliojantį, bet taip nėra. Į kūrinį turi įdėti daug savęs, paveikslas turi būti ne tik vizualiai gražus, bet ir skleisti teigiamas emocijas“, – teigė menininkas.
Jis apgailestavo, kad Pasvalyje nėra nė vienos parduotuvės, kurioje menininkai galėtų parduoti savo kūrinius.
„Plentas“ užgriaudės už Atlanto?
Legendinės roko grupės „Plentas“ įkūrėjas J.Baliūnas ant scenos lipa vis rečiau. Rokeriai ir taip retokai bekoncertuodavo, o dabar karantinas išvis apribojo jų koncertinę veiklą.
Per 36 „Plento“ gyvavimo metus grupėje grojo per 30 muzikantų. Keturi iš jų iškeliavo anapilin, dar keli išvyko gyventi į Ameriką.
„Mane jie labai kviečia atvažiuoti į svečius. Jei nuvykčiau pas bendražygius, tai „Plentas“ nugriaudėtų ir už Atlanto“, – vilties koncertuoti svajonių šalyje neatmeta J.Baliūnas.
Lietuvoje iš roko jie nepragyventų, nes už tokią muziką niekas nemoka pinigų. „Plentas“ renginiuose visada groja iš idėjos.
Jaunimui linki tiesesnio kelio svajonių link
Muzikantas neslepia, kad sulaukė ne vieno prašymo parašyti prisiminimų knygą apie bohemišką ir nuodėmingą rokerių gyvenimą. Tačiau, pasvaliečio įsitikinimu, tokiai knygai išvysti dienos šviesą dar ne laikas.
„Tokia rašliava nebūtų pavyzdys jaunimui. Juk jaunystėje gyvenome tikrai audringai. Prieš lipdami į sceną visada padarydavome po gramą, o kartais ir daugiau. Praėjęs savo klystkelius noriu, kad jauni žmonės to nepatirtų. Jaunimas privalo žengti tvirčiau savo svajonės link“, – tvirtino bohemos keliu žengęs muzikantas.
J.Baliūnas prieš ketvirtį amžiaus sugalvojo jaunimo muzikos festivalį „Nauji veidai“. Šis renginys iš rajoninio išaugo į tarptautinį. Kiekvieną pavasarį į Pasvalį sugužėdavo jaunimo grupės bei atlikėjai. Festivalio sumanytojas viliasi, kad muzikos šventę pavyks surengti rudenį.
Geriausia vieta – Pasvalys
J.Baliūnas didžiuojasi, kad iš Pasvalio vyrų jis išsiskiria ilgiausiais plaukais bei sukaupta gausiausia ezoterinės literatūros biblioteka. Baltų tikėjimą propaguojantis vyras save pristato kaip ezoteriką žynį, tvirtina gyvenantis „baltų žinojimu“. Tačiau apie šias savo tiesas pasvalietis nelinkęs daug diskutuoti, nes jo požiūriui nepritaria motina bei giminės.
Dailininkas džiaugiasi, kad likimas jam skyrė laimę gyventi Pasvalyje. Ši vieta juk strateginė: netoli Panevėžys, Šiauliai ir Ryga.
„Daugelis pradeda kitaip gyventi tik sužinoję, kiek nedaug jiems beliko. Nors niekas ir iki tol netrukdė džiaugtis kiekviena iki tol pragyventa valanda. Laimės receptas paprastas: negyvenk nei praeitimi, nei ateitimi – išmok gyventi šia diena, taip įvaldysi didžiąją išmintį“, – filosofiškai pokalbį baigė J.Baliūnas.
