Žavi ir žymių vyrų ūsai
Subačiuje gyvenantis 32 metų Eimantas Gudonis savo pažiūromis ir išvaizda smarkiai skiriasi nuo bendraamžių.
Į save jis atkreipia dėmesį išpuoselėta barzda bei stilingai suderintais drabužiais, o ėmus bendrauti pasirodo, kad jaunas vyras turi ir savą gyvenimo liniją: jo tikslas yra sveikas gyvenimo būdas, tautos šaknų pažinimas ir vyriško idealo siekis remiantis istoriniais autoritetais.
Vienais iš tokių jis laiko prezidentą Antaną Smetoną bei svarbiausią nepriklausomybės sekėją – gydytoją Joną Basanavičių.
Subatėnui imponuoja ir šių vyrų išorė: abu turėjo barzdas ir tvarkingai prižiūrimus ūsus, o šios detalės, anot vaikino, yra vyriškumo simboliai.
Dar E.Gudonis yra įsitikinęs, kad kiekvienas vaikinas privalo paragauti kariškos duonos. Pernai jis įstojo į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP).
Viskas prasidėjo nuo muzikos
„Toks tikrai nebuvau nuo vaikystės“, – šypsosi pašnekovas.
Žvelgti į gyvenimą kitomis akimis ėmė tuomet, kai susidomėjo baltų kultūra.
„Viskas prasidėjo nuo muzikos“, – sako jis ir patikslina, kad ta linkme ėjo nuo paauglystės, kai ėmė mokytis groti elektrine gitara.
Kaip ir dažną jaunuolį, žavėjo sunkusis rokas, aptiko vikingų roko kryptį, o tada jau ėmė giliau domėtis, kas tie vikingai ir apskritai kokia buvo tautų, gyvenusių aplink Baltijos jūrą, istorija bei kultūra.
„Man tie dalykai labai lipo, tiesiog kūnas šiurpuliais ėjo“, – pasakoja, ką jautęs besikasdamas prie savo tautos šaknų.
Pro akis nepraslydo ir šaltinių aprašymai apie senovės lietuvių karių išvaizdą – jie buvę barzdoti. Kaip ir vikingai.
„Baltai pagonys buvo patys nuožmiausi kariai, jų net vikingai bijojo“, – sako radęs ir tokių istorinių žinių.
E.Gudonis aiškina, kad taip dėliojęs vyro idealą: barzdotas, stiprus, gebantis ginti savo kraštą.
Pasiruošė į kariuomenę, bet šaukimo nesulaukė
Baigęs Subačiaus gimnaziją jis buvo nusiteikęs eiti į kariuomenę, perėjo sveikatos komisiją ir laukė šaukimo. Jam paaiškino, kad šauktinių dabar sočiai, reikia laukti eilėje.
E.Gudonis gavo geležinkelininko darbą. Iš pradžių – paprastu kelio darbininku, vėliau kelio brigadininku.
Per metus į kariuomenę nebuvo pašauktas, tad išvažiavo mokytis į Kauno verslo kolegiją.
Su aukštojo mokslo diplomu grįžo į gimtinę. Vėl į geležinkelį.
Kad atitiktų kvalifikaciją, dar baigė Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklą.
„Galėjau likti Vilniuje ar Kaune, bet ten pragyvenimas brangus ir būstų nuomos kainos žvėriškos“, – sako jis.
Subačiuje patogų 3 kambarių butą antrame aukšte su dviem balkonais jis nusipirko už 5 tūkstančius eurų, didmiestyje už tokią erdvę tektų pakloti kelias dešimtis tūkstančių. Svarbiausia, išsivertė savais pinigais, paskolomis prie bankų neprisirišo.
Po pertvarkos geležinkelyje ankstesnių E.Gudonio pareigų neliko, tad jis perėjo į stoties budėtojus, dirba Panevėžyje, sutinka ir išlydi traukinius.
„Jie rieda visą parą. Vien atnaujinus reisą Šiauliai–Panevėžys, per dieną būna penki keleiviniai traukiniai“, – pasakoja pašnekovas.
Noras užsivilkti kario uniformą neišblėso
„Darbai susidėliojo, atsirado laisvesnio laiko, nusprendžiau tarnaut, nes turiu tikslą, kad man būtų užskaityta karo tarnyba, kad išmokčiau elgtis su ginklu, įgaučiau karybos žinių, ko niekur kitur neišmoksi“, – aiškina, kodėl pernai užsirašė į savanorius.
Užsiėmimai vyksta porą kartų per mėnesį, mokymo programa sudėliota taip pat, kaip ir šauktiniams, tik ji ištęsta per ketverius metus.
E.Gudonis rodo fotografiją, kur jis, apsirengęs kariškai, sėdi prie pultų.
Sausio mėnesį buvo KASP įkūrimo gimtadienis, tą dieną visi savanoriai, kas kur bedirbtų, dėvėjo uniformą.
„Dabartiniam jaunimui nerūpi fizinis aktyvumas, šaukimą į kariuomenę prilygina jų teisių pažeidimui. O tarnaudamas juk išmoksti labai svarbių dalykų, žinai, kaip elgtis esant grėsmingoms situacijoms, kaip apsaugoti savo šeimą. Išmoksti valdyti keletą ginklų, pereini net išgyvenimo stovyklą, sužinai net ir tai, kaip išfiltruoti balos vandenį ir padaryti jį geriamą“, – sako jis.
Pabuvęs kariu ir į visokias suirutes imi žiūrėti ramiau, pavyzdžiui, kaip dabar į pandemiją.
„Šiuo atveju kariška drausmė labai padeda“, – tikina E.Gudonis.
Nė skiepai nepadėjo
Subatėnas neslepia, jog ryžtis karo tarnybai jį pastūmėjo ir prieš trejus metus persirgta sunki liga.
Kai sustiprėjęs atsistojo ant kojų, suprato, kad gyvenimas labai trapus ir gali bet kada nutrūkti, tad nieko nereikia atidėlioti, verčiau tuojau pat daryti tai, ko norisi, nes to „vėliau“ gali ir nebūti.
E.Gudonį į ligos patalą buvo paguldęs smegenų uždegimas. Jis – erkės įkandimo pasekmė.
Subatėnas sunegalavo prieš Kalėdas, tad nė į galvą nešovė, kad bėdos priežastis gali būti kraujasiurbys.
Viskas prasidėjo tradiciniais peršalimo simptomais: neaukšta temperatūra, sukosi galva, silpnumas. Netipinis simptomas – pakilęs kraujospūdis, bet medikai į tai ne itin kreipė dėmesį.
E.Gudonis gavo antibiotikų ir savijauta tarsi pagerėjo.
„Pasirodo, encefalitas turi antrą bangą – kai smogė, tai be ligoninės jau neišsiverčiau“, – pasakoja vyras.
Į Kupiškio ligoninę buvo paguldytas su 40 laipsnių temperatūra. Keturias dienas darė tyrimus, bet taip nieko ir nenustatė, temperatūros nepajėgė numušti jokie vaistai. Išvežė į Panevėžį.
Ten vėl gausybė tyrimų, temperatūra nekrinta. Tik po kelių dienų gydytojai, manę, kad tai kažkokia gripo komplikacija, nusprendė dėl viso pikto padaryti ir testą dėl erkės įkandimo. Jis buvo teigiamas.
„Įdomiausia, kad nuo encefalito buvau pasiskiepijęs, vėliau gydytojai paaiškino, kad skiepą mokslininkai kuria dažniausiai pasitaikančių formų ligai, o mano atvejis buvo retesnė atmaina“, – sako E.Gudonis.
Iš pradžių juokėsi, dabar jau giria
„Barzdos visad patiko, bet anksčiau kiek paaugindavau ir nuskusdavau, o ryžtis tapti tikru barzdočiumi irgi pastūmėjo liga“, – sako vyras.
Kai beveik mėnesį gulėjo ligoninėje, jautėsi labai prastai, vos užtekdavo jėgų į tualetą nueiti, o apie skutimąsi nebuvo nė ko galvoti, taigi barzda suvešėjo į ilgį ir plotį.
Pasveikęs nuėjo į barzdaskučių saloną, kad „augmeniją“ sutvarkytų specialistai.
Išvydęs rezultatą bebarzdžiu būti nebenorėjo.
„Subačius mažas, visi visus pažįsta. Pamatę, kad užsiauginau barzdą, visi juokėsi, pravardžiavo Kalėdų Seneliu“, – prisimena pirmą aplinkinių reakciją.
Dabar barzdų mada ir į mažą miestelį atėjo, barzdas užsiaugino dar pora jaunų vyrų.
E.Gudonis dėl savo išpuoselėtos barzdos jau sulaukia ir komplimentų, būna, jog ir merginos pasako, kad joms patinka išpuoselėta barzda.
Gal giminėje yra barzdotų vyrų?
„Augau su močiute ir mama, ji išsiskyrė, kai buvau dar mažas. Su tėvu nebendravau. Kartą buvo apsireiškęs, bet supratau, kad jam naudos reikia, o ne manęs, todėl ryšio nepalaikau“, – paaiškina jis.
Stiliaus idealas – klasika
Subatėnas turi nuomonę ir dėl vyriškų drabužių mados. Jis niekad nemūvėjo madingomis buvusių aptemptų kelnių ar džinsų.
„Nusiaurinta apačia labai išryškina užpakalį, o vyrams to tikrai nereikia, nebent būtų nepriekaištingos figūros“, – dalijasi pastebėjimais.
E.Gudonis turi stiliaus patarimus dalijantį bičiulį, įkūrusį internetinę svetainę vyrams, tad iš jo ir sužino, kas „ant bangos“.
E.Gudoniui arčiausiai širdies pokario vyrų mada: laisvokos kelnės, klasikiniai marškiniai ir švarkai.
Domėdamasis vyriška apranga sužinojo ir apie mados istoriją.
„Vokiečių karininkų uniformos ne šiaip sau laikytos stilingiausia kareiviška apranga, jas kūrė italų dizaineriai, firma „Armani Jeans“, – pasakoja pašnekovas.
E.Gudonis laikosi ir sveikos gyvensenos principų, kontroliuoja, ką valgo, bei sportuoja.
„Esu linkęs kaupti riebalus, tad man ypač reikia žiūrėti, ką valgau, ir, žinoma, judėti. Tik liaujiesi sportuoti, kilogramai ir sugrįžta“, – sako jis.
Prieš kelerius metus, griežtai laikydamasis dienotvarkės, E.Gudonis buvo numetęs net 20 kilogramų.
Dabar kiša koją karantinas, nebėra jokių bėgiojimų, tik pratimai namuose, visas pajudėjimas – pasiekti darbavietę ir namus po budėjimo.
Buvimas užsirakinus diskomforto nekelia, vis tiek Subačiuje draugų nebeturi, bendraamžiai išsivažinėję, daug kas užsienyje.
