Saulėtojoje Ispanijoje laisvinant karantino sąlygas žmonės pamažu sugrįžta į darbus. Po beveik 2 mėnesių pertraukos prie savo darbo stalo pagaliau gali prisėsti ir lietuvė K.Peleckytė.
Ji jau gali susitikti su kurį laiką tik kompiuterio ekrane matytais kolegomis ir toliau kurti būsimos kolekcijos batų modelius tarptautiniam Ispanijos mados parduotuvių tinklui „Zara“.
Troško iššūkių
Dar prieš keletą metų K.Peleckytė gyveno Lietuvos sostinėje, buvo baigusi Vilniaus dailės akademiją, įgijusi drabužių dizainerio specialybę, pagal ją ir dirbo.
Regis, turėjo viską, ko gali norėti, – draugų, artimuosius, būstą, darbą. Tačiau vieną dieną ji suprato, kad trokšta dirbti didelėje kompanijoje.
Bet dar nebuvo tikra, jog drabužių dizainas yra tikroji jos meno šaka.
Lyg ir labiau traukė aksesuarai. Taip ieškant savęs Kamilės dėmesį patraukė batai. Neįprasta, specifinė ir sudėtinga dizaino sritis, kurioje mažai kas skleidžiasi.
O ji kaip tik užsimanė to išmokti. Tačiau Lietuvoje nėra kur. Nebent profesinio mokymo įstaigose. Perskambino visur, kur tik įmanoma, ir atsimušė į atsakymą, kad batus siūti mokomi tiktai bausmę kalėjime atliekantys žmonės.
Tuo metu Kamilė sutiko draugę, kuri kaip tik ruošėsi vykti studijuoti į Londoną. Kamilė pasidomėjo, ką reikia daryti norint ten mokytis. Pasirodė, kad tai nėra sunku.
„Kadangi ketinau išvykti, nusprendžiau rinktis geriausius universitetus, – išsikėlė iššūkį K.Peleckytė. – Aš susikūriau sistemą, kaip tikslingai turėčiau pasiekti garsius mados namus. Išsikėliau konkretų tikslą. Žinojau, kad nenoriu kurti savo, bet noriu būti didžiojo mados pasaulio dalis.“
Staigiai apsisprendusi ir ėmusi siuntinėti dokumentus ji vis dar netikėjo, kad visa tai vyksta. Net paskutinėmis dienomis jautėsi kaip sapne.
Viduje kirbėjo nerimas, nes žinojo, jog Lietuvoje teks daug ką palikti. Juk žingsnis milžiniškas – išvykti vienai į svetimą šalį, kurioje niekas nelaukia, pradėti studijuoti ir kartu dirbti, nes reikia pragyventi. O dar ir mokslai mokami.
Prestižinis universitetas
Bet dėl jų finansinės naštos Kamilė kol kas nejaučia, nes pasinaudojo Didžiojoje Britanijoje suteikiama galimybe pasiimti mokslams paskolą, kurią reikia pradėti grąžinti tik po baigimo pradėjus dirbti. Tai Kamilei tapo viena priežasčių, kodėl pasirinko studijas Londone.
Brangus miestas, daug iššūkių, kad ir imtis darbo parduotuvėje ir jo grafiką dar sugebėti suderinti su išsvajotomis studijomis.
„Būdama 19-os dirbau parduotuvėje, o po penkerių metų atsidūrusi Londone vėl tarsi pradėjau nuo nulio“, – nelengvą pradžią svetimoje šalyje prisiminė lietuvė. Tačiau Kamilė nedvejodama tai kartotų ir drąsina kitus siekti tikslų.
Taip ji įžengė į vieną geriausiai vertinamų mados universitetų – Londono mados koledžą, kuriame mokoma ne tik batų verslo subtilybių, bet ir jų gamybos.
Kamilė įsitikinusi – norint tapti tikru savo srities profesionalu reikia išbandyti ir išmanyti visą procesą nuo pat pradžių.
Pasirenkant universitetą Kamilei buvo svarbu ir tai, kad ši mokslo įstaiga bendradarbiauja su Ispanijos įmonių grupe „Inditex“, pasaulio drabužių rinkos gigante, kuriai priklauso „Zara“, „Pull & Bear“, „Massimo Dutti“, „Bershka“, „Stradivarius“, „Oysho“, „Zara Home“, „Uterque“ ir daugiau nei 7200 parduotuvių 93 valstybėse.
Lietuvė žinojo, kad parengus puikų projektą yra tikimybė laimėti galimybę dirbti vienoje iš šių ženklų kūrybinių komandų.
„Aš toks žmogus – užsibrėžiau, susidėliojau planą ir jo link ėjau, dirbau. Antraisiais studijų metais, kurie skirti mokymuisi dirbti industrijoje, ėmiausi projekto.
Susipažinome su „Inditex“ dizaineriais, jie atskrido į Londoną. Turėjome išsirinkti vieną prekės ženklą ir jam sukurti mini kolekciją. Pasirinkau „Zara“, – lietuvė smulkiai pasakojo apie tai, kaip ji žingsnis po žingsnio skynėsi kelią į mados pasaulį.
Sudomino darbdavius
O jis talentingą ir ambicingą dizainerę nuvedė tiesiai į Ispaniją. Po pusmečio Kamilės sukurtus batų eskizus ir numatytą jų siuvimo procesą pasaulinio garso kompanijos atstovai puikiai įvertino ir pakvietė atlikti praktikos Alikantėje, „Zara Woman“ batų kūrimo komandoje.
Kaip tik ten, kur Kamilė ir norėjo. Bet ne tik didelis noras čia turėjo reikšmės.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
