Žmogiškumo įrodymas
Laikantis visų apsaugos priemonių, valstybinius apdovanojimus, gėles ir Prezidento sveikinimą daugiavaikėms motinoms įvairiuose Lietuvos regionuose perdavė Kanceliarijos kanclerė Algė Budrytė ir šalies vadovo patarėjai.
Pasibaigus karantinui bus ieškoma būdų pakviesti mamas apsilankyti Prezidentūroje ir asmeniškai pasimatyti su Prezidentu. Šalies Prezidentas pabrėžė, kad geriausias motinos meilės ir žmogiško artumo įrodymas – jų šeimose augantys dori ir darbštūs vaikai.
„Iš Jūsų širdies šilumos ir begalinės meilės užaugę, iš Jūsų rankomis sukurtų namų svarbiausias gyvenimo vertybes išsinešę vaikai – prasmingiausias nuopelnas Lietuvai, vertas pačių gražiausių pagarbos ir dėkingumo žodžių“, – teigia šalies vadovas G. Nausėda.
Paprasti žmonės
„Rinkos aikštė“ netikėtai aplankė Kėdainių rajone gyvenančią šeimą. Lauke korespondentus sutiko Marijos vyras Petras. Jis žurnalistams yra puikiai pažįstamas, mat visą gyvenimą dirbo miškininku, organizavo ne vieną akciją, ypač domėjosi paukščių gyvenimu, ornitologija. Netrukus kieme pasirodė ir ponia Marija.
„Į Kėdainių rajoną gyventi atvykau prieš trisdešimt metų. Su vyru Petru mus suvedė miškas, jis dirbo miškininku ir aš atėjau dirbti į tą sferą. Taip ir susidraugavome. Petras visada norėjo didelės šeimos, daug vaikų, na, o aš sakydavau, kad kaip bus, taip bus gerai“, – kalbėjo M. Eigirdienė.
Viskas vyko savaime
„Sunku paaiškinti, viskas vyko tiesiog savaime, vienas vaikas gimė po kito, o mes tik džiaugėmės. Tikrai nebuvo sunku. Svarbiausia, kad visi vaikai sveiki ir geri. Auklėjome vaikus taip, kaip supratome. Aiškinome, kas blogai, kas gerai. Norėjome, kad vaikai būtų geri žmonės. Geri ir sveiki žmonės, daugiau nieko. Tiesa... Labai norėjome, kad visi vaikai gyventų Lietuvoje. Taip ir atsitiko. Vienas vaikas jau buvo nusipirkęs bilietą į Ameriką, bet taip ir neišskrido. Liko gyventi čia. Tai labai džiaugiamės“, – pasakojo P. Eigirdas.
Tikri patriotai
Šėtos miestelyje gyvenanti M. Eigirdienė kartu su vyru Petru užaugino ir į gyvenimą išleido aštuonis gabius, išsilavinusius ir darbščius vaikus. Šeima išlaikė mūsų tautos tradicijas ir visiems aštuoniems vaikams suteikė lietuviškus vardus. Ji ir jos vyras savo atžaloms sudarė galimybes studijuoti aukštosiose mokyklose.
„Vyriausias sūnus dirba miškotvarkos tarnyboje – seka tėčio Petro pėdomis, kuris visą gyvenimą buvo miškininkas. Dukra dirba knygyne. Vienas sūnus toks pusiau menininkas – dirba Kaune, graviruoja, vinjetes rašo. Kitas sūnus dirba ornitologu, Ventės rage žieduoja paukščius. Dar vienas sūnus dirba kariuomenėje. Kitas – teisėsaugoje. Kita dukrelė gyvena Kaune, ji baigė teologijos studijas, dirba Vytauto Didžiojo universitete. Jauniausias sūnus dar studijuoja, liko paskutiniai metai. Jauniausiam sūnui yra 23-eji, o vyriausiam 39-eri metai“, – vardija ponia M. Eigirdienė.
Kuklūs žmonės
Marija dalyvauja renginiuose, vykstančiuose Šėtoje, mėgsta skaityti knygas, gaminti rankdarbius ir rišti sodus. Ji visada besišypsanti, kukli, veikli namų židinio saugotoja, nuoširdžiai besirūpinanti šeimos vertybėmis ir kurianti šiltų, jaukių namų atmosferą.
„Labai ačiū, kad mane pagerbė, bet nemanau, kad aš nusipelniau. Nereikia man garbės, noriu tik vieno, kad mūsų vaikai būtų sveiki. Jaunimui noriu pasakyti, kad vaikai gyvenimui atneša grožį ir prasmę, tad kuo daugiau jų turi – tuo laimingesnis žmogus esi“, – atsiduso M. Eigirdienė.
