Kai po 15 P.Madseno dūrių K.Wall mirė, supjaustęs ją pjūklu žudikas kūno dalis sumetė į jūrą.
Žmogžudystė, matyt, buvo suplanuota.
Tyrėjai rado įtariamojo vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip kankinamos moterys, nupjaunamos galvos ar jos sudeginamos gyvos.
2017 metų rugpjūčio 10-ąją danų išradėjas P.Madsenas pasikvietė K.Wall į savo pastatytą povandeninį laivą. 30-metė žurnalistė norėjo iš jo paimti interviu, bet ją pasitiko mirtis.
Ant žurnalistės kūno dalių, tik po daugelio dienų rastų Baltijos jūros pakrantėje piečiau Kopenhagos, medikai per skrodimą aptiko durtinių žaizdų genitalijų srityje.
Tyrėjai įtaria, kad iki nužudymo K.Wall buvo kankinama.
2018-ųjų balandį Danijos teismas nuteisė P.Madseną kalėti iki gyvos galvos. Išradėjas atlieka bausmę itin saugomame kalėjime netoli Kopenhagos.
Praėjus pusantrų metų po nuosprendžio paskelbimo P.Madsenas vėl pateko į pirmuosius žiniasklaidos puslapius – praėjusį gruodį kalėjime jis vedė. Tai patvirtino jo žmona J.Curpen.
„Myliu ir gerbiu savo vyrą ir juo didžiuojuosi. Išskyrus dieną, kai įvyko tragedija, ir taip bus visada“, – rašė moteris savo feisbuko paskyroje.
J.Curpen ilgai delsė, kol sutiko pasikalbėti su žurnalistu. Iš pradžių norėjo į klausimus atsakyti raštu, po to netikėtai jie susitiko Kopenhagoje.
Kada ji pirmą kartą išgirdo apie P.Madseną?
„2017 metų rugpjūčio 26-ąją jo nuotrauką pamačiau per žinias. Iš karto supratau, kad turiu pasikalbėti su šiuo žmogumi. Ir kad tai bus reikšmingas pokalbis, galintis viską pakeisti“, – atviravo Jenny.
Į susitikimą su žurnalistu ji atėjo apsirengusi taip, tarsi eitų į technomuzikos festivalį. Lakiniai batai, blizgančios pilkos kelnės, saulės akiniai, „bob“ stiliaus šukuosena.
J.Curpen iš anksto nurodė susitikimo vietą ir programą. Prieš interviu pageidavo nuvažiuoti į Kopenhagos pakraštį.
Ėjo palei barakus ir gyvenamuosius namus tol, kol pamatė skydą su bendrovės pavadinimu „Copenhagen Suborbitals“.
Kodėl J.Curpen buvo svarbu čia ateiti? „Nes čia ir prasidėjo“, – neslėpė juodaplaukė.
P.Madsenas Danijoje pirmiausia tapo žinomas ne kaip žmogžudys, o kaip vis ką nors meistraujantis išradėjas. Būdamas 15-os paleido į 100 metrų aukštį savo pasigamintą pirmąją raketą. Vėliau įstojo į Danijos raketų kūrėjų sąjungą.
Inžinierius mėgėjas, dar jaunystėje svajojęs užkariauti kosmosą.
Bendrovę „Copenhagen Suborbitals“ įkūrė su draugu – jie gamino raketą, kuria jis vieną dieną galėtų nuskristi į kosmosą.
Vėliau susipykęs su partneriu P.Madsenas pasinėrė į kitą projektą – povandeninių laivų statybą.
P.Madsenas, sujungęs daugelį prototipų, pastatė 18 metrų ilgio „UCR 3 Nautilus“, varomą dyzeliniu ir elektriniais varikliais.
Tai buvo laivas, į kurį jis pakvietė K.Wall.
„Žiniasklaida pamiršo, kas kadaise buvo Peteris. Buvo nuspręsta užmiršti viską, kuo didžiavosi Danija“, – priminė J.Curpen.
P.Madsenui jo darbas buvęs labai svarbus. Jis gyveno dėl savo svajonės ir jam niekada nerūpėjo pinigai ir šlovė. J.Curpen kalba kaip advokatė ar spaudos atstovė. Kodėl ji tai daro?
Jenny gimė Maskvoje. Jos motina – Rusijos žydė, tėvas kilęs iš Mauricijaus, valstybės Indijos vandenyno salose. Dėl tautybės ir išvaizdos Rusijoje ji buvo tarsi raupsuotoji – diskriminuojama tamsiaodė niekada nesijautė ten sava.
„Visada jaučiau, kad čia esu svetima“, – rašė ji vieno Rusijos internetinio leidinio straipsnyje.
Maža to, liko Maskvoje, studijavo kultūros mokslus ir grafikos dizainą. Universitete susirado draugų, dalyvavusių politinėje veikloje: menininkų, anarchistų, aktyvistų.
Naujojo tūkstantmečio pradžioje J.Curpen dalyvavo protestuose prieš Nacionalinės bolševikų partijos narių suėmimą. Šis apie komunistinę visuomenę svajojantis dešinysis judėjimas dabar Rusijoje uždraustas.
Vėliau Jenny suėjo draugėn su tuomet suimtu Nacionalinės bolševikų partijos nariu. Jie turi du vaikus – beveik dvejų ir ketverių metų.
Prieš aštuonerius metus J.Curpen dalyvavo protesto demonstracijoje prieš rinkimų falsifikavimą ir buvo suimta. Ji buvo kviečiama į policiją, jos pažįstami apklausiami.
J.Curpen ir jos tuometis partneris iš pradžių pabėgo į Ukrainą. 2013-ųjų rudenį Suomija jai suteikė politinį prieglobstį. Nuo to laiko ji gyvena nedideliame mieste Suomijos pietuose. Iš čia važinėja į Kopenhagą ir atgal.
Ji jaučiasi esanti menininkė, radikalaus priešakinio judėjimo dalis. 2014-aisiais J.Curpen ėmėsi iniciatyvos, turėjusios padėti politiškai persekiojamiems asmenims Rusijoje. Bet projekto pinigai baigėsi.
Suomijos provincijoje Jenny jaučiasi prislėgta.
„Europa – labai provinciali. Čia nėra ką veikti tokiems žmonėms kaip aš“, – įsitikinusi J.Curpen.
Ji iki šiol mažai kalba suomiškai. Su savo vaikų tėvu gyvena atskirai. Su kuo ji leidžia laiką? Su niekuo.
2017-ųjų vasarą ji patyrė sunkią depresiją, galvojo apie savižudybę. J.Curpen turėjo net mintį grįžti į Rusiją. Bet paskui internete pamatė P.Madseno nuotrauką.
Kuo jis sužavėjo ją? Juk pirmiausia apie jį rašoma, kad jis nužudė jauną moterį ir ją supjaustė gabalais.
„Tas tiesa. Bet tai nėra vienintelis ir svarbiausias dalykas, ką galima pasakyti apie šį žmogų“, – sakė J.Curpen.
Ji P.Madsene įžvelgia ne tiktai žudiką, bet pirmiausia protingą žmogų, padariusį klaidą. J.Curpen nėra vienintelė moteris, susižavėjusi žmogžudžiu.
Pensilvanijos valstijos (JAV) Saleziečio universiteto teisminės psichologijos profesorė Katherine Ramsland daugiau nei 20 metų gilinasi į žudikų psichologiją, apie juos parašė dešimtis knygų.
Profesorė pasakoja, kad daugelis šių vyriškių sulaukė didžiulio moterų dėmesio.
Norvegas teroristas Andersas Behringas Breivikas, amerikietis žudikas maniakas Tedas Bundy ar vienas žymiausių JAV ir pasaulio nusikaltėlių Charlesas Mansonas – visi sėdėdami kalėjime gavo meilės laiškų.
Pasak profesorės, vienas moteris traukia pavojus, kitos jaučia užuojautą vyrams, kurių daugelis tvirtina esą nekalti, be to, nemažai moterų pačios būna patyrusios smurtą.
Kaip J.Curpen pradėjo bendrauti su P.Madsenu?
Norėjo jam parašyti laišką, bet nerado adreso.
Jo ieškojo metus. „Žinojau, jei nepabandysiu su juo pasikalbėti, labai graušiuosi“, – prisipažino Jenny.
Laiške P.Madsenui ji išdėstė savo požiūrį, kad teismo procesą prieš jį laiko propaganda. Jis atsakė į jos laišką, ir jie pradėjo susirašinėti. Vėliau gavo leidimą skambinti telefonu.
Kartais jie kalbėdavosi dešimt kartų per dieną – apie filosofiją, mokslą, sąmonę.
Pirmą kartą su P.Madsenu ji susitiko praėjusių metų žiemą. Jenny šis pokalbis buvęs svarbus, bet be netikėtumų. Ji jau iki tol jautė, kad šį žmogų puikiai pažįsta.
J.Curpen nėra vienintelė moteris, su kuria susirašinėjo P.Madsenas. Danijos žiniasklaida pranešė apie daugelį jam rašiusių gerbėjų. Tarp jų – ir viena 18-metė, jo vardą išsitatuiravusi ant rankos.
Teisėsaugos pareigūnei, kuri P.Madseno suėmimo pradžioje pradėjo su juo bendrauti, teko atsisveikinti su darbu. Ji jautė, kad Peteris ją traukia. Vėliau pareigūnė prisipažino, kad net svajojo apie gyvenimą kartu su P.Madsenu.
Šio nusikaltėlio meilė Danijoje tapo politika.
Parlamentas net laikėsi nuomonės, kad turėtų būti uždrausta jį lankyti moterims.
Tai, kad nuteistas žmogžudys susitinka su gerbėjomis, daugeliui danų atrodo neteisinga, net jei tai jo teisė.
„Niekas kiaurą parą nebūna monstras. Net žiauriausi žmonės turi ir kitokių savybių“, – sakė psichologė K.Ramsland.
Aistruolių laiškai ir pokalbiai – galimybė nusikaltėliams maloniai praleisti laiką. Bet kai kurie žudikai žino ir kaip manipuliuoti žmonėmis. Jie naudojasi savo žavesiu, kad turėtų naudos, pavyzdžiui, iš kalėjimo prižiūrėtojos.
Kada J.Curpen ir P.Madsenas nusprendė susituokti?
„Apie tai kalbėjomės dar iki mūsų susitikimo. Nebežinau, kieno tai buvo pasiūlymas. Niekada savo gyvenime nebuvau ištekėjusi, visada tai laikiau nereikalingu formalumu. Bet dabar viskas kitaip, – tikino Jenny. – Tai buvo pirmas kartas, kai pagalvojau: turiu tai padaryti.“
Bet ar iš tikrųjų J.Curpen pažįsta šį žmogų?
„Aš jį pažįstu iš jo laiškų, mūsų pokalbių. Žinau, kiek esame panašūs ir kiek skiriamės. Esu veikiau šaltas žmogus, laikausi atstumo. Jis – priešingai: emocingas, labai švelnus“, – apibūdino Jenny.
Šias savybes moteris esą atpažino iš jo rašymo stiliaus. Be to, Peteris labai maloniai atsiliepia apie kitus žmones.
„Moterys, kurios myli žudikus, nenori matyti tų vyrų trūkumų. Meilė puoselėjama fantazijomis“, – rašo JAV autorė Sheila Isenberg.
Praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje ji išleido vieną žymiausių knygų apie vadinamąjį Bonnie ir Clyde’o – garsiausios visų laikų Amerikos plėšikų porelės – sindromą.
Uždarytas į kalėjimą vyras – patikimas partneris. Jis džiaugiasi ryšiu su išoriniu pasauliui, turi daug laiko ir suteikia moteriai daug dėmesio. Tuo pat metu nėra jokios kasdienybės, kuri tampa meilės išbandymu.
„Jokių skalbinių, purvinų kojinių. Tik idealizuojama romantika, kuri gali tęstis ilgai“, – sakė psichologė K.Ramsland.
Kaip J.Curpen įsivaizduoja savo santuokos ateitį? P.Madsenas nuteistas iki gyvos galvos ir nėra jokios tikimybės, kad gali išeiti iš kalėjimo.
Moteris prisipažino apie tai negalvojanti – nėra prasmės analizuoti to, ko negalima pakeisti.
„Sutuoktinių gyvenimas kartu – savotiška apgaulė. Iš tikrųjų šie žmonės dažniausiai praleidžia mažai laiko kartu. Arba tokius santykius laiko savaime suprantamais.
Laikui bėgant toks ryšys nebetenka prasmės ir žlunga“, – sakė Jenny. Ji įsitikinusi – su P.Madsenu turi bendrą gyvenimą. Ir jis esą daug realesnis nei daugelio žmonių, kuriuos ji pažįsta.
J.Curpen kalbėjo keturias valandas. Iš pradžių ji sudarė kovingos, maištingos moters įspūdį, keikė Danijos valstybę, Europos kairiuosius ir šiuolaikinį meną. Pamažu ji tapo švelnesnė, ramesnė. Į akis krito, kokia ji liekna. Moteris prisipažino, kad turi valgymo sutrikimų.
Staiga Jenny pasirodė tokia trapi, ieškanti atramos. Ir ją atrado užmezgusi ryšį su vyriškiu, kurio laisvėje galbūt niekada nesutiks. Santykiai su P.Madsenu jai – didelė atsakomybė. Jenny bando spręsti daugelį problemų, keisti požiūrį į jį.
P.Madsenas parašė autobiografiją, o ji ieško leidyklos. Jis pasikeitė, ir tai jos nuopelnas, įsitikinusi J.Curpen. P.Madsenas tapo labai stiprus. Iki pažinties su ja svarstė apie savižudybę. Tokių minčių dabar neturi.
Anksčiau J.Curpen kovojo prieš valstybę. Dabar kovoja už P.Madseną. Tai – jos uždavinys, suteikiantis gyvenimui prasmės. Kad jis – žudikas, Jenny nejaudina. Ji atmetė bet kokias elgesio normas ir save laiko maištininke.
P.Madsenas grąžino jos gyvenimui jaudulį, kurio pastaraisiais metais trūko.
J.Curpen su P.Madsenu niekada nėra kalbėjusi apie K.Wall nužudymą.
Ji įsitikinusi, kad jei manys esant reikalinga, jis pats pradės. Bet ar moteris žino, kokius kaltinimus prokurorai pateikė jos vyrui? Teigiama, kad Peteris žurnalistę prieš jos mirtį kankino.
„Visa tai skaičiau ir nekyla jokių abejonių dėl to, kad jis ją nužudė. O dėl kitų kaltinimų teismas negalėjo tvirtai pasakyti, kas buvo Kim mirties priežastis. Esu įsitikinusi, kad dauguma detalių neatitinka tiesos.
Bet tai nekeičia fakto, kad žmogus negyvas, ir tai siaubinga“, – neslepia J.Curpen.
Bet kaip moteris gali tekėti už vyro, nužudžiusio kitą moterį?
„Peteris turėjo didelę problemą. 2014-aisiais po ginčo paliko „Copenhagen Suborbitals“. Nuo to viskas ir prasidėjo.
Tai buvo jo gyvenimo darbas, bet jis žlugo. Peteris neprašė pagalbos – jis nesuvokė savo padėties. Jis kaltas, bet įvyko teismo procesas ir jis buvo nubaustas“, – sakė J.Curpen.
Ar ji nebijo Peterio? „Ne“, – nukerta iš karto.
Kodėl Jenny įsitikinusi, kad jis nieko jai nepadarys?
„Negalima nieko atmesti. Bet juk aš neliksiu namuose vien dėl to, kad mane galbūt partrenks autobusas“, – teigė J.Curpen.
Bet riziką galima sumažinti, o čia juk santuoka su žudiku.
„Nenoriu mažinti rizikos. Nenoriu gyventi amžinai. Daugelis žmonių, kurie mane kritikuoja – užsiima daug pavojingesniais dalykais – šoka parašiutu arba vartoja narkotikus. Aš tik ištekėjau“, – palygino Jenny.
J.Curpen ir P.Madsenas susituokė praėjusių metų gruodžio 19-ąją kalėjime netoli Kopenhagos. Per vestuves abu vilkėjo panašius pilotų kombinezonus.
Taip abu norėjo pabrėžti savo sąjungą, savo atsiribojimą nuo sistemos.
„Esame dvi armijos mūšio lauke“, – kalbėjo P.Madseno žmona.
Kas 14 dienų ji skrenda į Daniją, kad susitiktų su savo vyru. Gyvena pigiuose viešbučiuose.
Jenny tikina pragyvenanti iš grafikės darbo. Beje, ir iš Suomijos valstybės paramos. Savo antrą vaiką pavadino Peteriu – naujojo sutuoktinio vardu.
Vyrų nuodėmės mylimųjų neslegia
Jie – gražūs, stiprūs, vyriški, geros širdies, romantiški, švelnūs, protingi, patikimi. Kai kurios žinomos Lietuvos moterys tokiais mielais epitetais kreipiasi į savo išrinktuosius – sunkius nusikaltimus įvykdžiusius asmenis ir ryžtasi ateitį susieti su turto prievartautojais, narkotikų platintojais, vagimis bei žudikais.
Vieną saulėtą rugpjūčio rytą buvusi pramogų verslo atstovė Marina Bui (32 m.) stovėjo prie kalėjimo durų ir šypsodamasi rodė ant dešinės rankos žibantį aukso žiedą, o kitoje rankoje spaudė santuokos liudijimą.
Kaip tą akimirką jautėsi vyras, Agurkinių grupės lyderis Saulius Velečka (47 m.), niekas nematė, nes jis po trumpos ceremonijos grįžo į tardymo izoliatoriaus kamerą. Agurkiniai laikomi viena pavojingiausių nusikalstamų grupuočių šalyje, jų nusikalstama veikla – ne tik narkotikai, bet ir žmogžudystės.
Santuokos ceremonija truko 10 minučių. Per tiek laiko civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoja perskaitė standartinį tekstą, jaunieji pareiškė norą tapti vyru ir žmona, pasikeitė žiedais, o vedybų sutartis buvo patvirtinta jaunųjų bei liudytojų parašais.
Nei gėlių, nei šampano, nei sveikinimo kalbų, nei Mendelssohno maršo. Tai, kas laisvėje įprasta, įkalinimo įstaigoje yra griežtai reglamentuota. Po santuokos ceremonijos tokia pora neturi galimybės net kelias minutes pabūti dviese.
S.Velečkai, kaip ir M.Bui, ši santuoka yra antroji. Vyras turi du vaikus iš pirmosios santuokos. Marina turi dukterį, bet ji po skyrybų liko gyventi su tėvu.
M.Bui pati ne vienus metus mynė teismų slenksčius – buvusi pramogų pasaulio atstovė turėjo liudyti Martos Kulikauskaitės, kaltintos daugiau nei dvidešimties merginų įtraukimu į prostituciją, byloje.
Muzikos pasaulio atstovė Vita Jakutienė (33 m.) taip pat lankė vyrą kalėjime – prieštaringos reputacijos verslininko Justo Jakučio namuose atliekant kratą rastas didelis narkotinių medžiagų kiekis ir šaunamasis ginklas.
Taip pat ji draugavo su Kauno nusikalstamo pasaulio šulu Deimantu Bugavičiumi. Prieš keletą metų jis buvo nušautas prie savo namų automobilyje, kuriame buvo ir V.Jakutienė. Tuo metu moteris laukėsi, o vėliau garsi atlikėja prisipažino, kad jos kelerių metų dukrytės tėvas yra būtent D.Bugavičius, o ne bausmę dėl narkotikų platinimo šiuo metu atliekantis J.Jakutis.
Pirmasis ir trečiasis dainininkės Irmos Jurgelevičiūtės (48 m.) sutuoktiniai irgi turėjo progos pažinti įkalinimo įstaigos ypatumus. Su pirmuoju tuomet dar būsimu sutuoktiniu Almantu Safarovu Irma susipažino 1993-iaisiais, kai su grupe „Dinamika“ gastroliavo Šilalėje ir apsigyveno viešbutyje, kurio rūsyje buvo įkurta šiam vyrui priklausanti kavinė.
Kai penkeriais metais vyresnis Almantas atlikėjai pasiūlė susitikti, ji neprieštaravo. Dainininkė sakė, kad ją iškart sužavėjo būsimo vyro mandagumas ir sveikas gyvenimo būdas. Į pasimatymus jis atvykdavo vilkėdamas kostiumą, ryšėdamas kaklaraištį. Be to, atrodė protingas ir supratingas. Moteris neslėpė susižavėjimo Almanto galantiškumu bei tuo, jog jis jai dovanodavo kalnus gėlių.
Įsiliepsnojusių poros jausmų neatšaldė net tai, kad A.Safarovas buvo nuteistas. Jam buvo pareikšti kaltinimai dėl reketo ir neteisėto ginklo laikymo. Dainininkė lankė įkalintą mylimąjį. Jam grįžus į laisvę po kelių mėnesių pora susituokė, o sutuoktinis pasirinko žmonos pavardę – tapo Jurgelevičiumi. Tačiau po dvejų metų santuoka iširo.
Išsituokusi su savo antruoju vyru žurnalistu Dariumi Seleniumi dainininkė vėl pabandė rasti laimę kalinčio vyro glėbyje. 2008 metais ji sumainė aukso žiedus Pravieniškių antruosiuose pataisos namuose. Irmos vyru tapo už dviejų žmonių nužudymą kalintis Rolandas Lavinskas-Limonas (43 m.). Žiaurias žmogžudystes įvykdęs vyras buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, vėliau bausmė sutrumpinta iki 20 metų kalėjimo.
Iškalbus, simpatiškas, aistringas žinutes rašyti mėgstantis R.Lavinskas turėjo įgūdžių žavėti moteris. Iki santuokos su I.Jurgelevičiūte jis jau buvo vedęs du kartus. Kai vedė I.Jurgelevičiūtę, R.Lavinskas už grotų jau buvo praleidęs 8 metus. Rolandas ir Irma susipažino, kai ji koncertavo kalėjime. Vėliau bendravo laiškais.
Ši santuoka gyvavo tik apie dvejus metus. Po skyrybų atlikėja tikino negalėjusi apsikęsti vyro pykčio priepuolių, o R.Lavinskas aiškino negalėjęs susitaikyti su laisvamanišku žmonos gyvenimo būdu ir todėl paprašė skyrybų.
„Misis Lietuva 1992“ Vilijai Stankiuvienei (57 m.) likimas nepagailėjo ne tik grožio, bet ir skaudžių išbandymų. Kai pirmasis Vilijos vyras Žydrūnas žuvo avarijoje ir moteris liko su paaugle dukterimi, likimas ją suvedė su Panevėžio Tulpinių grupuotės vienu iš vadų Algimantu Vertelka (59 m.), pravarde Pinčia.
Panevėžio Tulpinių gaujos lyderis už buvusio „Mažeikių naftos“ vadovo Gedemino Kiesaus, jo sūnaus Valdo ir vairuotojo Alfonso Galmino nužudymą bei kitus nusikaltimus buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Už Tulpinių gaujos lyderio Vilija nebuvo ištekėjusi, tačiau artimi jie buvo kelerius metus. Po dvejų metų Vilija sužinojo, kad A.Vertelka turi kitą moterį, su kuria artimai bendravo jau dešimt metų. V.Stankiuvienė bandė nutraukti santykius su A.Verterlka, tačiau juos vėl susiejo gimęs sūnus.
Parengė Ona Kacėnaitė
