„Labai pasiilgau mamos“, – ištarė operos tenoras Antanas Zakarauskas (42 m.), prieš aštuonis mėnesius netekęs brangiausio žmogaus. Australijoje įsikūręs lietuvis dėl motinos slaugymo grįžo į tėvynę.

Žinomo operos atlikėjo iš tėvynės nepaleidžia gedulas dėl motinos mirties, juolab šį sekmadienį bus minima Motinos diena.

Bet kai tik pasibaigs karantinas ir bus atnaujinti lėktuvų skrydžiai, A.Zakarauskas nebedels ir susiruoš į Australiją, kuri tapo antraisiais namais.

Antanas – amžinybėn pernai rugpjūčio 27 dieną išėjusios Bronislavos Zakarauskienės, kuriai buvo 79 metai, jaunėlis sūnus iš antrosios santuokos.

Atlikėjo tėvas – taip pat Antanas Zakarauskas – mirė 2008 metais. Antano tėvai išsiskyrė, kai sūnui buvo ketveri metai. Sūnus su tėvu dažnai susitikdavo ir artimai bendravo tol, kol jis nesukūrė naujos šeimos.

Čikagoje dirbo slauge

Po dvejų skyrybų B.Zakarauskienė nenorėjo daugiau ieškoti šeiminės laimės ir visą likusį gyvenimą paskyrė sūnums – Gintui iš pirmos santuokos ir šešiolika metų jaunesniam jo broliui Antanui. Todėl motinos ir sūnų ryšiai visada buvo artimi ir tvirti, nors suaugę vaikai gyveno užsienyje.

Ištuštėjus šeimos lizdui šeštąją dešimtį perkopusi B.Zakarauskienė taip pat pakėlė sparnus iš Klaipėdos.

2002-aisiais moteris išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas, kur jau buvo įsikūręs vyresnėlis Gintas. Čikagoje ji dirbo slauge.

2015 metų gruodį B.Zakarauskienė grįžo atostogų į tėvynę, tuo metu Antanas buvo parvykęs iš Australijos. Bet po kiek laiko motina ir sūnus jau turėjo vėl išsiskirti.

„Norėjau kelti sparnus atgal į Australiją, nes savo ateitį mačiau kaip pasaulio pilietis, galintis atstovauti ir vienai, ir kitai šaliai. Bet staiga mamai prireikė mano pagalbos, kelionę teko atidėti“, – pasakojo vyras.

B.Zakarauskienę apsilankius pas odontologą staiga ištiko insultas. Sūnaus viešnagė gimtinėje užsitęsė, jis rūpinosi mamos sveikata.

Nors Bronislava sparčiai gijo, organizmo gyvybinės funkcijos atsikūrė, už Atlanto ji daugiau neišvyko.

Bet motina ragino sūnų keliauti į Australiją ir tęsti muzikinę karjerą. Ji atžalai užtikrino, kad sugebės pasirūpinti savimi. Jei reikės, padės Klaipėdoje gyvenančios seserys. Todėl Antanas ramus grįžo į Sidnėjų.

Nustatė krūties vėžį

Netrukus B.Zakarauskienei buvo nustatytas krūties vėžys. Kadangi auglys nedidėjo, medikai jo neoperavo. Jie nenorėjo rizikuoti, nes baiminosi, ar prieš tai insultą patyrusi ligonė atlaikytų operaciją.

Kol auglys snaudė, moteris kiek laiko galėjo gyventi savarankiškai.

Ji laikėsi griežtos dienotvarkės, sveikos gyvensenos ir nestokojo optimizmo.

Motina bendraudavo su jaunėliu sūnumi telefonu arba skaipu beveik kasdien, ji nemėgo jam pasakoti apie savijautą, nes nenorėjo sukelti įtampos.

Kartą B.Zakarauskienė jaunėliui užsiminė, kad jai skauda nugarą. Sūnus paklausė, gal ją perpūtė vėjas? Motina patikino: „Galbūt.“

Kitą dieną Antanas vėl pasiteiravo, ar skausmas atlėgo. Bet mamos atsakymas buvo neigiamas. Operos solistas patarė jai gultis į ligoninę išsitirti. Motina truputį spyriojosi, bet vėliau nuramino sūnų, kad sesuo jai padės nuvykti į ligoninę.

A.Zakarauskas kasdien skambino į ligoninę pasiteirauti dėl mamos savijautos. Gydytoja iš pradžių atsisakė teikti informaciją apie ligonės sveikatą. Bet operos solistas jos primygtinai prašė ir maldavo pasakyti, kokia mamos būklė, nes jis negalįs atvykti į ligoninę.

„Jūs žinote, kad jūsų mamai ne stuburo problemos, o metastazės, išplitusios į stuburą, kaulus“, – būdamas Australijoje tokią žinią iš gydytojos išgirdo A.Zakarauskas.

Grįžo slaugyti mamos

Vyras negalėjo tuo patikėti, jam iš po kojų slydo žemė. Sūnus visada tikėjo, kad jo mama stipri ir įveiks sunkią ligą.

„Neįsivaizdavau, kad mamai teks vien gulėti – ji nenorėjo kada nors būti prikaustyta prie lovos, nesitikėjo, kad nevaikščios“, – sakė A.Zakarauskas, kuris dėl motinos slaugos 2019-ųjų gegužę iš Australijos grįžo į Lietuvą.

Tuo metu iš Amerikos buvo grįžęs ir Gintas, kad iš ligoninės parvežtų mamą namo. Nors gydytojai siūlė ligonę vežti į slaugos ligoninę, Antanas kategoriškai atsisakė: „Tik per mano lavoną mama ten važiuos.“

Gydytojai brolius bandė įtikinti, kad slaugyti tokį ligonį bus labai sunku, juolab jie – ne medikai. „Atrasime medikų, kurie galės ateiti į namus ir padės rūpintis mama“, – patikino A.Zakarauskas.

Operos solistas išmoko pakeisti pleistrus ant pragulų, ruošti skystą maistą ir švirkštu pamaitinti mamą, ją nuprausti, perrengti, keisti sauskelnes. Į namus ateidavo ir slaugė.

Blogėjant mamos sveikatai sūnus su slauge prie jos budėjo keisdamiesi kas kelias valandas. Kai reikėjo, Antanas mamai pakvietė kunigą, kad suteiktų paskutinį patepimą.

„Viską dariau, kas įmanoma. Tetos pasakė: „Nežinome, Antanėli, ar mus taip slaugytų, jei prireiktų, kaip tu prižiūrėjai savo mamą.“

Nesivaikau komplimentų, bet džiaugiuosi, jog artimieji pamatė, kad mamai viską suteikiau, ką sugebėjau“, – pasakojo iki paskutinio atodūsio motiną slaugęs sūnus.

Pažvelgė giliu žvilgsniu

Likus trims dienoms iki išėjimo motina nebekalbėjo, nebegalėjo nuryti vandens. Sūnus vandeniu vilgė mamos burną, prausė.

„Buvo šiltas vasaros vakaras. Priėjau, matau, mama guli tarsi negyva. Aš susikaupęs norėjau vandeniu jai pavalyti veidą, matau, kad ji atmerkė akis ir pažvelgė į mane skvarbiu žvilgsniu. Mačiau, kaip jai per skruostą rieda ašara.

Aš visada su ja šnekėdavausi, klausdavau, ar jai ką nors skauda, siūliausi paversti ant šono, dezinfekuoti žaizdas. Ramindavau, kad pakentėtų, pagirdavau, jog ji – šaunuolė. Mes būdavome susikibę rankomis, nes tai buvo kaip palaikymo ženklas.

Kol mama kalbėjo, užsimindavo: „Antanėli, kam tu man duodi vaistų, jei žinai, kad esu mirštantis žmogus?“

Jai sakydavau: „Kas yra Dievo valioje, nuo mūsų nepriklauso. Bet aš viską padarysiu, kas mano valioje, visą kitą atiduok į aukštesnes rankas.“

Ji sakydavo, kad dar nori gyventi. Ką galėjau sakyti mamai, kai žinojau, kad ji išeis? Galėjau tik palaikyti ranką, kad ji jaustų, jog yra kas rūpinasi ja ir ji ne vieniša.

Paskutinę akimirką ji man dar kažkiek suspaudė ranką. Mama į mane žiūrėjo giliu žvilgsniu, tada jai ištariau: „Mamyte, nebesikankink, eik. Neišgyvenk, Gintui ir man viskas bus gerai.“

Ji įkvėpė oro, iškvėpė. Po to įkvėpė giliai žiūrėdama į mane ir nukreipė žvilgsnį į viršų iškvėpusi paskutinį atodūsį. Paprašiau slaugės: „Uždekite žvakę.“ Teta buvo atėjusi, jai pasirodė, kad mama dar neišėjo, dar atsigaus. Pasakiau: „Ne, nebėra. Amžinatilsį“, – mamos išėjimą iš šio pasaulio prisiminė operos solistas.

Šįmet Motinos diena A.Zakarauskui bus kitokia – operos atlikėjas negali susitaikyti su brangiausio žmogaus netektimi. Gedulą išgyvenantis vyras virpančiu balsu pripažino labai pasiilgstantis mamos.

Operos solistą žavėjo mamos išmintis, apsiskaitymas, šviesus protas. Antanas ją labai mylėjo, nors kartais jų nuomonės nesutapdavo.

„Mano širdis yra rami, nes su mama esame viską išsikalbėję, vienas kitam viską išsakę“, – tvirtino vyras. Mama operos solistui davė svarbiausią patarimą, kuris skamba jo galvoje: nuolat siek žinių ir rūpinkis sveikata.

Išsipildė vyro svajonė gyventi prie vandenyno

Nuo 2000-ųjų pabaigos A.Zakarauskas gyvena Australijoje. Lietuviui yra tekę dainuoti Sidnėjaus operos teatre.

„Niekada neplanuoju, kur gyvensiu ir dirbsiu. Turiu norų, jie pildosi. Visada norėjau gyventi didmiesčiuose, kurie būtų prie vandenyno ar jūros ir vyrautų šiltas klimatas. Man taip ir pasisekė“, – pasakojo iš Klaipėdos kilęs A.Zakarauskas.

Jis Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje baigė choro dirigavimą. Gavęs stipendiją A.Zakarauskas dirigavimą ir grigališkojo choralo giedojimą beveik dvejus metus studijavo Romoje. „Italijoje dėstytojai siūlė man studijuoti klasikinį dainavimą, nes įžvelgė, kad turiu tam duomenis. Bet stipendija baigėsi ir grįžau į Lietuvą“, – pasakojo A.Zakarauskas, 2000 metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigęs klasikinio dainavimo bakalauro studijas.

Itališkai laisvai kalbėjęs operos solistas išvyko į Australiją mokytis anglų kalbos. Įsikūręs Sidnėjuje A.Zakarauskas gavo stipendiją mokslams operos studijoje. Lietuvis lankė vietos profesionalų operos atlikėjų ir pasaulio žvaigždžių meistriškumo pamokas. Netrukus jis sulaukė kvietimų kurti vaidmenis operos spektakliuose, taip įsibėgėjo jo muzikinė karjera.

„Matyt, tokia Dievo dramaturgija, kad niekur nuo dainavimo nepabėgau, nors ir nebandžiau bėgti“, – pasakojo sėkminga karjera besidžiaugiantis operos solistas, 2014 metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigęs atlikimo meno magistrantūros studijas profesorės Sigutės Stonytės klasėje.