Nele džiaugėsi, kad nebuvo pašalintos jos kiaušidės.
Tai reiškė, kad vokietės kūno formos vėl pasidarys moteriškos, kai ji tik nustos vartoti hormonus.
Jos abi pernai nusprendė nutraukti testosterono terapiją ir vėl pradėti save laikyti moterimis. Dėl didesnio estrogeno kiekio organizme po truputį ėmė grįžti ankstesnės jų kūno formos.
Abiejų veido forma pasidarė švelnesnė, kūno linijos – apvalesnės. Tačiau keleri metai testosterono terapijos negrįžtamai pakeitė vieną dalyką.
„Mano balsas niekada nebus toks kaip anksčiau, – atskleidė Nele. – Mėgau dainuoti, tačiau to daryti nebegaliu – mano balsas visiškai kitoks, kai su kuo nors kalbuosi telefonu, jie mano, kad esu vyras.“
Daugumos lytį pakeisti nusprendusių žmonių patirtis kitokia. Šių dviejų moterų istorija – išskirtinė.
Buvo aukšta ir sportiška
Ellie neturėjo problemų dėl lyties vaikystėje, tačiau tai pasikeitė atėjus paauglystei.
„Elgiausi lyg berniukas – tai nepatiko kai kuriems mano bendraamžiams, – pasakojo ji. – Pamenu, kaip jie mane pravardžiavo hermafroditu, individu, kuriam vystosi ir vyriškos, ir moteriškos lytinės ląstelės.“
Ellie buvo aukšta ir sportiška. Jos aistra krepšiniui taip pat buvo laikoma berniukiška.
Būdama 14 metų Ellie suprato, kad jai patinka kitos merginos. Tai pasipasakojo savo tėvams ir seseriai.
„Mano sesuo pasakė, kad didžiuojasi moterimi, kuria po truputį tampu, – prisiminė mergina. – Tai mane privertė susimąstyti. Aš būsiu moteris? Ta mintis mane vertė jaustis nejaukiai. Nenorėjau būti vyras, bet nenorėjau būti ir moteris. Norėjau būti neutrali.“
15-metė Ellie manė, kad buvimas moterimi jai apribos gyvenimo galimybes.
Jautėsi geismo objektu
Nele taip pat nebuvo laiminga dėl savo biologinės lyties.
„Viskas prasidėjo, kai man buvo 9-eri, – sakė ji. – Krūtys atsirado anksčiau, nei supratau, ką tai reiškia. Mama neleido eiti į lauką nuoga krūtine ir dėl to dažnai pykomės – juk mano brolis išeidavo be marškinėlių! Savaime suprantama, mama norėjo mane apsaugoti, bet tuo metu to dar nesupratau.“
Nele taip pat kentė dėl priekabių vyrų.
„Daug vyrų pamatę mane švilpčiojo, – pasakojo ji. – Negalėjau išeiti į gatvę – nė karto nebuvo, kad bent vienas vyras nemėgintų su manimi flirtuoti. Po truputį ėmiau suprasti, kad visuomenei esu seksualus geismo objektas, bet ne asmenybė.“
Nele kūno apimtis didėjo, ir ji ėmė jaustis per stambi. Dėl to atsirado ir valgymo sutrikimų: „Jaučiausi per stora, per plati – mintys apie svorio metimą atsirado labai anksti.“
Ji jautė potraukį prie moterų, tačiau bijojo tai atskleisti kitiems.
„Maniau, kad tai mane pavers bjauria moterimi, o draugės nebenorės bendrauti, nes manys, jog galiu pradėti su jomis flirtuoti“, – sakė Nele.
Sulaukusi 19-os ji pasiskelbė, kad yra biseksuali – tai, jos nuomone, buvo saugiausias variantas. Bet nepageidaujamas dėmesys iš vyrų ir dėl moteriško kūno kylantys nepatogumai nedingo. Nele norėjo atsikratyti krūtų.
Ji matė tik du ateities variantus: pokyčius arba savo noru pasitraukti iš gyvenimo. Nele pagalbos kreipėsi į translyčių asmenų psichologinės paramos grupę. Jai rekomenduota apsilankyti pas psichoterapeutą.
„Kai pas jį nuvykau pirmą kartą, jis iš karto į mane kreipėsi vyrišku įvardžiu. Jam jau buvo aišku, kad esu translytė“, – prisiminė Nele.
Po trijų mėnesių ji pradėjo testosterono terapiją.
Atsikratė krūtų
Ellie, būdama 16-metė, taip pat nusprendė rinktis vyriškus hormonus.
„Internete žiūrėjau filmuką, kuriame drovios lesbietės virsta gražiais vyrais, – pasakojo ji. – Man kilo mintis, kad tokia galimybe galėčiau pasinaudoti ir aš – jaučiau, kad turiu gyventi vyro kūne.“
Tačiau ji buvo nepilnametė, todėl reikėjo tėvų sutikimo. Ellie tėvas Ericas nerimavo dėl testosterono poveikio dukters sveikatai, bet gydytojas jį įtikino, kad viskas bus gerai.
„Mes vis dar buvome ištikti šoko, kad mūsų dukra nori būti sūnumi, – prisiminė Ericas. – Tačiau gydytojas sakė, kad hormonų terapija būtų geras pasirinkimas.“
Testosteronas iš pradžių prislopino Ellie emocijas, tačiau vėliau ji pasijuto geriau.
17-os ji padedama chirurgų atsikratė krūtų. Ellie baigė mokyklą ir pradėjo studijuoti Vokietijoje.
Kankino valgymo sutrikimai
Tuo metu bandymas pereiti į vyrišką kūną nenumalšino ir Nele nevilties.
Ji vis dar svarstė apie savižudybę, o jos valgymo sutrikimai virto nuolatiniu kalorijų skaičiavimu ir mitybos stebėjimu.
Nele ėmė manyti, kad testosteronas buvo vienintelis pozityvus dalykas jos gyvenime – ir ji vis dar norėjo mastektomijos. Tačiau jautė, kad kalbėdamasi su psichoterapeutu nėra visiškai atvira.
Ji bijojo, kad lyties keitimo procesai gali būti sustabdyti, jei kils abejonių dėl jos psichikos sveikatos.
„Situacija Vokietijoje yra keblesnė, nes hormonus ir operacijas skiria psichoterapeutas“, – sakė Nele.
Atlikta nedaug tyrimų, kurie ieško ryšio tarp valgymo sutrikimų ir pojūčio, kad gimei ne tos lyties, kokios jautiesi esąs.
Kai kurie gydytojai mano, kad valgymo sutrikimai atsiranda kaip atsakas į lyties disforiją – sutrikimą, kuris pasireiškia nepatogumu dėl įgimtos lyties ir noru ją keisti.
Yra teorija, kad pašalinus stresą dėl lyties dings ir valgymo sutrikimai.
Psichoterapeutas Anastassis Spiliadis mano, kad anoreksija ar bulimija sergančių asmenų požiūris į savo kūną gali būti iškreiptas.
A.Spiliadis patarė pirmiausia patikrinti, ar lyties disforiją patiriantys asmenys neturi ir valgymo sutrikimų, kurie kelia pavojų gyvybei. Juos gydyti reikėtų prieš atliekant lyties keitimo operaciją.
Ėmė ilgėtis moteriškumo
Persikrausčiusi į Vokietiją Ellie manė, kad jos troškimas keisti lytį liks praeityje.
„Visi manė, kad esu vaikinas, – procedūros buvo labai sėkmingos, – pasakojo ji. – Daug žmonių sakė, kad operacija pavyko puikiai, nes jie net nebūtų pamanę, kad esu transseksuali.“
Tačiau tuomet ji pradėjo abejoti savo vyriška tapatybe.
„Pradėjau jaustis, tarsi turėčiau slėpti daug savo gyvenimo aspektų ir nekalbėti apie mergaitišką vaikystę, – prisipažino Ellie. – Nenorėjau būti žmogumi, kuris gimė vyru.“
Kilo problemų ir dėl jausmų. „Bijojau susitikinėti su merginomis, nes nenorėjau būti supainiota su heteroseksualiu vyru, – sakė ji. – Be to, moterys man atrodė ne tokios patrauklios. Pradėjau save vadinti panseksualiu žmogumi, kurį traukia ir vyrai, ir moterys, ir translyčiai.
Tačiau nejaučiau ryšio su vyrais ir moterimis, kurie tokie ir gimė. Pamaniau, kad gera išeitis būtų santykiai su kitu transseksualu.“
Susipažino per programėlę
Ellie per pažinčių programėlę susipažino su Nele.
„Pradėjus susirašinėti paaiškėjo, kad tai didelis privalumas, – prisiminė Nele. – Mūsų išgyvenimai panašūs, šalia jos galiu atsipalaiduoti.“
Santykiai po pirmojo pasimatymo ėmė plėtotis greitai. Nele pagaliau gavo leidimą mastektomijos operacijai, o Ellie ją palaikė.
Pora netrukus persikraustė į vieną butą.
Ellie tuo metu susidomėjo kultūriniu karu, socialiniuose tinkluose vykstančiu tarp transseksualių aktyvistų ir radikalių feminisčių.
Ji ėmė svarstyti, ar iš tikrųjų yra translytė, – galbūt tai buvo būdas mėginti susitvarkyti gyvenimą?
Ellie ir Nele pradėjo daug kalbėtis apie savo tapatybę.
Kilo sveikatos problemų
Be to, joms abiem buvo diagnozuota makšties atrofija – skausmingas uždegimas ir išsausėjimas. Jis paprastai kamuoja menopauzės sulaukusias moteris, tačiau tai gali būti ir testosterono terapijos padarinys.
Gydymui buvo paskirtas estrogeno kremas.
„Tačiau jis nepadėjo, – sakė Nele. – Pagalvojau – kodėl į kūną turiu kišti hormonus, kai jų pagaminti gali jis pats?“
Ellie jautėsi taip pat. Ji pagalvojo, kad būtų galima pabandyti kuriam laikui sustabdyti procedūras ir pažiūrėti, ar situacija pagerėtų.
Jos abi nutraukė testosterono terapiją. Tačiau atsikeitimas buvo gąsdinantis.
„Bijojau nutraukti gydymą hormonais ir grįžti į savo kūną, – sakė Ellie. – Aš net nežinojau, kaip turėčiau atrodyti, nes procesą pradėjau anksti.“
Nele irgi bijojo grįžti, nes šį kelią ji pasirinko bėgdama nuo savo problemų: „Mintis apie atsikeitimą buvo gąsdinanti. Tai reiškė, kad turėsiu stoti į akistatą su problemomis, kurių anksčiau nesugebėjau įveikti.“
Atkuriamųjų operacijų neplanuoja
Yra nedaug mokslinių tyrimų, susijusių su atsikeitimu. Tai pasirenka mažiau nei 0,5 procento translyčių asmenų, užbaigusių lyties keitimo operacijas.
Ellie ir Nele šiuo metu vėl bando priprasti prie buvimo moterimis – ir lesbietėmis. Prie to mėgina priprasti ir jų draugai bei šeimos.
Ellie nesigaili savo pasirinkimo: „Visi pokyčiai padėjo užmegzti artimesnį ryšį su savo kūnu, tai – mano kelionės dalis.
Nele irgi nieko nesigaili. „Kūnas keičiasi su amžiumi, kartais įvyksta nelaimingų atsitikimų – nejaučiu liūdesio dėl to, kad nebeturiu krūtų“, – sakė ji.
Jos neplanuoja rinktis atkuriamųjų operacijų, tačiau abi mano, kad patirtis keičiantis suteikė pasitikėjimo savimi.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
