Kai susiskambinome pasikalbėti apie Kalifornijos San Diego mieste gyvenančios Lauros istoriją, pirmiausia atpažinau ryškią aukštaitišką tarmę.
„Taip, esu iš Utenos. Mano lietuvių kalbos mokytoja didžiuotųsi tuo, kad mano tarmė vis dar atpažįstama. Užaugau tipiniame miesto daugiabutyje, tačiau mano siela visuomet priklausė Sudeikių kaimui Utenos rajone, kuriame gyveno mano močiutė ir diedukas.
Lig šiol nerimstu visaip ieškodama būdų, kaip susikurti tokią pat ramią, harmoningą ir kūrybišką vaikystės aplinką šalia gyvūnų ir gamtos“, – pasakojo L.Lišauskienė.
Atrodytų, visiška beprotybė jaunam verslui nerti į konkurencingą JAV grožio pramonės rinką, kurioje alkūnėmis stumdosi net senos, turtingos pasaulinės kosmetikos kompanijos.
Tačiau prieš septynerius metus San Diego mieste iš augalų pradėjusi kurti odos priežiūros liniją „Lenus“ Laura apie konkurenciją net nesusimąstė: „Ta sritis turbūt pati mane pasirinko.
Apie konkurenciją net nepagalvojau. Tiesiog nėriau ten, kur mane traukė širdis, – arčiau augalų ir gamtos.“
Laura visuomet ieškojo būdų, kaip susikurti gyvenimą, kuris tiktų jos uždaram charakteriui.
Nuo mažens raginama daugiau nusišypsoti, daugiau bendrauti, ji atsipalaiduodavo tik tuomet, kai nuo bendravimo pabėgdavo į gamtą: „Būdavo, paleisk mane, vaiką, vieną į laukus, ir aš tampu labai laiminga.
Viską žinojau – kur mano močiutės liepžiedžiai, kur avietės.
Man patiko ir gyvulius kaime šerti, ir daržus ravėti, ir uogienes su močiute virti.“
Vasaromis pas močiutę viešėdavo sesuo, kuri dirbo vaistinėje, tad jos kartu rinkdavo vaistažoles. Paprasti, kaimiški močiutės grožio ritualai ir po daugelio metų linksmai nuteikia Laurą, nors ilgiau pamąsčiusi ji pasako, kad tuose ritualuose gali būti nemažai mokslu pagrįstos tiesos.
„Močiutė buvo kaimo moteris, darbininkė. Nematė didelio reikalo rūpintis savo oda. Tačiau vis tiek vakarais paimdavo puodelį rūgpienio ir juo prausdavo veidą. Ir man sakydavo: „Pažiūrėk, kokia švelni mano oda.“ Kai pagalvoji – juk rūgpienis turi natūraliai odą atnaujinančių savybių. Štai ir grožio paslaptis!“ – vaikystę prisimena Laura.
Kai būdama paauglė turėjo pasirinkti būsimąją profesiją, Laura ilgai nemąstė ir pasuko ten, kur rekomendavo tėvai inžinieriai, – į architektūrą Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Žvelgdama atgal sako, kad būtų buvę geriau, jei būtų pasirinkusi kraštovaizdžio dizainą, bet anuomet apie tokias studijas nebuvo girdėjusi.
Tuo pat metu mamos prikalbinta išbandė ir modelio karjerą. 16 metų dalyvavo modelių „Elite Model Look“ atrankoje, tarp kurios organizatorių buvo ir dizaineris Juozas Statkevičius.
Šis darbas padėjo užsidirbti pinigų nedidelėms studentiškoms išlaidoms ir išmokė gerai jaustis scenoje.
Tačiau architektūros studijoms sostinėje nebuvo lemta išsipildyti. Filmuodamasi „Kalnapilio“ alaus reklamoje Vilniuje Laura sutiko savo būsimąjį vyrą, Kalifornijos lietuvį Tadą Lišauską (46 m.).
Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, dėl kurios po trijų savaičių jie apsigyveno kartu, o po pusmečio juodu jau buvo susituokę. Po metų persikraustė į Ameriką. Ten tęsė nebe architektūros, o interjero dizaino studijas.
„Ketverius metus dirbau dizainere garsaus amerikiečių architekto Grahamo Downeso studijoje. Padėjau jiems sukurti „Hard Rock“ ir „Tower23“ viešbučius ir parduotuvių interjerus San Diege. Vėliau dirbau kitoje tarptautinėje architektūros studijoje „Gensler“, bet supratau, jog interjerai manęs visiškai nedomina, – man pasirodė, kad dažnas jų keitimas yra visiškai nereikalingas ir netgi žalingas ekologijai ir gamtai“, – pabrėžė Laura.
Prisijungusi prie FBPA architektų komandos Laura gavo galimybę artimiau pažvelgti į biotechnologijų pramonės laboratorijų ir pastatų kūrimą.
„Tai mane labai įkvėpė. Po aštuonerių metų įtempto darbo biuruose, kur vienu metu dirbdavau prie 25 projektų, buvau išsiilgusi asmeninės laisvės ir galimybės daryti man mielus darbus.
Pajutau, kad laboratorijas ir erdves eksperimentams noriu kurti ne kitiems, o sau“, – prisipažino L.Lišauskienė.
Laura atviravo, kad dideliu jos įkvėpimu tapo Patricko Suskindo romanas „Kvepalai“, kurio herojus, pasislėpęs laboratorijoje su šimtais rūšių kvapų, ieško savojo aromato.
„Ten aprašyta kvepalų krautuvėlė yra mano svajonių verslo modelis. Noriu parduoti produktus vietos žmonėms ir turėti nedidelę laboratoriją, kurioje galėčiau viena eksperimentuoti su augalais ir kurti produktus“, – svajones išdavė Laura.
Po daugelio metų, praleistų biuruose ir statybų aikštelėse, Laura tiksliai žinojo, kad nori kurti rankomis apčiuopiamą produktą, kurį galėtų pati parduoti.
„Pasiskaičiau keletą knygų ir pradėjau eksperimentuoti. Pasigaminau visokių kremų ir keletą mėnesių juos bandžiau ant savo odos, kol supratau, kad man puikiai pavyko perprasti gana daug kosmetikoje naudojamų augalų savybių“, – kelio grožio versle pradžią prisiminė Laura.
Pradžioje Laura manė, kad kurdama odos priežiūros priemonių liniją ji tiesiog susikurs sau truputį papildomos veiklos, nedidelį verslą šalia nuolatinio darbo. Tačiau jos priemones puikiai įvertinusios pirmosios klientės pradėjo žinią skleisti vis plačiau.
„Man patinka senamadiškas verslo modelis, kuriame nėra daug rinkodaros ar dirbtinai sukurtų produktų recenzijų. Noriu, kad klientės išbandytų mano kuriamą priemonę ir tą žinią perduotų mamai ir draugei.
Tai pati natūraliausia rinkodara. Tikiu, kad geriausi produktai iš gamtos patys populiarina mano kuriamus kremus, balzamus, serumus ir losjonus“, – įsitikinusi L.Lišauskienė.
Lauros kuriamų priemonių klientai šiuo metu yra visose Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantys moterys ir vyrai.
„Lenus“ kremo jie užsisako internetu. Tačiau Laura nepraleidžia progų susitikti su savo klientais tiesiogiai, dažnai dalyvauja nedidelėse savaitgalio mugėse, kur pati pristato savo vaistažolėmis ir medumi kvepiančias priemones.
Lauros namuose įkurtos laboratorijos lentynose yra apie 300 skirtingų rūšių produktų. Visi jie – natūralūs, iš gamtos.
„Geros odos priežiūros priemonės paslaptis yra ne ypatingi biologijos mokslai, o pačios geriausios sudedamosios dalys. Formulės nėra jokia paslaptis, aš pati jas išsistudijavau. Tuomet eksperimentavau tol, kol man patiko rezultatas“, – neslėpė Laura.
Būdama labai darbšti ir reikli sau moteris mano, kad jos sėkmės formulė paprasta – ji stengiasi kurti tai, kas padeda dar labiau pagerinti odą.
Savo produktuose vandenį ji keičia alavijų sultimis, o pigesnį kokosų aliejų – vertingesniu simondsijų aliejumi. Visų Lauros kuriamų veido kaukių pagrindas – natūralus, neperdirbtas medus iš vietos bitininkų.
„Žinoma, visi mano pasirinkimai atsiremia į produkto kainą. Turėdama nedidelį savo pačios rankomis kuriamą verslą aš galiu garantuoti, kad į produktus patenka tie dalykai, kuriuos labiausiai vertinu“, – patikino JAV įsikūrusi lietuvė.
Laura juokavo – matyt, žvaigždės sutapo, kad jos kuriama kosmetikos linija iš augalų atsirado tokiu metu, kai pasaulis vis labiau domisi ekologija, sveikesniu gyvenimo būdu ir gamyba, kuri nekenkia gamtai.
„Prieš 20 metų gal nebūtų pasisekę, bet dabar esame ant geros bangos“, – mano Laura.
Odos linijos „Lenus“ klientės dažniausiai yra moterys, išbandžiusios brangesnius kremus, kainuojančius 60–80 JAV dolerių (54–72 eurus).
Jos nebijo eksperimentuoti ir ieškoti ko nors naujo. Beveik perpus pigesnė Lauros gaminama kosmetika yra geras būdas išbandyti naujas priemones neskriaudžiant savo piniginės.
Penkiolika metų Kalifornijos pietuose gyvenanti Laura pasiilgsta savo močiutės daržo Utenos rajone, tačiau ir dabartiniuose namuose San Diege ji kuria nedidelę gamtos oazę.
Trijų mažamečių berniukų – Luko, Simo ir Lino – mama stengiasi vaikus išmokyti, kad gera savijauta labai priklauso nuo to, ką dedi į savo kūną.
„Sakau savo vaikams, kad mes esame kaip mašinos – kokius degalus į jas pilame, taip ir važiuojame. Reikia visuomet galvoti, kad esi vertas švaraus, gero maisto. Noriu išmokyti sūnus, kad nebūtina visuomet pirkti jau pagamintą maistą. Rodau jiems, kaip pasigaminti skanių patiekalų namuose.
Vaikai pamėgo kartu su mumis dirbti virtuvėje, kartu susėsti prie vakarienės stalo, klausytis muzikos ir džiaugtis mūsų jaukia kompanija“, – apie šeimą pasakojo L.Lišauskienė.
Ji įsitikinusi, kad sveika mityba, kurioje daug žalumynų, padeda išlaikyti gražią, švytinčią odą ir jausti didesnį pasitikėjimą savimi.
„Bendraujame žiūrėdami vienas kitam į veidą, todėl jautriai reaguojame, jei mūsų oda nėra sveika“, – sakė Laura.
Uždaro būdo Laura pastebi, kad Amerikos kultūra labai tinka jos charakteriui. Dažnai buvusi kompanijų nuošalyje ir vengusi artimo bendravimo, moteris atrado išeitį, kurioje jaučiasi patogiai ir užtikrintai.
„Stebėjau žmonių reakciją ir supratau, kad būdama nekalbi ir uždara sukeliu dar didesnį žmonių susidomėjimą. Jie pradeda teirautis, kas mane slegia. Tačiau kartą pabandžiau būti šneki bei linksma ir iškart supratau, kad šitaip bendrauti lengviau.
Amerikoje žmonės mažiau gilinasi į kitų žmonių rūpesčius ir gyvenimą – tai man labai patinka. Čia niekas manęs neteisia dėl uždaro būdo. Žmonės atlaidžiau vertina vienas kito nesėkmes. Čia lengviau eksperimentuoti, klysti ir vėl bandyti iš naujo“, – pabrėžė Laura.
Trijų vaikų mama neapsiriboja dar nė dešimtmečio neskaičiuojančiu grožio verslu. Ji pasiilgsta Lietuvoje nebaigtų architektūros studijų, tad vis dar svajoja apie galimybę sujungti architektūrą ir meilę gamtai.
Prieš keletą mėnesių moteris ėmėsi dar vienos veiklos – teikia kraštovaizdžio dizaino paslaugas San Diego miesto apylinkėse.
„Tai ta pati architektūra – tik ne viduje, o lauke. Ir čia puikiai dera visi mano pomėgiai.
Žinios apie augalus man tiesiog limpa, būdama šalia gamtos aš tiesiog jaučiu tikrą emocinę pusiausvyrą.
Neįtikėtina, jog man reikėjo beveik dvidešimties metų, kad suprasčiau, kas yra tikrasis mano pašaukimas“, – pati savimi stebėjosi L.Lišauskienė.
Vėl prakalbusi apie prisiminimus Laura paatviravo, kad pasiilgsta savo vaikystės kaimo, miško, ežero ir lietuviškos ramybės.
Lauros vyras Tadas, užaugęs Antrojo pasaulinio karo emigrantų lietuvių šeimoje San Diege, bet labai mylintis Lietuvą, nieko prieš būtų atvažiuoti gyventi į Vilnių.
Tadas taip pat yra verslininkas, patentavęs pirmąją pasaulyje biologiškai skaidomų cigarečių filtrų technologiją „Greenbutts“. Tadas tikisi, kad ateityje pavyks susitarti ir su gamintojais Lietuvoje.
Tad kol kas gyvenimo Lietuvoje planai atidėti ateičiai, o lietuviškas Lauros kaimas yra sukurtas Kalifornijos pietuose.
