Kaip jau rašė lrytas.lt, vaikinas mirė toli nuo Lietuvos, Filipinuose. Po žiauraus sumušimo lietuvis daugiau nei dvi savaites buvo gydomas Filipinų Sebu miesto Chong Hua ligoninėje, tačiau iš komos taip ir nepabudo.
Sielvarto palaužtą motiną prislėgė ir finansinė našta, kaip atsiskaityti ligoninei už paslaugas, kurių buvo priskaičiuota už daugiau kaip milijoną pesų (daugiau kaip 25 tūkst. eurų), ir rūpestis, kaip iš tokio tolimo krašto, kuomet visą pasaulio susisiekimą ir įstaigų veiklą paralyžiavo karantinas dėl koronaviruso pandemijos.
Supratusi, kad sūnaus kūno parsigabenti tikrai nepavyks, motina sutiko jo palaikus kremuoti, bet ir tam kilo biurokratinių kliūčių, nes dėl karantino stojant įstaigų darbui vėlavo mirties liudijimo išdavimas.
„Tik dabar ateina tas suvokimas, kad niekada nebepareis mano vaikas“, – su ašaromis prisipažino motina.
Dėkinga nepažįstamiems žmonėms
Šiandien V.Vasiljeva gali kiek lengviau atsikvėpti – jos sūnaus palaikai pagaliau kremuoti, o urną neribotą laiką, iki pandemijos pabaigos, nemokamai sutiko pasaugoti Filipinų laidojimo namai.
Už palaikų kremavimą V.Vasiljeva jau atsiskaitė, o su ligonine privalo iki galo atsiskaityti per balandžio mėnesį, tad laiko dar šiek tiek yra. Moteris suka galvą, iš kur paimti likusią skolos sumą, ką parduoti.
Skola ligoninei perpus sumažėjo gerų Lietuvos žmonių dėka, kurie atsiliepė į pagalvos šauksmą pasirodžius straipsniui portale lrytas.lt. V.Vasiljeva neįstengia apie tai pasakoti be ašarų.
„Atsidariusi sąskaitą sėdi ir verki. Tarp aukotojų beveik nėra pavardžių, kurias pažįstu. Tik vienas kitas pažįstamas. O visi kiti – visiškai nepažįstami žmonės, bet jie vis tiek atsiliepė. Esu labai jiems dėkinga“, – sakė V.Vasiljeva.
Ji sakė kreipusis pagalvos ir į turtingus, galingus žmones, bet paramos iš jų nesulaukė, tokių pavardžių tarp aukotojų nėra.
Žūtį gaubia mįslė
A.Žaltauskas Filipinuose atsidūrė prieš trejus metus, pakviestas draugų ir norėdamas pamatyti pasaulio.
Sausio 21-ąją, įvykus konfliktui, vaikinas buvo sumuštas. Dėl to persikėlė į kitą miestą – Sebu, ir ruošėsi iš ten parvykti į Lietuvą. Motina jam nusiuntė pinigų bilietams.
Motina iki šiol pati nežino, ar dėl tų pinigų, ar dėl kokios kitos priežasties kovo 12 d. Aleksandras buvo žiauriai sumuštas, patyrė sunkią galvos traumą ir atsidūrė komoje.
Po poros savaičių, kovo 28-ąją, vaikinas mirė.
„Aleksandras labai daug skaitė nuo 4,5 metų, domėjosi daugelių dalykų... Rašė puikias ir giliaprasmes eiles. „Rašyk.lt“ jo kūriniai dažnai būdavo tarp geriausių“, – apie sūnų pasakojo V.Vasiljeva.
Vaikino eiles spausdino „Literatūra ir menas“, o paskutiniai jo kūriniai buvo publikuoti šių metų kovo 20 d. „Šiaurės Atėnuose“, tačiau šios publikacijos jis pats nebepamatė.
