Visada stilingas, retai blaivus ir būtinai su cigarete rankoje – atrodo, S.Gainsbourg’as nerūkė tiktai miegodamas. Traukė dūmą scenoje, kai dainavo, duodamas interviu ar kurdamas dainas.
„Jei mesiu gerti ir rūkyti, galiu ilgai gyventi. O tai nuobodu“, – juokais sakydavo jis.
Modelio tipo gražuolės pavardę prestižinių mados namų „Hermes“ odos gaminių meistrai įamžino visiems laikams – 1984-aisiais jos garbei pavadino rankinę „Hermes Birkin“.
Prieš penkerius metus J.Birkin pareikalavo rankinių nebevadinti jos vardu.
Ją sukrėtė gyvūnų gynėjų nufilmuoti vaizdai iš tiekėjų fermų, kur krokodilai ir aligatoriai laikomi siaubingomis sąlygomis.
Bet „Hermes“ įrodė, kad su tuo neturi nieko bendra. Konfliktas buvo išspręstas.
Rankinės ir toliau turi jos pavardę – Birkin.
„Aš myliu tave“, – kartojo J.Birkin mylimojo dainos žodžius.
„Aš tavęs taip pat ne“, – sarkastiškai atsakydavo jis. Tai buvo bendra J.Birkin ir S.Gainsbourg’o įrašyta daina „Je t’aime... moi non plus“ („Aš tave myliu. Aš tavęs taip pat ne“).
Šią dainą jis per naktį sukūrė savo ankstesnei mylimajai prancūzų kino žvaigždei Brigitte Bardot (85 m.), ir abu įdainavo garso įrašų studijoje.
Bet įžymioji aktorė neleido įrašo viešinti. B.Bardot, kuri tuomet buvo vokiečių fotografo, milijonieriaus Gunterio Sachso žmona, nenorėjo akivaizdžių savo neištikimybės įrodymų. Atlikdama šią dainą kino žvaigždė seksualiai aimanavo.
Ar tai buvo imitavimas, ar jie tikrai mylėjosi garso įrašų studijoje?
Kai po trumpalaikės aistros B.Bardot metė dainos kūrėją, jis labai nuliūdo ne tik todėl, kad iš tiesų ją mylėjo, bet ir dėl to, jog visa Prancūzija žinojo – jį, patyrusį meilės romanus su gražiausiomis Prancūzijos moterimis, atstūmė to meto superžvaigždė.
S.Gainsbourg’as savaip atkeršijo B.Bardot, kuri vėliau pasigailėjo dėl savo neryžtingumo.
Dainą „Aš tave myliu. Aš tavęs taip pat ne“ jis padovanojo naujai mylimajai – J.Birkin.
Daina tapo sensacija ir sukėlė didžiausią skandalą. Jos pabaigoje J.Birkin aimanavo imituodama orgazmą.
Dėl to netruko pasklisti gandas, kad dainą porelė įrašinėjo mylėdamasi. Į tai S.Gainsbourg’as atkirto: tuomet ji būtų buvusi ilgesnė.
Per pirmąją savaitę daina pasklido milijoniniu tiražu. BBC atsisakė ją transliuoti per radiją, o Romos popiežius ją prakeikė. Už tai jį S.Gainsbourg’as pavadino savo geriausiu viešųjų ryšių specialistu.
J.Birkin buvo jo gyvenimo meilė. S.Gainsbourg’as mylėjo ją iki pat paskutinės dienos. Net tuomet, kai ji paliko jį ir laimingai gyveno su kitu – režisieriumi Jacques’u Doillonu.
S.Gainsbourg’as ir J.Birkin kartu buvo 13 metų, nors nebuvo oficialiai vedę.
Iki santykių su ja skandalingasis atlikėjas turėjo dvi žmonas ir tris vaikus.
Su J.Birkin jis susilaukė dukters Charlotte (48 m.).
Kai J.Birkin režisieriui J.Doillonui pagimdė Lou, jai S.Gainsbourg’as atsiuntė dėžutę su vaikiškais drabužėliais ir atviruką su užrašu „antrasis tėvelis“. Vėliau S.Gainsbourg’as tapo mažylės Lou krikštatėviu.
Likus dienai iki mirties jis paskambino J.Birkin ir pasakė, kad nupirko didelį briliantą vietoj to, kurį jai kadaise padovanojo, bet ji pametė.
„O, Serge’ai, baik gerti“, – atsakė J.Birkin. Ji buvo įsitikinusi, kad tai jo, girto, sapalionės.
Jis paliko testamentą, pagal kurį J.Birkin priklausė procentai nuo jo albumų pardavimo.
S.Gainsbourg’as mirė neatlaikęs penktojo infarkto vienas savo bute Paryžiuje prie darbo stalo. Į jo laidotuves atvyko ne tik žinomi kūrėjai, bet ir taksistai, padavėjai, restoranų muzikantai, paprasti paryžiečiai – S.Gainsbourg’as buvo prancūzų numylėtinis.
Kino žvaigždė Catherine Deneuve (76 m.) prie kapo perskaitė jo parašytą eilėraštį „Bėgti nuo laimės“.
J.Birkin į buvusio mylimojo karstą įdėjo mėgstamiausią žaislą – veltinę beždžionėlę, su kuria miegojo ir nesiskyrė nuo šešerių metų.
Ir namas, kuriame S.Gainsbourg’as gyveno, ir jo kapas Monparnaso kapinėse iki šiol dažnai lankomi.
Čia visada padėta žaislų, gėlių, nuotraukų, žvakių ir cigarečių.
„Visur pelniau sėkmę, išskyrus savo gyvenimą“, – taip apie save kalbėjo S.Gainsbourg’as.
Po jo mirties J.Birkin dar ilgai graužė sąžinė.
Jai kartais atrodė, kad būtų pajėgusi mylimąjį ištraukti iš alkoholizmo liūno, jei būtų likusi šalia. Jam buvo 62-eji.
S.Gainsbourg’as ir J.Birkin – tai ne tik graži ir liūdna meilės istorija, bet ir sėkminga kūrybinė mūzos ir muzikanto sąjunga, abiem atnešusi šlovę ir sėkmingus projektus.
Pora nebijojo rizikuoti ir dalyvauti pernelyg atvirose fotosesijose, erotiniuose klipuose ir vaidinti skandalinguose filmuose.
Jų sukurta daina „Aš tave myliu. Aš tavęs taip pat ne“ – vienas žinomiausių kūrinių apie meilę.
Serge’as ir Jane dažnai pykosi ir viešumoje. Kartą kavinėje, kai jis rausėsi po mylimosios rankinę bandydamas rasti neištikimybės įrodymų, ji sviedė jam į veidą pyragaitį.
Įniršęs S.Gainsbourg’as puolė vytis pagrindine Paryžiaus gatve, Sen Žermeno bulvaru, nubėgančios J.Birkin.
Tada ji, ilgai negalvodama, šoko į Seną.
Išlipti iš vandens J.Birkin padėjo ugniagesiai.
Sušlapusi, bet smagiai juokdamasi ji priėjo prie jos laukiančio S.Gainsbourg’o. Jam patiko tokios mylimosios išdaigos.
Po to abu susikibę rankomis patraukė namo. S.Gainsbourg’as ir J.Birkin elgėsi lyg kokio filmo herojai meilužiai.
J.Birkin niekada nepasižymėjo pribloškiamais vokaliniais duomenimis – kaip ir S.Gainsbourg’as. Bet kartu sudėjus jos grožį ir aprangos stilių, jo muziką ir lyriką, jų romaną, jų sukurtą skandalingą įvaizdį – visa tai padarė juos žinoma ir mylima Prancūzijos pora.
Prancūzai atleido J.Birkin net tai, kad ji buvo britė ir kalbėjo su akcentu.
Ji dainuoja S.Gainsbourg’o dainas ir po jo mirties, nors kartais jai atrodė, kad reikia baigti. Tuomet darydavo pertrauką.
Pastarieji metai J.Birkin buvo sunkūs. Beveik prieš septynerius metus, būdama 46 metų, iš gyvenimo pasitraukė jos vyriausioji duktė.
Mados fotografė Kate, kurios J.Birkin susilaukė iš pirmosios santuokos su kompozitoriumi Johnu Barry, dirbo „Vogue“, „The Sunday Times“ leidiniuose.
Dvejus metus J.Birkin nesirodė viešumoje, atsisakydavo projektų, vėliau pamažu grįžo į įprastą gyvenimą.
Po dukters savižudybės jai teko susigrumti ir su onkologine liga. J.Birkin įsitikinusi, kad tik menas padėjo jai ją įveikti.
Gydytojai sakė, jog J.Birkin žiūrėjo filmus, lankė teatrus, bendravo su kitais, kad neliktų viena su slegiančiomis mintimis ir prisiminimais.
Pastaruoju metu ji rengia koncertų turnė. Ir visuomet skrenda su didžiuliais lagaminais.
„Ne, ne tam, kad tilptų mano drabužiai, – jų kaip tiktai būna mažai. Tiesiog visada planuoju grįžti su krūva dovanų dukterims Charlotte bei Lou ir anūkams“, – tikina J.Birkin.
Per savo koncertus ji paprastai vilki smokingą su kelnėmis, šilkinę palaidinę ir avi teniso batelius. J.Birkin niekada nesistengė atrodyti kaip nors ypatingai. Ji įsitikinusi, kad grožio paslaptis – paprastumas.
Praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje J.Birkin apranga tapo į akis nekrintančios prabangos etalonu.
Jai kažkokiu būdu pavykdavo be mažiausių pastangų atrodyti šiuolaikiškai, madingai ir išskirtinei.
J.Birkin nešiojo labai trumpas sukneles, šortus ir sijonus, bet niekada neatrodė vulgariai. Ji galėjo apsitempti paprastus sportinius marškinėlius, džinsus ir atrodyti stilingai.
Abu šie drabužiai tapo prancūziško stilingumo pavyzdžiais, nors J.Birkin gyslomis teka visai ne prancūziškas kraujas.
Dabar jos stilius dar paprastesnis. Jos drabužinėje – keletas daiktų iš minkšto kašmyro, juodos ir baltos spalvų sportiniai marškinėliai, vyriškos kelnės ir batai, prieš daugelį metų pirktas didelis paltas ir ilgas, platus šalikas.
Atlikėja neslepia, kad jai patinka nešioti plačius vyriškus drabužius.
Tai tapo savotiška uniforma.
Atrodo, kad dabartinis J.Birkin drabužinės turinys atitinka pastarojo meto protingo vartojimo tendenciją.
„Labiau negu protingo. Nesu avantiūristė ir man patinka nešioti daugelį metų patikrintus daiktus, išeiti į sceną su smokingu, senais šilkiniais marškiniais, avėti teniso batelius. Labai mėgstu nešioti kitų žmonių rūbus.
Pavyzdžiui, kokius trejus metus mūviu kelnes, kurias man davė kino agentas.
Visuomet mėgau didelius vilnonius savo tėvo megztinius“, – sakė J.Birkin.
Nejau ji neturi silpnybės vaikščioti po parduotuves ir apsipirkinėti? Maisto produktus J.Birkin mėgsta pirkti turguje ir gaminti savo draugams.
Pastarasis drabužis, kurį pirko, – vyriškas švarkas. Pamačiusi, kad tokį nešioja jos žentas, nusprendė, kad jai reikia būtent tokio.
Niujorke ji iki šiol žinoma dėl „Hermes Birkin“ rankinės ir dainos „Aš tave myliu. Aš tavęs taip pat ne“.
Atlikėja neslepia, kad būtų smagu sukurti drabužių kolekciją jos amžiaus – 70 metų perkopusiai – moteriai. Ir jei tokio pasiūlymo sulauktų iš kokio nors dizainerio, neatsisakytų.
Dabar „Hermes Birkin“ nenešioja – ši rankinė jai jau atrodo pernelyg sunki. Ji, kaip ir jos tėvas Davidas Birkinas, nemėgsta ir piniginių – jas atstoja kišenės. Jose pilna raktų, skarelių ir kitokių smulkmenų.
Dėl to atlikėja nenešioja didelių rankinių.
Tuomet, kaip pati sako, jas prikimštų iki pat viršaus ir jos būtų nepakeliamos.
Pastaruoju metu ji itin pamėgo lengvas drobines rankines, kurios parduodamos muziejuose.
J.Birkin dabar daug skaito – romanus, eilėraščių rinktines.
Per dieną būtinai atranda laiko pasklaidyti pagrindinius Prancūzijos laikraščius.
Ji nenutraukė darbo ir kine. Gegužės ir birželio mėnesiais ketinama filmuoti bendros gamybos Vokietijos ir Prancūzijos televizijos filmą, kuriame ji atliks pagrindinį vaidmenį.
Prieš aštuonerius metus duktė Lou Doillon (37 m.) išleido pirmąjį muzikinį albumą. Dainininkų dinastijos tęsinys?
J.Birkin motina aktorė Judy Campbell, jos dukterų Charlotte ir Lou senelė, taip pat dainavo ir vaidino miuzikluose.
„Dėl Charlotte viskas buvo paprasčiau, nes ji dainuoja ir filmuojasi nuo 12 metų.
Jaunėlė Lou pradėjo dainininkės karjerą vėlai – būdama jau 30 metų, kai kine jau buvo suvaidinusi nemažai vaidmenų.
Jos singlas „I.C.U“ buvo labai sėkmingas ir ji nutarė tęsti atlikėjos karjerą.
Lou turi tokį pat žemą balsą kaip mano motina ir dainuoja panašia maniera. Ji pati kuria muziką ir žodžius. Labai džiaugiuosi, kad jai viskas pavyksta“, – džiaugėsi J.Birkin.
Per savo koncertus J.Birkin atlieka dainas iš albumo „Birkin/Gainsbourg: Le Symphonique“, kurį išleido 2017-aisiais. Į jį sudėta 21 S.Gainsbourg’o kompozicija, kurią jis kūrė įvairiems atlikėjams.
„Kai aš atlieku Serge’o dainas, man visada būna truputį liūdna. Bet žinau, kad publikai jos patinka, ir neturiu jos nuvilti“, – sakė J.Birkin.
Nors rengia daug koncertų, keliauja ir filmuojasi, jos fizinė forma puiki.
J.Birkin lanko pilateso treniruotes, bet, priešingai nei daugelis įžymybių, neprakaituoja kūno rengybos studijoje.
J.Birkin daug vaikšto su buldogų veislės šunimi.
Visada pėsčiomis eina į turgavietę ir daugybę prisipirktų produktų parsiveža pirkinių krepšyje su ratukais.
J.Birkin su malonumu ruošia maistą, tiesa, įmantrių valgių nemėgsta.
Pasak jos, tai tik nereikalingas pinigų mėtymas.
Apie ką ji dar svajoja?
„Norėčiau vėl patirti meilę, kad galėčiau dainuoti apie tikrus jausmus, o ne prisiminimus“, – neslėpė J.Birkin.
Bet tokia meilė kaip S.Gainsbourg’ui jau nebepasikartos.
Knygoje – atvirai apie save
2018-aisiais J.Birkin išleido knygą „Beždžionės dienoraščiai“ („The Monkey Diaries“), kurioje pateikė savo dienoraščių ištraukas.
Savo knygoje ji atvirai pasakoja apie vaikystę, savojo „aš“ paieškas, santykius su vyrais ir, žinoma, S.Gainsbourg’ą.
„Tėvai ilgai man negalėjo išrinkti vardo. Motinai norėjosi ko nors originalesnio ir ji pasiūlė pavadinti mane Georgiana. Neva kadaise gyvenusi Bedfordo kunigaikštienė tokiu vardu.
Bet tėvas tai laikė įmantrumu ir pasiūlė: „O gal geriau Jane kaip seksualių kelnaičių reklamoje?“ (Angliškai Jane – vardas, „jane“ – moteriškaitė.)
„Po vakarienės nuėjau į savo kambarį, pažiūrėjau į veidrodį ir supratau, kad atrodau nekaip. Tuomet paėmiau žirkles ir pasidariau kirpčiukus. Taip atrodžiau kur kas geriau ir tuo likau patenkinta.“
„Dabar supratau, kur slypi Serge’o žavesys. Tai – jo trūkumai. Jis – egoistas, pavyduolis, jo charakteris valdingas. Bet jis linksmas ir geras. Net kvailystės, kurias krečia, visada išradingos ir originalios. Antro tokio nėra.“
„Man labai pavyko, kad jis sutiko likti mano artimu draugu, nors iš pradžių jam buvo labai sunku. Kai turėjo problemų, skambino man, o aš džiaugiausi sulaukusi jo skambučių. Jis galėjo ateiti į mano namus vidurnaktį ir paprašyti vakarienės. Stalas buvo dengiamas du kartus: pirmą kartą man, mano vyrui Jacques’ui ir vaikams. Antrą – netikėčiausiu laiku Serge’ui.“
Parengė Ona Kacėnaitė
