Dabar Ingrida – jau vieniša 3,5 m. sūnelio Žako mama. Bet ji gyvenimu nesiskundžia nei dėl to, kad tenka vienai rūpintis vaiku, nei dėl to, kad neseniai iškrito iš TV projekto „Lietuvos balsas“.
„Sunkiau buvo tada, kai Žakutis buvo kūdikis, o dabar jis labai protingas, be to, dieną būna darželyje. Ir jeigu man neplanuotai prireikia nueiti į kokį susitikimą, kai sūnus namie, paskambinu Žilvinui, jis visus darbus meta į šoną ir pasirūpina vaiku. Jis – tikrai puikus tėtis“, – negailėjo gražių žodžių buvusiam vyrui Ingrida.
Na, o tai, kad teko palikti „Lietuvos balsą“, jai tereiškia, jog atsirado daugiau laiko naujiems projektams.
Ingrida dabar patenkinta ne tik savo veikla, bet ir savo išvaizda. Prieš keletą metų ji sirgo bulimija. „Iki dvidešimties metų neturėjau vaikino, tad sugalvojau, jog galbūt situacija pagerės, jei numesiu svorio. Bandžiau laikytis dietų, bet man tai pasirodė sudėtinga, tad nusprendžiau, kad geriau valgysiu tiek, kiek noriu, o suvalgytą maistą išvemsiu“, – prisipažino pašnekovė.
Kaip jai kilo tokia keista mintis? Gal jos organizmas toks, kad sukelti vėmimą visai nesunku – paauglystėje buvo paragavusi alkoholio, o kai pasidarė negera, susikišo du pirštus į burną ir viską išvėmė. Taigi nusprendė, kad šitaip nesudėtinga atsikratyti ir maisto.
Mergina ir tuomet nebuvo stora, ji svėrė 55 kg (ūgis – 156 cm). Radikalių priemonių dėka ji numetė svorį iki 44 kg. Bulimija sirgo ketverius metus – visą tą laiką kasdien maždaug po 10 kartų valgydavo ir vemdavo.
Ar jai nekilo minčių, kad tai nenormalu, kad reikia kažką daryti? „Bandžiau neprisileisti minties, kad tai liga. Sakiau sau, kad daug žmonių turi savų paslapčių, taigi manoji bus ta, kaip elgiuosi su maistu. Galvojau, gal taip darysiu visą gyvenimą“, – prisipažino moteris.
Toks jos elgesys išaiškėjo, kai ji persikraustė gyventi į Vilnių. Iki tol gyveno Klaipėdoje su mama, močiute ir broliu, nuo kurių savo bėdas sugebėjo nuslėpti, juolab, kad artimieji nė nežinojo apie tokios ligos egzistavimą. Persikrausčiusi į Vilnių, mergina atsipalaidavo, manydama, kad labai slapstytis nereikės, ir jos paslaptis išaiškėjo.
Pirmiausia tai, kad ji, užsidariusi tualete, vemia, suprato mergina iš Vokietijos, kuri kartu nuomojosi butą. Ta mergina apie tai pasakė dar vienam buto gyventojui.
Abu bičiuliai paragino Ingridą suprasti, kad ji serga, ir pasakė, kad jau užregistravo ją į Valgymo sutrikimų centrą (jis įsikūręs sostinėje Vasaros g. 5).
„Nesiginčijau, sutikau, kad man reikia gydytis. Pradžioje tame centre jaučiausi kaip kalėjime: prižiūrėtojai stebėjo, ar mes suvalgome visą duodamą maistą, o tualetų duris buvo stiklinės – ne peršviečiamos, bet tokios, kad matytųsi, ar žmogus nestovi palinkęs virš klozeto...“, – atsiminė ketverių metų senumo įvykius mergina.
Taip pat centre vykdavo psichoterapija, dailės, muzikos terapija ir panašūs užsiėmimai. Mergina greitai, gal per mėnesį, atrado jėgų iš savo liguistos būsenos išlipti. Pastebi, kad ten buvo ir žmonių, tikrai turinčių antsvorio, kai kuriais atvejais taip buvo dėl ligos ar dėl vartojamų medikamentų, taigi mergina suprato, kad jos problemos, palyginus su tų žmonių, yra visai menkos.
Planuotas nėštumas – po 4 mėnesių draugystės
Dar nežinia, ar Ingridai būtų pavykę taip lengvai pasveikti nuo bulimijos, jeigu ne tas faktas, kad kaip tik gydydamasi pradėjo draugauti su Ž.Žusinu.
Su juo susipažino per muziką. Seniau jam, prodiuseriui, nusiųsdavo savo dainų įrašų, o vėliau jis su ja susiekė ir pasiūlė keliuose dainininko Iljos Aksionovo koncertuose pabūti pritariančiąja vokaliste.
„Taigi susipažinome per muziką, per darbą, į kurį abu žiūrėjome atsakingai. Bet jau netrukus supratau, kad mezgasi kitokie santykiai, kad laukia kažkas gražaus“, – sakė Ingrida.
Ir jau per pirmąjį savo kaip poros pasimatymą bare jiedu prakalbo apie bendrus vaikus.
Ingrida Žilvinui pasakojo apie savo tuometinį užsiėmimą – savanorystę vaikų globos namuose. Ten buvo vienas mažas berniukas, kurį ji buvo labai pamilusi, taigi prasitarė, kad norėtų jį įsivaikinti.
„Kam tau įsivaikinti – juk galim turėti savo vaikų“, – pareiškė Žilvinas. Mergina paklausė, ar jis kalba rimtai, ir išgirdo, kad rimtai. Dar jis paklausė, „kodėl gi ne?“, ir ji nerado priežasčių, kodėl ne.
Netrukus po to pokalbio Ingrida lankėsi pas Valgymo sutrikimų centro psichologę, kuriai pasipasakojo apie tai, kad yra geros nuotaikos ir net galvoja apie vaiką. O specialistė ją pribloškė, pasakiusi, kad sergant bulimija gresia vaikų neturėti – gali sutrukti ovuliacija, dingti mėnesinės.
„Vaikus aš visuomet labai mylėjau ir neabejojau, kad jų turėsiu, taigi tie psichologės žodžiai mane labai išgąsdino. Bet būtent dėl jų susivokiau ir grįžau į realybę, baigiau tas nesąmones ir pradėjau valgyti normaliai. Tiesa, negaliu pasakyti, kad dabar mano santykis su maistu yra geras. Pavalgiusi kartais jaučiu diskomfortą, bet į tualetą nebėgu“, – atvirai pasakojo dainininkė, dabar sverianti 48 kg ir valganti, ką nori ir kiek nori.
Na, o pokalbiai su naujuoju draugu apie vaikus tęsėsi ir per antrą, ir per trečią pasimatymą.
„Tai atrodė kažkaip natūralu. Kartą jo paklausiau, gal nori Jaučio? Jo Zodiako ženklas toks, ir jis pasakė, kad turėti dar vieną Jautį būtų visai gerai“, – nusišypsojo Ingrida.
Jau pasiskaičiavusi, kuomet realu susilaukti Jautuko, mergina apsilankė pas gydytoją pasitikrinti sveikatos, o toji pasakė: „Ateikite, jei metus nepavyks pastoti.“
Tie žodžiai ją labai nustebino, juk jai nė nekilo minčių, kad kažkas gali nepavykti. Ir išties vaikelį pavyko prisišaukti tada, kai ir suplanavo. Poros draugystė tebuvo trukusi keturis mėnesius.
Tiesa, Žakas gimti neskubėjo, tad visgi jo ženklas ne Jautis, o Dvyniai. „Bet gal taip ir geriau – gal dviem Jaučiams kartu nebūtų gerai, o dabar jie sutaria puikiai“, – pastebėjo Ingrida.
Piršlybos socialiniame tinkle
Poros piršlybos įvyko gerokai vėliau, po vaikelio gimimo. Ingrida prisipažino, kad vienu metu buvo supykusi ant Žilvino, pasiėmė vaiką ir grįžo pas mamą. O tada tiesiog feisbuke sulaukė jo pasiūlymo tuoktis!
„(...) Tik dabar, sėdėdamas vienas tarp sienų, labai aiškiai ir šviesiai suprantu, kad iš to susireikšminimo, pasipūtimo, per pašėlusį gyvenimo tempą pamiršau duoti ir suteikti tai, ir dar daugiau, kiek Tu skyrei ir apdovanojai mane. Viskas dėka Tavęs. Suprantu, kad vienoje situacijoje vaidindamas protingesnį, kitoje situacijoje būnu tiesiog pašlemėkas. Visada norėjau Tau pasakyti, bet buvau tiesiog bailys: Ingrida Toleikyte – tapk mano žmona“, – 2018 m. birželį rašė Žilvinas.
Ir Ingrida sutiko, nors sako didelio poreikio tuoktis neturėjusi – juk ir taip, gyvendama kartu su Žilvinu ir augindama vaiką, jautėsi turinti šeimą, tad atrodė, kad įrašas popieriuje nieko nepakeis.
Vaikas laimingas
Visgi dabar pora jau išsiskyrusi, Ingridos tikinimu, galutinai. Bet ji labai džiaugiasi tuo, kad santykiai padovanojo sūnelį, kuris yra labai mielas ir išmintingas vaikas. Moteris tiki, kad jis auga laimingas, nes abu tėvai jį labai myli ir juo rūpinasi.
„Suvokiau, kad dabar, kai vaikas paaugęs, galiu skirti daugiau laiko sau ir savo darbams“, – pridūrė Ingrida.
Ji yra baigusi operinio dainavimo specialybę, o klausytojams gali pasiūlyti ir džiazo, ir pop dainų programą. Praėjusiais metais sukūrė pagrindinį vaidmenį filme „Leonė. Bėganti į šviesą.“
Tiesa, kadangi iš muzikos pragyventi ne visuomet paprasta, neseniai Ingrida nėrė į naujus vandenis ir pradėjo daryti makiažą. Šis užsiėmimas jai labai patinka, pasirodymams visuomet norėdavo pasidažyti pati. Vėliau nugrimavo kelis kitus televizijos laidų dalyvius ir neseniai ryžosi pasiūlyti savo paslaugas ir kitiems.
