„Ko gi čia skųstis – galima gauti nedarbingumą vaikų priežiūrai karantino metu, ką aš ir padariau, ir leisti laiką namie su jais. Man namie su šeima patinka, ir užsiimti namų ruoša galiu visą dieną, ne tik vakarais po darbo, taigi namai tvarkingesni. Į darbą man visai nesinori, tai kas, kad aplinkui visada triukšmas ir manęs nuolat reikia kažkuriai iš mergaičių“, – optimistiškai pasakojo Lina.
Prasidėjus karantinui ji su šeima išvyko į kaimą Tauragės rajone. Čia nenaudojamą sodybą turėjo jos giminaičiai. Pernai daugiavaikė mama paklausė, ar negalėtų ja naudotis, ir jie mielai sutiko.
„Pernai čia užsiauginome bulvių, kitų daržovių, ir jų nereikėjo pirkti“, – pasakojo energinga ketvertuko mama, paprastai dirbanti „Vilkyškių pieninėje“ laborante.
Į kaimą moteris, vaikus auginanti viena, per karantiną atsikraustė su keturiomis dukrytėmis ir sūnumi iš pirmosios santuokos. Sūnui dabar 13 m. Ji turi dar vieną sūnų, tačiau jam jau 20 m. ir jis neseniai pradėjo savarankišką gyvenimą.
„Kaime mergaitėms gerai, turime čia savo kiemą, žaidimų aikštelę, smėlio dėžę, na, o kai oras blogas ir būname namie, irgi nenuobodžiaujame – mūsų daug ir visada atsiranda, ką veikti“, – pasakojo Lina.
Netrūksta ir išdaigų. Kai kažkas nutinka, mamai nė nekyla klausimas, kas kaltas – kaltininkė beveik visuomet būna Milena. „Ji nuo mažens yra tikras vijurkas, visur eina, lipa, nebijo nei aukščio, nei nieko, ir vis krečia šunybes. Be to, ji – tikra viršininkė, visuomet sesėms vadovauja ir organizuoja jų laisvalaikį. Ir kai nuperku šokoladuką ar kitą skanėstą, ji padalinti visuomet nori Milena“, – pasakojo mama.
Kitos trys sesutės – Lėja, Luknė ir Luka – ramesnės, švelnesnės, „gerietės“. Na, bet kai veiklioji Milena ryžtasi žygiui, ir jos leidžiasi iš paskos.
Gerai nors, kad mergytės visuomet laikosi kartu – ir išėjusios į lauką, vis šaukia: „Kur tu?“, taigi nepasimeta.
Mergaičių ketveriukė mamai visuomet padeda. Ypač joms smagu įdėti tabletę į indaplovę ir įjungti skalbimo mašiną. Ketveriukė padeda ir sodinti augalus, ir rūpintis gyvuliukais, kuriuos šiemet pradėjo kaime auginti: tai naminiai paukščiai, triušiai ir netgi kiaulaitė.
Lina prisipažino, kad kartais iš mažųjų pagalbos būna naudos, bet dažniau – atvirkščiai.
Dabar, kai ūkyje atsirado jauniklių triušiukų, šeimos ritualu tapo vakaro žaidimas su jais kambaryje.
Kai mergaitės žaidžia su triušiukais ar kapstosi smėlio dėžėje, mamai atsiranda ramesnė valandėlė, bet šiaip dukrytės be jos apsieiti negali, nuolat jos kažko prašo ar kažką rodo.
„Tik ir girdžiu „mamyte, ateik, mamyte, ateik“. Jos man parodo gražesnį smėlio dėžėje rastą akmenuką, dangumi skrendantį lėktuvą, o vakar parodė sugrįžusius gandrus. Tikrai nepražiopsau, kas vyksta aplink“, – nusijuokė Lina.
Namai aprimsta tik 22 val., kai mergaitės, jau atsisakiusios pietų miego, išsiruošia į sapnų karalystę. Jos iki šiol miega lovoje penkiese – visos dukrytės kartu su mama.
„Vis bandžiau jas perauklėti, būdavo, namie jų lovytėse pakloju gražią princesišką patalynę, kad tik joms patiktų, ir jos patenkintos sugula. Na, bet po 15-20 min. visos vėl sugužėdavo į mano lovą“, – prisipažino Lina.
Šauniosios šeimynėlės namuose ir per Velykas veiksmo netrūks, nors šiemet ir nesulauks svečiuose krikštatėvių, kaip būdavo seniau. Pernai mergaitės pirmą kartą margino mamos nupirktus medinius kiaušinius. Po šio darbo ir stalas, ir jos pačios liko spalvingos kaip margučiai.
Tuos pirmuosius mergaičių nudažytus margučius mama pasidėjo ir saugo.
Na, o šiemet šaunioji ketveriukė jau dažys tikrus kiaušinius ir karantinas kaime taps dar spalvingesnis.
