„Sulaukėme net tokių žiaurių skambučių, kai tėvai sako: „Pasiimkit mano vaikus, nes aš nebegaliu.“ Tu supranti, kad jie išties vaikų nenori atiduoti, bet jau pasiekė ribą“, – BNS sakė Rasa Zaidovaitė iš nevyriausybinės organizacijos „SOS vaikų kaimai Lietuvoje“.
Ši organizacija teikia socialinę pagalbą maždaug 300 padidintos rizikos šeimų Lietuvoje. Padedami socialinių darbuotojų, tokių šeimų tėvai dažnai gydosi psichinius sutrikimus, kovoja su priklausomybėmis nuo alkoholio ar narkotikų.
Socialinių paslaugų šeimai padalinio vadovė R. Zaidovaitė teigia, kad įvedus karantiną, su šeimomis buvo pradėta bendrauti nuotoliniu būdu, tačiau pastaruoju metu problemos ėmė ryškėti ir nuspręsta grįžti prie gyvo bendravimo.
„Karantino pradžioje šeimos mobilizavosi, tačiau pastaruoju metu pastebime, kad susikaupusios emocijos „išsproginėjo“ ir maždaug trečdaliui šeimų reikia labai didelės pagalbos. Todėl nusprendėme, kad vėl pradėsime lankyti šeimas, žinoma, su visom apsaugos priemonėmis, nes situacija blogėja labai ženkliai“, – BNS sakė R. Zaidovaitė.
Anot jos, papildomų problemų kelia prasidėjęs nuotolinis ugdymas, kuris išryškino tėvystės įgūdžių stoką.
„Prasidėjus nuotoliniam mokymui tokių įgūdžių stoka labai aiškiai pasimatė, nes vaikui reikia sudaryti sąlygas mokytis, gebėti paaiškinti, taip pat paruošti maisto. Kylant tokiems iššūkiams, vėl „atsirišo“ alkoholio vartojimas, išryškėjo psichiniai sutrikimai“, – kalbėjo nevyriausybinės organizacijos atstovė.
Kaip teigia R. Zaidovaitė, tokiais atvejais gyvas bendravimas yra ypač svarbus.
„Tu turi susitikti su tuo žmogumi, kad jis matytų tavo ramias akis ir patikėtų tuo, ką sakai. (...) Jei mes į tą šeimą nenueisim, ji jaus, kad yra neprižiūrima, nestebima, ir tikrai yra šeimų, kurios negeba valdytis, o už viso to stovi vaikai, kurie kenčia“, – teigė ji.
Taip pat „SOS vaikų kaimai Lietuvoje“ iš suaukotų lėšų skurdžiai gyvenančias šeimas aprūpina maistu, higienos, vaistų, dezinfekavimo priemonėmis.
Dėl koronaviruso gali tekti nutraukti veiklą
Nevyriausybinė organizacija „Gelbėkit vaikus“, anot jos vadovės Rasos Dičpetrienės, susidūrė su dviem pagrindinėmis bėdomis – sumažėjusiomis aukomis bei išaugusiu poreikiu teikti pagalbą globojamoms šeimoms.
„Skaičiuojam, kad dėl koronaviruso per šiuos metus galime prarasti maždaug 40 procentų aukų. Tai reiškia, kad už mūsų organizacijos nugaros yra apie 50 dienos centrų, kuriuos lanko apie tūkstantį vaikų. Mes esam įsipareigoję ir finansiškai padėti, ir globoti tuos dienos centrus. Jei mes patys nepajėgsim išlikti ir išgyventi, tai nepajėgsim padėti tiems vaikams, o už kiekvieno vaiko yra dar šeima, kur gali būti ir senolių, ir sergančių vaikų“, – BNS kalbėjo „Gelbėkit vaikus“ vadovė.
Pasak jos, nukeltas šį kovą turėjęs vykti dešimtasis paramos koncertas, kurio metu kasmet suaukojama maždaug 200 tūkst. eurų, o užsidarius daugumai parduotuvių iš beveik 2 tūkst. aukų dėžučių šiuo metu lėšos renkamos tik į tas, kurios yra maisto prekių parduotuvėse. Tokių dėžučių karantino metu yra likę keli šimtai.
Kaip teigia Rasa Dičpetrienė, uždarius ugdymo įstaigas ir dienos centrus, organizacija nuotoliniu būdu pradėjo konsultuoti globojamų vaikų šeimas bei teikti maistą bei būtiniausius produktus.
„Susisiekdavome su šeimomis, klausdavome, kokios pagalbos reikia. Per pirmą karantino savaitę beveik pusė tėvų paprašė vienokios ar kitokios pagalbos – ne tik emocinės, bet ir maisto. Nes jų vaikai ne tik mokyklose gaudavo nemokamą maitinimą, bet ir dienos centruose jiems būdavo duodama šilto maisto. Tai dėl koronaviruso uždarius ugdymo įstaigas jie karantino pradžioje prarado praktiškai du maitinimus“, – sakė ji.
Nors uždarius ugdymo įstaigas centrinė valdžia savivaldybes įpareigojo nemokamą maitinimą užtikrinti ir karantino metu, anot R. Dičpetrienės, pirmosiomis savaitėmis, kai mokiniams buvo paskelbtos privalomos atostogos, būtino maisto sulaukė ne visi vaikai.
Ji taip pat pastebi, kad daliai organizacijos globojamų šeimų papildomų sunkumų sukėlė ir tai, jog dėl koronaviruso plitimo šalyje tėvai neteko darbo ir pajamų.
„Tiek iš valstybės, tiek iš mūsų pinigų, skirtų pamaitinti vaikus dienos centruose, mes perkam maistą ir vežame jį tiesiai į šeimas, tačiau suprantame, kad turime padėti ir tėvams, o vien tų pinigų neužtenka, tai skiriame dar papildomai lėšų, kad nupirktume maisto, būtiniausių prekių, apsaugos nuo viruso ir higienos priemonių“, – kalbėjo ji.
Pasak nevyriausybinės organizacijos vadovės, jei karantinas užsitęs iki vasaros, nevyriausybinę organizaciją „Gelbėkit vaikus“ gali tekti uždaryti.
„Mes jokio finansinio rezervo neturim“, – sakė R. Dičpetrienė.
„Jei karantinas užsitęs dar mėnesį, tai gal dar kaip nors išgyvensim, bet jei iki vasaros, tai nežinau, kas bus. (...) Bijau, kad mūsų gali nebelikti, net baisu pagalvoti, nes kitais metais bus organizacijos trisdešimtmetis, esam viena iš seniausių nevyriausybinių organizacijų“, – pridūrė ji.
Retesni vizitai pas senjorus
Maltos ordino pagalbos tarnyba Lietuvoje globoja apie 2,6 tūkst. senelių, kuriais reguliariai rūpinasi ir jiems į namus pristato maistą.
„Prasidėjus karantinui turėjome peržiūrėti savo paslaugas ir pagrindinis iššūkis buvo, kaip saugiai pristatyti maistą. Dabar tuos žmones suskirstėm į dvi grupes – turinčius gyvybiškai svarbių ir mažiau svarbių poreikių. Jei, sakykim, yra tokių senjorų, kurie karšto maisto gauna tik iš mūsų, tai jiems ir toliau jį taip pat užtikriname“, – BNS sakė Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovė Dalia Kedavičienė.
„O kitiems senjorams karštą maistą ir lauknešėlius – sauso maisto davinius iš ilgo galiojimo produktų – vežame kartą per savaitę. Jei anksčiau tą darydavome kelis kartus per savaitę, tai dabar apsilankymų kiekį ribojame, savanoriai pristatydami dėvi kaukes, pirštines, stengiasi kuo mažiau turėti kontakto“, – kalbėjo ji.
Anot D. Kedavičienės, maistu aprūpinant senjorus prisideda ir privatus verslas.
„Kovo pabaigoje turėjo vykti „Maisto banko“ akcija, kurios metu drauge su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis surinkdavome nemažai ilgo galiojimo produktų, tačiau dėl koronaviruso teko ją atšaukti. Tenka ieškoti kitų būdų, verslo paramos“, – sakė maltiečių vadovė.
Kaip teigia D. Kedavičienė, organizacijai vykdomoms „Maisto ant ratų“ ir „Priežiūros namuose“ programoms reikalingų aukų surinkti pavyko praėjusį lapkritį ir gruodį vykusios akcijos „Maltiečių sriuba“ metu, tačiau ar šiais metais aukojama bus tiek pat – neaišku.
„Šiai dienai lėšų, skirtų aprūpinti globotinius, užtenka, tačiau matysim, kaip žmonės galės aukoti ateityje, kaip jiems patiems ta koronaviruso sukelta krizė atsilieps“, – sakė ji.
Įprastai maltiečiai senjorus ne tik aprūpina maistu, bet ir bendrauja su jais, praleidžia laisvalaikį. Vis dėlto, siekiant sumažinti koronaviruso plitimo riziką, gyvus senjorų ir savanorių pokalbius teko nutraukti, tačiau jiems skambinama telefonais.
Užsiima papildoma veikla
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Gintarė Guzevičiūtė sako, kad įprastai nevyriausybinės organizacijos savanoriai seneliams teikia emocinę pagalbą, palaiko „žmogiškąjį ryšį“, tačiau pradėjus plisti koronavirusui, ėmėsi dalį jų aprūpinti ir maistu.
„Seneliams skambiname beveik kas antrą dieną, teiraujamės, kaip jie gyvena, tačiau pastebėjome, kad nuo užsikrėtimo plintančiu virusu galėtume juos apsaugoti, jei užtikrintume, kad jie į namus gautų prekių, produktų, priemonių, kurių jiems reikia, tačiau į parduotuvę ar vaistinę patys neitų“, – BNS kalbėjo G. Guzevičiūtė.
„Mes per savaitę skiriame tam tikrą biudžetą kiekvienam seneliui. Savanoris iš senelio sužino, ko jam labiausiai reikia, ir turėdamas tas finansines galimybes nuneša lauknešėlį“, – pridūrė ji.
Per praėjusią savaitę, anot Raudonojo Kryžiaus vadovės, savanoriai nunešė per šimtą tokių lauknešėlių.
„Jų turinys labai skirtingas. Kai kur tai – termometras ir citrinos, kai kur – maisto produktai, kai kur – šokoladas“, – sakė G. Guzevičiūtė.
Organizacija šiuo metu globoja maždaug 400 vyresnio amžiaus žmonių. Pasak Raudonojo Kryžiaus vadovės, būtiniausioms prekėms jiems nupirkti žmonės paaukojo jau beveik 30 tūkst. eurų.
Anot G. Guzevičiūtė, už suaukotus pinigus dažniausiai prekės perkamos regionuose gyvenantiems seneliams.
„Vilniuje mes labai daug gauname informacijos iš senelių, jog jie turi finansinių resursų, tiesiog reikia, kad kažkas padėtų apsipirkti ir atneštų prekes. Tai mes tą taip pat darome“, – kalbėjo ji.
Raudono Kryžiaus vadovė teigia, kad šiuo metu ieškoma per pusantro šimto savanorių, kurie artimiausiu metu Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje maždaug 800 senelių už jų pinigus pirktų būtiniausias prekes, kad to daryti karantino metu netektų patiems.
„Jei identifikuosime tikrai pažeidžiamus senelius ir bus taip, kad jie patys neturės pinigų būtiniausiems produktams, juos apipirksim už savo lėšas“, – teigė G. Guzevičiūtė.
Reikės papildomų savanorių pajėgų
Prasidėjus karantinui kasdienę veiklą teko koreguoti ir „Maisto bankui“.
Dabar, kaip ir anksčiau, dalis iš prekybos tinklų surinkto besibaigiančio galiojimo maisto išdalinama maždaug 600 nevyriausybinių organizacijų, tačiau kitą dalį, kurią prieš karantiną ateidavo pasiimti patys žmonės, dabar tenka jiems išvežioti.
„Vien Vilniuje maisto davinius nuo karantino pradžios išvežiojome beveik tūkstančiui žmonių.Dažniausiai tai senoliai, ligoti, nepasiturintys žmonės“, – BNS teigė „Maisto banko“ atstovė Miglė Petronytė.
Pasak jos, dėl pasikeitusios veiklos pradėjo trūkti savanorių, senka ir turimi finansai.
„Labai padidėjo mūsų darbo krūviai, turime pirkti papildomų higienos priemonių, pakavimo priemonių, darbo drabužių, apsaugos nuo viruso priemonių, kuro“, – kalbėjo M. Petronytė.
Kaip teigia „Maisto banko“ atstovė, darbas dar labiau suintensyvės balandžio mėnesį.
„Balandžio mėnesį bus dalinamas Europos Sąjungos lėšomis nupirktas maistas ir higienos priemonės 68 tūkst. žmonių. Krūvis bus tikrai labai didelis, nes jei anksčiau tą paramą žmonės ateidavo pasiimti patys, tai dabar daliai jų reikės ją išvežioti“, – sakė M. Petronytė.
Dėl karantino, pasak organizacijos atstovės, ypač sumažėjo rūšiavimo sandėliuose galinčių dirbti savanorių pajėgos.
„Dalis karantinuojasi, daliai teko izoliuotis, nes yra vyresnio amžiaus“, – teigė M. Petronytė.
Anot jos, ypač greitai senka turimos „Maisto banko“ ilgai negendančių produktų atsargos.
„Neįvykus kasmetinei akcijai, atsargų nesurinko nei nevyriausybinės organizacijos, su kuriomis bendradarbiaujame, nei mes patys. Viskas, kas buvo surinkta rudeninėje „Maisto banko“ akcijoje, beveik jau išdalinta“, – teigė M. Petronytė.
Siekiant kompensuoti šį trūkumą, dalyje parduotuvių įrengtos specialios ilgai negendančio maisto surinkimo dėžės.
„Mes neskatiname žmonių eiti į parduotuves, bet jei jau teks tą daryti, siūlome nepamiršti ir nepasiturinčių ir jiems paaukoti“, – sakė „Maisto banko“ atstovė.