Senjorė šiuo metu į parduotuves neina: maistu ją aprūpina dukra. Tačiau moteris kasdien traukia pasivaikščioti į gamtą, į Neries pakrantę, esančią netoli jos namų Žirmūnuose. Ji vaikštinėja su šiaurietiškomis lazdomis, ir sykį bevaikštant kilo mintis tomis pačiomis lazdomis nurinkti ten besimėtančius senus lapus, kad negadintų vaizdo.
Neries krantine Žirmūnuose driekiasi asfaltuotas takas, mėgstamas dviratininkų, mamų, stumiančių vežimėlius, ir kitų gyventojų. Tačiau palei taką auga daug lapuočių, o ant žemės voliojosi nemažai pernykščių lapų. Jų ir ėmėsi ponia Janina – juos savo šiaurietiškomis lazdomis nubloškia tolyn nuo skardžio, kur niekam nematyti.
Pasidarbuodama kasdien porą savaičių, ji jau nuvalė nuo lapų nemažą pakrantės dalį tarp Šilo tilto ir Šv.Petro ir Povilo bažnyčios.
„Tai – menkas darbas, bet man pačiai jis naudingas, aš pasilankstau ir išsijudinu, pasportuoju. Juk jei sėdėčiau namie, tai visai sustingčiau“, – sakė močiutė. Ir prasitarė, kad vienoje vietoje prie Antakalnio tilto lapų buvo labai daug, tad ten užtruko apie 3 valandas.
Su šiaurietiškomis lazdomis vaikštinėti ponia Janina pradėjo gana seniai, po to, kai jai buvo atlikta klubų sąnarių keitimo operacija. „Dabar tiems vyresniems žmonėms, kurie nuolat jaučia sąnarių skausmus ir sunkiai juda, patarčiau tokios operacijos nebijoti – ji nėra labai sudėtinga, o po jos gyvenimas labai palengvėja“, – pasidalijo patirtimi senjorė.
Ir pakartojo, kad jos savanoriškas darbas tikrai nevertas dėmesio, bet visgi jai smagu, kad prieš šv.Velykas gamtoje bus švariau. Beje, seniau Neries pakrantę balandį sutvarkydavo akcijos „Darom“ savanoriai, bet šiemet tai vargu ar įvyks.
Janinos anūkė Paulina prasitarė, kad kartą jos besidarbuojančią močiutę pagyrė pro šalį važiavęs dviratininkas, ir tai močiutei labai pakėlė nuotaiką. „Manau, ši istorija įkvepia. Jei 80-metis žmogus sugeba imtis iniciatyvos ir tvarkyti aplinką, galbūt ir jaunesni, išvykę į mišką, surinks maišelį šiukšių ir jas išmes“, – pastebėjo Paulina.
