Praėjus visai nedaug laiko nuo dienos, kai buvo įkelta į socialinį tinklą nuotrauka su žydinčiu kardeliu fone, kaunietės Veros Vasiljevos gyvenimas ir širdis sudužo į šipulius.
Nėra žodžių, kuriais būtų įmanoma paguosti vienišą motiną, ką tik netekusią savo vienintelio sūnaus.
„Aleksandras labai daug skaitė nuo 4,5 metų, domėjosi daugelių dalykų... Rašė puikias ir giliaprasmes eiles. „Rašyk.lt“ jo kūriniai dažnai būdavo tarp geriausių“, – pasakojo V.Vasiljeva.
Vaikino eiles spausdino „Literatūra ir menas“, o paskutiniai jo kūriniai buvo publikuoti šių metų kovo 20 d. „Šiaurės Atėnuose“, tačiau šios publikacijos jis pats nebepamatė.
Sumuštas du kartus
Jauno 22 metų vaikino Aleksandro Žaltausko gyvybė užgeso toli nuo Lietuvos – Filipinuose. Šioje šalyje jis atsidūrė prieš trejus metus, pakviestas draugų ir norėdamas pamatyti pasaulio.
Atrodė, kad viskas gerai, bet sausio 21-ąją, įvykus konfliktui, vaikinas buvo sumuštas. Dėl to persikėlė į kitą miestą – Sebu, ir ruošėsi iš ten parvykti į Lietuvą. Motina jam nusiuntė pinigų bilietams.
„Su Lietuvos ambasada Japonijoje bendrauju jau nuo sausio 21 dienos. Kaip kažką nujausdama prašiau konsulo, kad, jeigu siųsiu pinigus grįžimui ir dokumentams, jie surastų žmogų, kuris juos paimtų. Juk kur dideli pinigai, ten visąlaik didelis pavojus“, – graudinosi V.Vasiljeva.
Motina iki šiol pati nežino, ar dėl tų pinigų, ar dėl kokios kitos priežasties kovo 12 d. Aleksandras buvo žiauriai sumuštas, patyrė sunkią galvos traumą ir atsidūrė komoje.
Prislėgė siaubinga našta
Dvi savaites motina, nemokėdama kalbos, skiriama laiko juostų, naktimis (kuomet Filipinuose būdavo diena) susirašinėjo su Sebu ligonine.
Po poros savaičių, kovo 28-ąją, vaikinas mirė. Šalia ir taip nepakeliamo netekties skausmo moterį prislėgė ir finansinė našta, ir nežinia, kaip parsigabenti ir palaidoti sūnaus kūną.
„Žmogus iš ambasados, su kuriuo tris mėnesius bendraujam, pirmadienio rytą paskambino ir pasakė, kad stengsis padėti, bet gali užtrukti mirties liudijimo išdavimas.
Jau trečia diena po sūnaus mirties, o procesai nejuda. Galvoju jį ten kremuoti ir pargabenti urną. Bet kremuoti jie irgi negali, kadangi dar neturi mirties liudijimo“, – pasakojo biurokratinėse pinklėse, kurias dar labiau apsunkino visą pasaulį paralyžiavusi koronaviruso pandemija, įstrigusi nelaiminga motina.
V.Vasiljeva neįsivaizduoja, iš kur reikės paimti pinigų sūnaus palaikų kremavimui Filipinuose ir parvežimui į Lietuvą. Šiek tiek galbūt prisidės savivaldybė. Tačiau milžinišką sumą – virš milijono pesų (daugiau kaip 20 tūkst. eurų) ji tebėra skolinga Filipinų Sebu miesto Chong Hua ligoninei už sūnaus gydymą.
„Man tai yra didžiuliai, siaubingi pinigai“, – sakė jau pensijoje esanti V.Vasiljeva.
Dar sūnui tebesant komoje moteris išdrįso paprašyti žmonių finansinės pagalbos jo gydymui. „Kas kiek galėjo, paaukojo. Esu labai dėkinga visiems, kurie neliko abejingi, kuriems širdis suvirpėjo ir jie man suteikė pagalbos. Bet net ir pirmai ligoninės savaitei tų pinigų neužteko“, – ašarojo motina.
Visi geros valios žmonės, turintys galimybę sunkią akimirką padėti V.Vasiljevai, gali paaukoti į jos sąskaitas:
Vera Vasiljeva
SEB – LT807044000582616939
Swedbank – LT187300010004958760
