Lidija svetingai atvėrė namų duris. Pamerktos vazose dar žydėjo rožės, tulpės, kitokios gėlės – viskas dar dvelkė praūžusiu gimtadieniu.
Jos kaklą puošė meniškas vėrinys su didžiuliu gintaro gabalu. Šį papuošalą Kaziuko mugėje jai nupirko Karlas.
Ant piršto lyg jūra mėlynavo didžiulis topazas. „Čia – mano Kalėdų dovana sau“, – išdavė Lidija.
Gimęs Teksase
Paskui ji pristatė savo draugą Karlą, su kuriuo netikėtai susipažino oro uoste Floridoje: „Karlas – tikras kaubojus, jis gimė Teksase.“
Juodu yra susitarę susitikinėti kas šešios savaitės.
„Kaip tik buvo praėjusios šešios savaitės po mūsų susitikimo. Bus mano gimtadienis, pranešiau Karlui. Gerai, aš atskrisiu. Kai jis pasakė, kad atskris, pagalvojau – jau tiek metų neturėjau baliaus.
Dėl Medardo, savo sužadėtinio, mirties labai išgyvenau ir nenorėjau daryti balių namuose.
Ir kai Karlas pasakė, kad atskris, pagalvojau – o, gera proga iškelti gimtadienio balių ir jį pristatyti savo draugams. Jie visi apie Karlą žinojo, nes buvau pasakojusi, tačiau nebuvo jo matę“, – kalbėjo Lidija.
Ji 50-iai artimiausių draugų elektroniniu paštu išsiuntė kvietimus. Paprašė, kad neneštų jokių dovanų, – verčiau tegul atneša po butelį geros tekilos.
„Man sunku nupirkti dovaną – mano skonis išskirtinis“, – neslėpė Lidija.
Kadangi Karlas kilęs iš Teksaso, ji sumąstė, kad gimtadienio vakarėlio tema turi būti apie Teksasą. Vadinasi, visiems reikėtų apsirengti kaubojiškai. Karlas kadaise buvo kaubojus, turėjo fermą. Jis gimęs netoli Meksikos sienos, kur populiarūs „Tex-Mex“ patiekalai. Iš Teksaso ir kitų pietvakarinių valstijų ši virtuvė išplito po visą Ameriką.
Tad Lidija pasistengė – visus patiekalus paruošė meksikietiškus. O ruošti pradėjo bene savaitė iki draugo atvykimo.
„Tex-Mex“ patiekalams ji sunaudojo šešis kilogramus mėsos, tris kilogramus svogūnų, kilogramą česnakų.
Kai Karlas pamatė, kiek valgių ji priruošusi, pasakė: „Mes valgysime visą savaitę.“
Pašėlęs balius
Visi draugai žino, kad Lidijos baliai – puikūs, tad visi atėjo. Ir visi atnešė tekilos. Net 30 butelių. Aišku, ji gavo ir gėlių, ir dovanų.
Visiems buvo labai smalsu pamatyti Karlą.
Svečiai prie jo priėjo susipažinti, prisistatė, o Karlas stebėjosi – iš kur tiek žinote apie mane?
Jie jau žinojo, kur jis gyvena ir ką dirba, kaip juodu susipažino. Ir Karlui atrodė, kad tuos žmones jis jau pažįsta.
„Mano draugė Aušra sukvietė visus ant laiptų ir tada jie mane pasveikino – „Ilgiausių metų“ sudainavo trimis kalbomis: angliškai, lietuviškai ir daniškai. Ir aš apsiverkiau“, – neslėpė Lidija.
Per tris valandas ant stalų nieko neliko – viskas buvo sušveista su malonumu. O kad jai nereikėtų rinkti lėkščių ir taurių ir visą laiką būti virtuvėje, užuot bendravus su 50 svečių, susirado pagalbininkę – 17-metę draugės dukrą.
Kai po kelių dienų Lidija susitiko su jos mama, ši perdavė dukros žodžius, kad tokių balių 20-mečiai nesurengia.
Sakė, mama, kaip buvo faina, man akys iš nuostabos vos iš akiduobių neiškrito.
Koks puikus balius, kokie žmonės ir kaip nuostabiai jie linksminosi – šoko ir vaišinosi iki paryčių! Ir visi apsirengę kaubojais!
„O, taip, buvo pašėlęs gimtadienis. Labai daug žmonių, visi buvo linksmi. Nežinojau, kad tiek žmonių sutiksiu“, – įspūdžiais dalijosi Karlas.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio "Lietuvos ryto" priede "Gyvenimo būdas".
