Vietnamietei Thi Thank Vu kelią į Lietuvą nutiesė tėvai. Motina Thi Len Bui (49 m.) ir tėvas Van Hoai Vu (50 m.) miestelį netoli sostinės Hanojaus paliko prieš dvidešimt metų. Juos atvykti į Lietuvą pakvietė čia jau anksčiau įsikūrę pažįstami vietnamiečiai iš tos pačios vietovės.
Thi Thank Vu tėvai ieškojo geresnio gyvenimo, nes tėvynėje buvo sunku pragyventi. Vietname žmona plušo ryžių laukuose, vyras dirbo traktoriaus vairuotoju, vėliau statybose.
Kai tėvai išvyko, dukra gyveno su močiute, vėliau su teta, kuri augino du vaikus.
Nors Thi Thank Vu buvo linksma tetos namuose, ji liūdėdavo, kad šalia nėra tėvų.
Į Vilnių atvykę Thi Len Bui ir Van Hoai Vu pradėjo dirbti Gariūnų turgavietėje, ten pat sutuoktiniai darbuojasi ir dabar. Pora prekiauja bižuterija, trikotažo gaminiais, kojinėmis.
Bet išaušo ta diena, kai ir Thi Thank Vu susiruošė atvykti į Vilnių ir įsikurti kartu su tėvais.
Kelionė į Lietuvą vietnamietei sukėlė daug ašarų, nes ji nenorėjo palikti gimtinės, senelių ir kitų giminaičių.
„Kur tu važiuosi? Pasilik pas mane“, – anūkės prašė močiutė. Bet tėvų žodis buvo lemiamas, jie norėjo, kad šeima būtų kartu.
Dvylikametė jaudinosi, kad tuo metu nemokėjo nei rusų, nei anglų kalbos, baiminosi, jog dėl to bus sunku mokytis. Ir kaip tyčia tą dieną, kai reikėjo išvykti, Thi Thank Vu kūno temperatūra pakilo iki 39 laipsnių. Bet lėktuvo bilietai jau buvo nupirkti, teko keliauti.
„Mažai ką prisimenu, nes kelionė neteikė džiaugsmo. Lėktuve buvo labai bloga“, – prabėgus penkiolikai metų nuo išvykimo iš gimtinės pasakojo restorano Vilniuje savininkė.
Nors Thi Thank Vu turėjo pradėti lankyti šeštą klasę, į Vilniaus Aleksandro Puškino gimnaziją, kurioje pamokos dėstomos rusų kalba, ji buvo priimta į 4-ą.
Klasėje vietnamietė nesunkiai pritapo, kaipmat susirado draugę. Ji gyveno netoli naujokės, po pamokų drauge eidavo namo. Bičiulė vietnamietei padėjo mokytis rusų kalbos.
„Ji buvo mano vienintelė draugė“, – prisipažino Thi Thank Vu. Klasės draugės bičiuliaujasi iki šiol, Thi Thank Vu tai vadina tikra draugyste ir ją brangina, juk sutikti nuoširdžių žmonių nėra lengva.
Baigusi mokyklą Thi Thank Vu Vilniaus Gedimino technikos universitete anglų kalba studijavo verslo vadybą. Baigusi bakalauro studijas vietnamietė atsidūrė Gariūnuose, turėjo prekybos vietą. Ji prekiavo tomis pačiomis prekėmis kaip ir tėvai, tik kitoje turgavietės vietoje.
Vedybos iš esmės pakeitė Thi Thank Vu gyvenimą – 2017 metais ji ištekėjo už Van Hoan Nguyeno, kilusio iš tos pačios vietovės kaip ir ji, o 2018-aisiais porai gimė sūnus. Po motinystės atostogų vietnamietė nebegrįžo į Gariūnus, nes naujos veiklos kryptį padiktavo vyras.
Nors Van Hoan Nguyenas Hanojuje įgijo elektromechaniko specialybę, sukūręs šeimą daugiausia laiko skiria virtuvei. Vyras kulinarijos nesimokė, bet nuo mažens maistą ruošdavo savo šeimai, tad puikiai gamina.
Šeimos restorane „Pho Viet“ Vilniaus centre Van Hoan Nguyenas su pusbroliu vietnamiečiu dirba virėjais. Virtuvėje girdėti tik vietnamiečių kalba, nes virėjai kitų kalbų nemoka.
Tik Thi Thank Vu šiame restorane kalba lietuviškai, rusiškai, angliškai ir, žinoma, vietnamietiškai. Moteris priima svečių užsakymus, dirba prie kasos, kitu metu užsakinėja produktus.
Restorano valgiaraštyje – net 37 vietnamietiški patiekalai, tad du virėjai ir vadybininkė sukasi kaip vijurkai. Vakarais dažnai po darbų grįžę kaimynai užsisako maisto išsinešti, nes juos vilioja egzotiški skoniai ir aromatai.
„Kiek metų gyvenate Lietuvoje?“ – nesidrovėdamas pietų metu smulkaus sudėjimo Thi Thank Vu pasiteiravo vienas moksleivių, pietavęs su draugais.
Vietnamietė atsakė lietuviškai, o moksleivis iš nuostabos pakraipė galvą. Regis, vis dar neįprasta su azijiečiais Vilniuje bendrauti taisyklingai lietuviškai.
2017-aisiais Thi Thank Vu buvo suteikta Lietuvos pilietybė, vietnamietė dar prisimena pokalbį su prezidente Dalia Grybauskaite. Lietuvos vadovė vietnamietės teiravosi, ką studijuoja, ar dirba, ar mėgsta didžkukulius?
Pastarasis klausimas Thi neišmušė Thank Vu iš vėžių, nes ji mėgsta ir didžkukulius, ir šaltibarščius. Lietuviškus patiekalus namuose gamina vietnamietės tėvai, todėl ir visa šeima pamėgo lietuvišką virtuvę.
„Čia valgome mažiau ryžių negu Vietname, daugiau verdame makaronų, bulvių, kaip ir lietuviai“, – linksmai nusiteikusi pasakojo Thi Thank Vu, pasiilgstanti tradicinio savo šalies patiekalo, įvynioto į bananų lapus.
Šio valgio įdaras – ryžiai ir kiauliena, o jis troškinamas apie devynias valandas bananų lapų apvalkale. Šį skanėstą vietnamiečiai įprastai gamina sutikdami Naujuosius metus.
Lietuvos pilietybę gavusi vietnamietė mūsų šaliai padovanojo dar vieną lietuvį – Vilniuje gimęs jos sūnus Gia Huy Nguyenas irgi tapo lietuviu, kaip ir jo teta su dėdė.
Thi Thank Vu jau senokai nėra vienturtė. Thi Len Bui ir Van Hoai Vu Vilniuje susilaukė dar dviejų atžalų – dukters Phuong Lien Vu (16 m.) ir sūnaus Viet Hoan Vu (12 m.), kurie puikiai kalba lietuviškai.
Šeima galėtų kurti lietuvybei prijaučiančių vietnamiečių draugiją, nes puikiai pritapo lietuviškoje aplinkoje.
Thi Len Bui ir Van Hoai Vu turi daug vietnamiečių draugų, gyvenančių Vilniuje, įsikūrusių čia net anksčiau nei jų šeima. Sklindant atgarsiams, kad vietnamiečiams Lietuvoje lengviau pragyventi nei tėvynėje, jų atvyksta vis daugiau.
Restorano savininkė vardijo Vilniaus rajonus, kuriuose įsikūrę pažįstami tautiečiai: Pašilaičiai, Karoliniškės, Lazdynai, Pilaitė. Ji pažįsta arti dvidešimties vietnamiečių šeimų, o tai galėtų būti apie šimtą žmonių.
Tad Vilnius – kone mažytė Vietnamo salelė. Nenuostabu, kad Thi Thank Vu norėjo didinti vietnamietišką salą Vilniuje ir dėl to ieškojo vyro savo tėvynėje.
Thi Thank Vu su būsimu vyru susipažino 2010 metais feisbuke. „Buvome vaikai, gyvenome tame pačiame miestelyje, todėl nelabai prisiminiau, kaip jis atrodė“, – sakė restorano savininkė.
Bet studijų metais Van Hoan Nguyenas bendrabutyje gyveno su jos pusbroliu. Kai sykį Thi Thank Vu su pusbroliu kalbėjosi telefonu, būsimasis vyras pasiteiravo, su kuo jis šnekėjosi.
Pusbrolis paminėjo pašnekovės vardą ir pavardę, bet jis neprisiminė tos merginos.
„O kai buvo parodyta mano nuotrauka feisbuke, Van Hoan Nguyeno atmintis sugrįžo. Jis tapo feisbuko draugu, susirašinėjome“, – apie septynerius metus trukusį susirašinėjimą su tautiečiu pasakojo restorano savininkė.
2014-aisiais Thi Thank Vu buvo nuvykusi į gimtinę ir nepraleido progos pasimatyti su Van Hoan Nguyenu. Jie susitiko kaip draugai, nemažai kalbėjosi.
2016-aisiais Thi Thank Vu vėl sugrįžo į Vietnamą. Tuomet Van Hoan Nguyenas ir pasiūlė Thi Thank Vu draugystę – jiedu jau ilgokai bendravo virtualiai. Nors ji ir sutiko, užsiminė, kad draugas turėtų paskambinti jos tėvams ir paprašyti leidimo draugauti, o vėliau ir vesti.
Tėvai iškart leido, nes jie pažinojo Van Hoan Nguyeno gimdytojus. Bet mylimoji grįžo į Vilnių baigti studijų, o jos širdies draugas pasiliko tėvynėje.
Pora prieš vestuves kartu negyveno, susitiko tik 2017-aisiais sumainyti vestuvinių žiedų.
Thi Thank Vu ir Van Hoan Nguyeno vestuvės jųdviejų gimtinėje vyko dvi dienas – vieną vyro tėvų name, kitą – nuotakos giminės namuose. Bet santuoka nebuvo palaiminta budistų šventykloje, nes jaunavedžių šeimos nėra tikinčios.
Į šventę susirinko apie du šimtus svečių, jie vaišinosi tradiciniais valgiais – ryžiais su kiauliena bei vištiena, jūrų gėrybėmis. Šie patiekalai būna ir ant kasdienio poros stalo Vilniuje, tik čia nelengva gauti vietnamietiškų ryžių ir tam tikrų prieskonių.
Rūpindamasi restorano valgiaraščiu Thi Thank Vu nemažai produktų, tarp jų ir ryžių makaronų, užsisako Lenkijoje, tik mėsą perka lietuvišką.
Thi Thank Vu restoraną atidarė iš ilgesio – moteris labai pasiilgsta gimtinės, jos gamtos, patiekalų. Kai kurių autentiškų valgių skonį vietnamietė jau pamiršusi, nes senokai jų nevalgė ir negalėtų pagaminti, nes ne visų produktų galėtų nusipirkti. Net ir receptus moteris pamiršusi, o perimti iš senelės virtuvės paslapčių nespėjo.
Thi Thank Vu vaikystėje auginusi močiutė 2018-aisiais mirė. Tais pačiais metais užgeso ir senelio gyvybė. Emigrantų ryšiai su tėvyne dėl artimųjų netekčių gerokai susilpnėjo.
Bet Vilniuje gyvenanti vietnamiečių šeima nepamiršo gimtosios kalbos, nes tarpusavyje ja bendrauja. Čia auga ir nauja karta – vietnamietiško kraujo Gia Huy Nguyenas. Ar jis laužys šeimos tradicijas ir neieškos mylimosios tolimoje šalyje, parodys laikas.
