Vietnamietei Thi Thank Vu kelią į Lietuvą nutiesė tėvai. Motina Thi Len Bui (49 m.) ir tėvas Van Hoai Vu (50 m.) miestelį netoli sostinės Hanojaus paliko prieš dvidešimt metų. Juos atvykti į Lietuvą pakvietė čia jau anksčiau įsikūrę pažįstami vietnamiečiai iš tos pačios vietovės.
Thi Thank Vu tėvai ieškojo geresnio gyvenimo, nes tėvynėje buvo sunku pragyventi. Vietname žmona plušo ryžių laukuose, vyras dirbo traktoristu, vėliau statybose.
Kai tėvai išvyko, dukra gyveno su močiute, vėliau su teta, kuri augino du vaikus.
Nors Thi Thank Vu buvo linksma tetos namuose, ji liūdėdavo, kad šalia nėra tėvų.
Į Vilnių atvykę Thi Len Bui ir Van Hoai Vu pradėjo dirbti Gariūnų turgavietėje, ten pat sutuoktiniai darbuojasi ir dabar. Pora prekiauja bižuterija, trikotažo gaminiais, kojinėmis.
Bet išaušo ta diena, kai ir Thi Thank Vu susiruošė atvykti į Vilnių ir įsikurti kartu su tėvais.
Kelionė į Lietuvą vietnamietei sukėlė daug ašarų, nes ji nenorėjo palikti gimtinės, senelių ir kitų giminaičių.
„Kur tu važiuosi? Pasilik pas mane“, – anūkės prašė močiutė. Bet tėvų žodis buvo lemiamas, jie norėjo, kad šeima būtų kartu.
Dvylikametė jaudinosi, kad tuo metu nemokėjo nei rusų, nei anglų kalbos, baiminosi, jog dėl to bus sunku mokytis. Ir kaip tyčia tą dieną, kai reikėjo išvykti, Thi Thank Vu kūno temperatūra pakilo iki 39 laipsnių. Bet lėktuvo bilietai jau buvo nupirkti, teko keliauti.
„Mažai ką prisimenu, nes kelionė neteikė džiaugsmo. Lėktuve buvo labai bloga“, – prabėgus penkiolikai metų nuo išvykimo iš gimtinės pasakojo restorano Vilniuje savininkė.
Nors Thi Thank Vu turėjo pradėti lankyti šeštą klasę, į Vilniaus Aleksandro Puškino gimnaziją, kurioje pamokos dėstomos rusų kalba, ji buvo priimta į 4-ą.
Klasėje vietnamietė nesunkiai pritapo, kaipmat susirado draugę. Ji gyveno netoli naujokės, po pamokų drauge eidavo namo. Bičiulė vietnamietei padėjo mokytis rusų kalbos.
„Ji buvo mano vienintelė draugė“, – prisipažino Thi Thank Vu. Klasės draugės bičiuliaujasi iki šiol, Thi Thank Vu tai vadina tikra draugyste ir ją brangina, juk sutikti nuoširdžių žmonių nėra lengva.
Baigusi mokyklą Thi Thank Vu Vilniaus Gedimino technikos universitete anglų kalba studijavo verslo vadybą. Baigusi bakalauro studijas vietnamietė atsidūrė Gariūnuose, turėjo prekybos vietą. Ji prekiavo tomis pačiomis prekėmis kaip ir tėvai, tik kitoje turgavietės vietoje.
Vedybos iš esmės pakeitė Thi Thank Vu gyvenimą – 2017 metais ji ištekėjo už Van Hoan Nguyeno, kilusio iš tos pačios vietovės kaip ir ji, o 2018-aisiais porai gimė sūnus. Po motinystės atostogų vietnamietė nebegrįžo į Gariūnus, nes naujos veiklos kryptį padiktavo vyras.
Nors Van Hoan Nguyenas Hanojuje įgijo elektromechaniko specialybę, sukūręs šeimą daugiausia laiko skiria virtuvei. Vyras kulinarijos nesimokė, bet nuo mažens maistą ruošdavo savo šeimai, tad puikiai gamina.
Šeimos restorane „Pho Viet“ Vilniaus centre Van Hoan Nguyenas su pusbroliu vietnamiečiu dirba virėjais. Virtuvėje girdėti tik vietnamiečių kalba, nes virėjai kitų kalbų nemoka.
Tik Thi Thank Vu šiame restorane kalba lietuviškai, rusiškai, angliškai ir, žinoma, vietnamietiškai. Moteris priima svečių užsakymus, dirba prie kasos, kitu metu užsakinėja produktus.
Restorano valgiaraštyje – net 37 vietnamietiški patiekalai, tad du virėjai ir vadybininkė sukasi kaip vijurkai. Vakarais dažnai po darbų grįžę kaimynai užsisako maisto išsinešti, nes juos vilioja egzotiški skoniai ir aromatai.
„Kiek metų gyvenate Lietuvoje?“ – nesidrovėdamas pietų metu smulkaus sudėjimo Thi Thank Vu pasiteiravo vienas moksleivių, pietavęs su draugais.
Vietnamietė atsakė lietuviškai, o moksleivis iš nuostabos pakraipė galvą. Regis, vis dar neįprasta su azijiečiais Vilniuje bendrauti taisyklingai lietuviškai.
2017-aisiais Thi Thank Vu buvo suteikta Lietuvos pilietybė, vietnamietė dar prisimena pokalbį su prezidente Dalia Grybauskaite. Lietuvos vadovė vietnamietės teiravosi, ką studijuoja, ar dirba, ar mėgsta didžkukulius?
Pastarasis klausimas Thi neišmušė Thank Vu iš vėžių, nes ji mėgsta ir didžkukulius, ir šaltibarščius. Lietuviškus patiekalus namuose gamina vietnamietės tėvai, todėl ir visa šeima pamėgo lietuvišką virtuvę.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
