Susidomėjimas aviacija buvo toks stiprus, kad gimnazistas surinko visus reikiamus dokumentus, rusiškai parašė autobiografiją ir išvažiavo laikyti stojamųjų egzaminų į Maskvos aviacijos institutą. Lengvai išlaikė fizikos ir matematikos egzaminus, o su rusų kalbos ir chemijos egzaminais buvo kebliau dėl rusiškų terminų. Konkursas buvo labai didelis, bet Juozui pavyko įstoti.
Jau studijuodamas Juozas Zujus pasižymėjo organizaciniais sugebėjimais ir tapo grupės seniūnu ir studentų bendrabučio tarybos pirmininku. Jo pavaduotoju bendrabučio taryboje buvo jaunesnio kurso studentas Vitalijus Sevastjanovas, studijavęs lėktuvų gamybą, o vėliau tapęs kosmonautu ir ne kartą skridęs į Kosmosą.
Kai V. Sevastjanovas, jau būdamas garsiu kosmonautu, apsilankė Lietuvoje, Juozas Zujus jį labai nustebino, supažindindamas su Vilniaus Universiteto bibliotekoje saugoma 1650 m. Amsterdame išleista Kazimiero Simonavičiaus knyga „Didysis artilerijos menas“, kuri beveik porą šimtmečių buvo tarp svarbiausiųjų veikalų apie artileriją ir raketinę techniką. Šią knygą V. Sevastjanovui pristatė tuometinis VU rektorius prof. Jonas Kubilius. V. Sevastjanovas labai suglumo – anuo metu Sovietų Sąjungoje beveik nežinota apie raketinės technikos tyrinėtojus iki K. Ciolkovskio. Informacijos institute J. Zujaus iniciatyva buvo išleista K. Simonavičiaus knygos apžvalga lietuvių ir rusų kalbomis.
1956 m. baigęs MAI ir įgijęs aviacinių variklių gamybos inžinieriaus specialybę, jis gavo paskyrimą ir pusantrų metų dirbo Kauno turbinų gamykloje. Juozas aviacijos neužmiršo. „Žinijos“ draugijoje skaitė daug paskaitų apie aviacijos techniką, kosmonautiką, dirbtinius Žemės palydovus.
1958 m. Juozas Zujus pakviestas dirbti Mokslo ir technikos komiteto prie Liaudies ūkio tarybos informacijos skyriaus mašinų gamybos ir energetikos leidinių redaktoriumi. Buvo leidžiamos brošiūrų serijos apie mašinų gamybą, energetiką, lengvąją pramonę ir kitų ūkio šakų techniką. J. Zujus rašė straipsnius į šiuos leidinius, o 1959 m. pasirodė jo knyga „Reaktyvinė aviacija ir jos ateitis“.
1960 m. Juozas tapo Mokslinės techninės informacijos ir techninės ekonominės analizės mokslinio tyrimo instituto direktoriumi ir vadovavo jam 30 metų, iki 1990-ųjų. Informacijos institute jis subūrė darnų kolektyvą ir nuveikė daug vertingų darbų. Buvę jo bendradarbiai Juozą apibūdina kaip puikų vadovą. Jo vadovavimo stilius buvo labai demokratiškas. Jis skatindavo ir remdavo visas savo pavaldinių iniciatyvas. Todėl darbai ėjosi sklandžiai. Juozo iniciatyva buvo įsteigtas ir sukomplektuotas patentinis fondas, kuriame sukaupta 16 milijonų patentų aprašymų iš viso pasaulio. Tai labai pravertė Lietuvos įmonėms.
Juozas Zujus stengėsi plačiau paskleisti informacijos srityje sukauptas žinias. Rašė straipsnius žurnalams „Mokslas ir gyvenimas“, „Mokslas ir technika“. 1967 m. Kartu su bendraautoriais kino režisieriumi Algirdu Tūmu ir scenaristu Algirdu Kansleriu J. Zujus sukūrė dokumentinį filmą „Nuo asilo iki mąstytojo arba šis tas apie informaciją“. Filme buvo vaizdžiai aiškinama, kad valdymo sistema be grįžtamojo ryšio negali efektyviai veikti. Tai buvo netiesioginė Sovietų Sąjungos valstybinės sistemos kritika. Filmas tarptautiniuose kino festivaliuose užsienyje buvo apdovanotas keliais prizais. Lietuvoje jo rodyti neleido.
1976 m. parašė knygą „Vadovas ir informacija“, 1979 m. – „Informacija valdyme“. 1980 m. J. Zujui suteiktas docento vardas. Jis skaitė paskaitas VU žurnalistikos studentams. 1981-1990 m. Pabaltijo respublikų automatizuotų mokslinių techninių informacijos sistemų regioninio susivienijimo „Infobalt“ tarybos pirmininkas. 1981 m. parašė knygelę „Mokslinė techninė pažanga ir aplinkos apsauga“ („Žinija“). 1983 m. redagavo „Mokslinės ir techninės informacijos terminų žodyną“, 1988 m. – „Išradybos terminų žodyną“ (Lietuvos mokslinės-techninės informacijos ir techninės-ekonominės analizės mokslinio tyrimo institutas).
1967 m. J. Zujui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus vardas. 1968-1972 m. jis – Lietuvos mokslinių techninių draugijų respublikinės tarybos pirmininkas. 1971 m. leidykla „Mintis“ išleido J. Zujaus knygą „Informacija ir techninė pažanga“. 1973 m. Juozas Zujus apgynė disertaciją tema „Lietuvos mokslinės-techninės informacijos sistemos kūrimas ir plėtra“ ir tapo technikos mokslų daktaru. 1975 m. Informacijos institute į rusų kalbą buvo išversta ir išleista D. Karnegi knyga „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“. Tai knyga, sulaukusi nepaprastai didelio pasisekimo pasaulyje. Joje labai gyvai ir įspūdingai aprašoma rinkos valdymo sistema ir žmonių santykiai. Už tokią veiklą instituto direktorius Juozas Zujus sulaukė partinės valdžios nemalonės, o po trečio knygos leidimo gavo papeikimą. Nuo didesnės bausmės – atleidimo iš darbo – išgelbėjo tai, kad knyga buvo išleista su grifu „Tarnybiniam naudojimui“. Tačiau J.Zujaus straipsnių nebespausdino nei „Mokslas ir gyvenimas“, nei „Mokslas ir technika“.
1980 m. Informacijos institute buvo išleista knygelė „Valdymo teorija“ – Lietuvos prieškario mokslininko A. Greičiūno straipsnio, išspausdinto 1933 m. žurnale „Science“ Belgijoje, vertimas į lietuvių kalbą. A. Greičiūnas pasaulyje buvo vienas iš autoritetų valdymo teorijos srityje. Šio straipsnio išspausdinimas buvo nepaprastas įvykis.
Prasidėjus atgimimui Juozas Zujus aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos inžinierių sąjungą. Vadovavo organizacinei grupei. O 1988 m. atkūrus Lietuvos inžinierių sąjungą, tapo jos prezidiumo nariu.
Aštuoniasdešimtųjų metų pradžioje Juozo Zujaus iniciatyva Lietuvoje buvo pradėta diegti automatizuota informacijos paieškos sistema. Pavyko gauti išėjimą į tarptautines duomenų bazes. Nors prisijungimo laikas prie tarptautinių duomenų bazių būdavo labai trumpas ir ryšys vykdavo per Maskvą, bet tai jau buvo informacinio amžiaus pradžia. Dabar, interneto klestėjimo laikais, tų metų problemos gal būt kelia šypseną, bet tada tai buvo labai didelis pasiekimas.
Vadovavimas institutui ir aktyvi visuomeninė veikla atimdavo daug laiko, tačiau aviacijos Juozas Zujus neužmiršo. Informacijos institutas buvo ta vieta, kur rinkdavosi Juozo Zujaus bendraminčiai – Lietuvos aviacijos entuziastai. Ši veikla padėjo atgaivinti prieškario Lietuvos aviatorių atminimą ir atkurti jų tradicijas. Informacijos institute dirbo ne vienas aviatorius ir gaudavo palankias sąlygas visuomeninei aviacinei veiklai.
1968 m. Lietuvos aviatorių pastangų dėka buvo pradėtas leisti Lietuvos DOSAAF centro komiteto ketvirtinis informacinis biuletenis „Sparnai“. Tai buvo bandymas atkurti prieškarinį žurnalą „Lietuvos sparnai“. Vyriausiuoju redaktoriumi tapo Juozas Zujus, o pavaduotoju – rašytojas ir buvęs lakūnas Jonas Dovydaitis. „Sparnų“ redakcija įsikūrė Informacijos instituto patalpose. Šis žurnalas (nors vadinosi tik biuleteniu) skleidė informaciją apie pasaulio ir Lietuvos (netgi prieškarinės Lietuvos) aviaciją ir skatino Lietuvos aviatorių, ypač jaunimo, entuziazmą. Tai nesiderino su sovietine propaganda ir leidėjai, o pirmiausia vyriausias redaktorius Juozas Zujus, susilaukė daug valdžios priekaištų ir gavo papeikimą „už buržuazinės aviacijos propagavimą“. Buvo keičiami redaktoriaus pavaduotojai (Julius Keršys, Algimantas Liekis), bet situacija nesikeitė ir galiausiai 1977 m. Juozas Zujus buvo atleistas iš „Sparnų“ vyriausio redaktoriaus pareigų. „Sparnai“ tapo DOSAAF Lietuvos centro komiteto techninių sporto šakų biuleteniu. Vėliau Informacijos institute buvo leidžiami informaciniai biuleteniai „Aviamodelizmas“ ir „Lietuvos oreivis“, pratęsę aviacines „Sparnų“ tradicijas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę „Sparnams“ buvo grąžintas prieškarinis „Lietuvos sparnų“ vardas, jis vėl tapo aviaciniu leidiniu, o Juozas Zujus – vyriausiu redaktoriumi, Antanas Arbačiauskas – pavaduotoju.
Juozas Zujus buvo vienas aktyvių Prienų aviacijos gamyklos kūrėjų. 1969 m. Lietuvos aviatorių ir ypač Aviacijos federacijos sekretoriaus Vytauto Pakarsko, tuo metu dirbusio Informacijos institute, iniciatyva Prienuose buvo įkurtos aviacijos dirbtuvės, vėliau – Eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla, dabar – UAB „Sportinė aviacija ir Ko“. Pagrindinis gamyklos steigimo tikslas – naujo rekordinio plastmasinio sklandytuvo kūrimas ir gamyba. Pirmoji aviacijos dirbtuvių produkcija buvo mokomieji B. Oškinio sklandytuvai BRO-11M. Aviacijos dirbtuvių kūrimas – tai sunkus ir sudėtingas procesas. Maskvos valdininkai nenorėjo leisti steigti aviacijos dirbtuvių, sakydami, kad Lietuvoje nėra aviacijos specialistų. Siekiant paneigti šį argumentą prie Lietuvos aviacijos sporto federacijos buvo įkurtas Visuomeninis aviacijos institutas – Mokslinė techninė taryba, kuriai vadovauti ėmėsi sklandytuvų konstruktorius, tuometinis Vilniaus grąžtų gamyklos vyriausias inžinierius Antanas Kuzmickas. Juozas Zujus buvo aktyvus šios tarybos narys. Jis ypač daug padėjo naujo rekordinio sklandytuvo iš kompozicinių medžiagų BK-7 kūrėjui Baliui Karveliui, gaunant reikiamą techninę informaciją apie sparnų profilius ir jų panaudojimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. „Geležinė uždanga“ trukdė gauti informaciją iš užsienio, bet Juozas Zujus, mokslinio instituto direktorius ir Lietuvos mokslinių-techninių draugijų respublikinės tarybos pirmininkas, galėjo išsiųsti laišką į Štutgarto universitetą ir gauti reikiamą medžiagą. Informacijos institutui priklausanti Technikos biblioteka nemažai padėjo sklandytuvų kūrėjams.
Dar viena aviacinė Juozo Zujaus veiklos sritis – parama S. Dariaus ir S. Girėno atminimo atgaivinimui. Jis buvo vienas konsultantų, kuriant filmą „Skrydis per Atlantą“. Aktyviai rėmė S. Dariaus ir S. Girėno gimtinių atstatymą. Prie šių atstatymo darbų prisidėjo Šilalės ir Klaipėdos vykdomieji komitetai, bet pagrindinis finansavimo šaltinis (Juozo Zujaus dėka) buvo pinigai iš Technikos bibliotekos remonto biudžeto. J. Zujus aktyviai dalyvavo ruošiant pirmąjį oficialų Dariaus ir Girėno skrydžio paminėjimą 1983 m. Juozas Zujus buvo organizacinio komiteto pirmininko Felikso Bieliausko pavaduotojas, skatino muziejų S. Dariaus ir S. Girėno tėviškėse kūrimą, prisidėjo organizuojant mitingus skrydžio jubiliejaus proga, buvo vienas oratorių daugiatūkstantiniame mitinge Kauno Aleksoto aerodrome.
1993 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos fakultete įkurta aviacinės mechanikos katedra, šios katedros pirmuoju vedėju tapo doc. Juozas Zujus. Tais pačiais metais įkūrus VGTU Aviacijos institutą, ten buvo perkelta ir Aviacinės mechanikos katedra. Šiai katedrai docentas Juozas Zujus vadovavo iki 1999 m. 2002 m. jis parašė metodikos nurodymus kursiniams darbams „Aviacinių variklių konstrukcijos pagrindai“, 2004 m. – mokomąją knygą „Reaktyviniai varikliai“ (VGTU „Technikos“ leidykla). Doc. Juozas Zujus aviacinės mechanikos katedroje dirbo iki 2007 m.
Doc. dr. Juozo Zujaus interesai buvo labai platūs: domėjosi politika, ekonomika, filosofija, aviacijos istorija, rašė knygas. Jis buvo Lietuvos-Danijos kultūros draugijos pirmininko pavaduotojas, Europos Šiaurės šalių bendrijos prezidiumo narys. Juozas Zujus buvo įvairiapusiškai išsilavinęs, labai taktiškas ir tolerantiškas žmogus, puikus pašnekovas. Tuo įsitikino kiekvienas, su juo bendravęs. Juozas visada labai šiltai kalbėdavo apie savo šeimą ir artimuosius.
Už nuopelnus Lietuvos aviacijai Juozas Zujus apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu, Antano Gustaičio medaliu, Lietuvos aeroklubo medaliu. Už nuopelnus Vilniaus Gedimino technikos universitetui Juozas Zujus apdovanotas šio universiteto medaliu.
Aviatoriaus docento dr. Juozo Zujaus atminimas lieka jo darbuose ir jį pažinojusiųjų širdyse. Juozas Zujus palaidotas Vilniuje Rokantiškių kapinėse Aviatorių kalnelyje.
